fbpx

R. Juška. Nacionalinis ekonomikos gaivinimo planas: būtinos diskusijos

Ričardas Juška

Praėjusį penktadienį Finansų ministerija pristatė Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pagal kurį iš Europos Sąjungos Lietuvą turėtų pasiekti 2,2 mlrd. eurų vertės parama, skirta šalies ekonomikai atsigauti po pandemijos. Planas „Naujos kartos Lietuva“ sulaukė kritikos, nes jo rengėjams pritrūko bendradarbiavimo ir diskusijų su socialiniais partneriais.

2,2 mlrd. eurų parama – tai daugiau nei 4 proc. šalies metinio vidaus produkto. Plano mastas ir svarba išties išskirtiniai – tai yra unikali galimybė po pandemijos transformuoti šalių ekonomikas ir pereiti į naują lygmenį, kuris užtikrintų aukštesnes gyventojų pajamas, didesnį įgalinimą darbo rinkoje ir spartesnį ekonomikos augimą.

Neatsitiktinai Europos Komisija tokius planus rekomenduoja rengti bendradarbiaujant su socialiniais partneriais – reikėtų laikytis principo „iš apačios – į viršų“, o ne atvirkščiai. Deja, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuriam vadovauju, nepavyko rasti glaudesnio kontakto su Finansų ministerija – iki šiol nesame gavę atsakymų į mūsų pateiktus klausimus. Nusiskundimų dėl nebendradarbiavimo, rengiant planą, sulaukėme ir iš nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir regioninių plėtros tarybų.

Ydinga praktika, kai ekonomikos atgaivinimo lėšos planuojamos tarp keturių vienos ministerijos sienų, aplenkiant socialinius partnerius, asociacijas, savivaldybes, regionų plėtros tarybas ir net atsakingą Seimo komitetą. Tokiu būdu pažeidžiamas pagrindinis planavimo principas „iš apačios į viršų“. Jau dabar matyti, kad lėšų nebus skiriama ten, kur jų labiausiai reikia ir kur jas galėtume skirti pagal kaimyninių valstybių pavyzdį. Bijau, kad dalis lėšų bus naudojama neefektyviai ir nesukurs norimos pridėtinės vertės, o lėšų „dalinimas“ už uždarų durų gero rezultato neduos.