fbpx

E. Gentvilas. Trijų krizių užgrūdinti, trejiems rinkimams ruošiamės

  • Eugenijus Gentvilas
  • sausio 8, 2024
  • Nuomonė
Eugenijus Gentvilas

Politiniai naujieji metai šalyje prasidėjo balionų fejerverkais – žinutėmis apie akcizo mokestį buityje naudojamoms suskystintoms naftos dujoms. Nauja tai, kas pamiršta sena. Aplinkosauginių mokesčių motyvas atsispindėjo jau prieš ketverias (4!) naujųjų sutiktuves parengtoje Vyriausybės programoje: „Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip (…) aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni iš kukliausių, todėl prioritetą teiksime būtent jiems“. Seime žaliųjų akcizų įstatymas priimtas pernai gegužę, prieš tai jį ilgai derinus su interesų grupėmis.

Vadinasi, sprendimas priimtas pagal nuoseklią teisėkūros raidę ir Seimo daugumos balsavimu,  kol praėjus trejiems metams nuo projekto sukūrimo išspriegė spragtukas Žemaitaitis ir sujaukė viešąją erdvę. Tiek žinių apie tai, kas buvo žinoma seniai ir įprastai pasikartoja naujaisiais metais, kai kilstelėja cigarečių, alkoholio ar kuro akcizas.

Kita žinia: 2024-aisiais Seimas mokesčių nedidins, nebent partijos su visuomene sutars skirti papildomų lėšų gynybai.

Dabartinės kadencijos Seimas suspėjo įgyvendinti žaliąją akcizų peržiūrą, tačiau gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčius tik pačiupinėjo (nei sumažino, nei padidino). Nesusitarėme. Kitais metais mokesčių temos juolab neliesime, nes rinkiminiais metais dar labiau nesutarsime. Opozicija galės ramiai gąsdinti tautą pabaisomis dujų balionais (perkeltine reikšme), nes daugiau veikiausiai nieko nepeš.

Kas kita 2024-aisiais pasitiks žmones, kurie gyvena ne balionų litražo matais, o užsidirba sau ir atitinkamai sumoka mokesčius valstybei. Smulkiuosius verslininkus, kuriuos vadiname savarankiškai dirbančiais, pasitinka naujovė, kurios jie laukė ištisus 15 metų, kai litras kuro kainavo mažiau nei eurą (perskaičiavus iš litų dabartinėmis kainomis).

Smulkieji verslininkai, arba savarankiškai dirbantys, nuo šiol galės naudotis viena sąskaita ir pajamoms, ir mokesčiams. Nebereikės jokių deklaracijų, jokių formų GPM311. Tai geriau negu kambarinė viešbutyje. Artėjant gegužės 1-osios deklaravimui dizaineriai, fotografai, advokatai, aktoriai ir kitų laisvųjų profesijų atstovai galės bambą krapštyti, nes jų (+-) 15 proc. valstybei bus įskaičiuoti automatiškai. Ministerijos vertinimu, šią patogią inovaciją savo buhalterinėmis reikmėms galės taikyti apie 85 tūkst. kūrybininkų, teisininkų ir kitų savarankiškai dirbančiųjų.

Šitokiu būdu išsipildo liberalo idealas: valstybė dalyvauja, bet netrukdo. Ne kišasi, o padeda.

Atitinkamos naujovės 2024-aisiais pasitiks kai kurias aukštų kompetencijų profesijas, kurios seniai nusipelnė savivaldos. Odontologai, turto vertintojai galės patys tvarkyti savo profesinio lauko reikalus – licencijavimo, kompetencijos ir kt., kaip po senovei tvarkosi architektai, advokatai, auditoriai ir kt. Kolektyvinė valstybė jų veiklą lemia tiek, kad surašo veiklos įstatymą. Visa kita – pačių profesionalų valia.

Toliau krapštysime sustabarėjusias valstybines monopolijas. Liberalo instinktas: nesitaikstyti su savaiminėmis struktūromis, kurios riboja privačią iniciatyvą ir galimybes. Todėl pasiūlėme ardyti automobilių techninės apžiūros monopoliją pasiūlant autoverslui ir vairuotojams patogumo, praktiškumo, pasirinkimo. Nors prieš šventes Seimas techninės apžiūros liberalizavimui nepritarė, dar lauksime Konkurencijos tarybos išaiškinimo, kurios verdiktą jau numanome: taip, kaip yra dabar, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Analogiškas projektas liberalizuojant vidaus vandenų laivų techninę apžiūrą susilaukė pritarimo po pateikimo. Ir pats  susisiekimo ministras savo valia gali išardyti per daugiau nei 20 metų atgyvenusią tvarką reguliuojant automobilių techninę būklę.

Kita valia – rinkėjų. 2024-aisiais išpuola kaip reta rimtas paketas rinkimų – Prezidento, Seimo, Europos Parlamento. Mūsų rūpestis, kad valia išliktų laisva. Ne tik valia – bet ir kandidatų teisė. Jeigu kas nors pageidaus kandidatuoti su Baliono, Akcizo ar #MesPriešViską šūkiu – prašom. Tik prašau be antisemitinių, be paniekos, neapykantos kurstymo diskursų: čia liberalai brėžia kategorišką brūkšnį.

Jeigu 2024-aisiais kas nors tikisi laimėti mandatą parlamente kovodamas su akcizais taršiam kurui, tai yra geresnė žinia Lietuvos demokratijai nei anais rinkimais visai neseniai, kai sukčiaujantys kandidatai supirkinėjo rinkėjus už alaus „pūslę“. Jeigu varžysimės ne juodosiomis technologijoms iš juodosios buhalterijos, o politiniais argumentais, kad ir kartais populistiniais, vadinasi, mes didesni užaugom.

Kartu esu ramus, kad rinkimų nesutrikdys rusiškų dujų smarvė, klastinga kremliaus ranka – tuo pasirūpins valstybės saugumas. Neturiu abejonių, kad tokio pobūdžio antipilietinė akcija, prisidengusi pilietinio mitingo lozungais, kaip 2021-ųjų riaušės prie Seimo jau nepasikartos. Nepasikartos, nes žvalgyba ir policija bus išmokusi pamokas ir iš anksto užkirs kelią destrukcijai, kurstymams griauti viešąją tvarką ir demokratiją.

Šiomis dienomis prisimename ir JAV Kapitolijaus antpuolį 2021 m. sausio 6 d., kai antidemokratinės jėgos kėsinosi į vyriausią parlamentą pasaulyje. Tiek amerikiečių riaušininkai, tiek lietuvių maršininkai teisiami, nuteisti. Todėl demokratijos griovėjų „aktyvas“ kol kas neutralizuotas.

Savo ruožtu mes, kaip liberalią demokratiją ginanti partija, atidžiai stebėsime, ar kurstymo prieš valstybės institucijas nuotaikoms prieš artėjančius rinkimus nepasiduos kai kurie politikai, nes tokių epizodų šios kadencijos Seime jau regėjome. Jeigu politinius eretikus gundys tik balionų kainos, nedidelė bėda. Jeigu jiems kiltų pagunda prisidengus tauta versti Seimą ar Vyriausybę, išliksime budrūs.

Turėtume atskirti: ne kiekvienas antpuolis prie valdžią yra priešo sąmokslas, tačiau Lietuvos valstybės institucijų ir simbolių, Lietuvos istorinės atminties ir teisės viršenybės niekinimas – greičiausia būtent tai, rušistų propagandos ir informacinio karo atgarsis. Saugokimės informacinių operacijų iš hiperaktyvių tetulių feisbuke! Lygiai taip pat kenksmingas yra kartkartėm pasireiškiantis vietinių politikų bandymas vidaus politikos aktualijas suplakti su karo Ukrainoje argumentu, atseit žmogaus teisių klausimai kiršina tautą ir kelia geopolitinį pavojų.

Žinia, žmogaus teisių baruose nuveikėme dar ne viską. Užtat nuo 2024-ųjų pradeda veikti negalios reforma, kuri pagerins neįgaliųjų ir jų artimųjų kasdienį bei visuomeninį gyvenimą, užtikrins jų teises ir lygias galimybes.

Mūsų demokratijai savaip pasisekė, kad nepatiriame tokių išbandymų kaip Amerikoje, kurios politinį peizažą ne tik supurtė pavojingas Kapitolijaus puolimas, bet vis išsiūbuoja ir aštrios žmogaus teisių temos kaip abortai arba lyties keitimas. Marginalai bandė ir Lietuvos Seimą paversti lyčių studijų departamentu – nepavyko.

Civilinei sąjungai įteisinti trūksta paskutinio balsavimo. Kai šis Lietuvos liberalų tikslas bus pasiektas, tai dar neužtikrins žmogaus teisių visavertiškumo tiksliai pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos raidę. Kaip patyrėme tiek šiame Seime, tiek ankstesniuose, žmogaus teisės yra ilgalaikė kelionė. Šįmet lauksime ir Konstitucinio Teismo įvertinimo, iš kurios pusės Stambulo konvencija tariamai prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui.

Žmogaus teisių spektrui priklauso ir galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę lietuviams užsienyje. Ar mes linkime gero savo tautiečiams, turintiems kitą, draugiškų Lietuvai valstybių pilietybę – tai yra priklausantiems Vakarų civilizacijos arealui, spręsime kiekvienas 2024 m. gegužės 12 dieną. Vertėtų nedelsiant pasižymėti šitą datą „Google“ kalendoriuje savo telefone ir priminti draugui, artimajam, kad reikės balsuoti. Net jeigu esi prieš ar neturi nuomonės – svarbu ją išreikšti. Konstituciją referendumu įmanoma pakeisti tik tada, kai balsuoja daugiau kaip pusė piliečių.

2024-ieji turėtų būti laisvesnio kvėpavimo metai: ir tiems, kurie šildo maistą alternatyviais būdais, ir dirbantiems pagal individualią veiklą. Tiems, kurie jaučiasi galintys naudotis visomis savo pilietinėmis teisėmis ir laisvėmis, ir tiems, kurie dar pasigenda didesnio valstybės dėmesio jų rūpesčiais. Nors rusai toliau versis per galvą griaudami Ukrainą ir Europos vienybę, mes jau būsime išmokę, kaip kovoti su priešu, ir žinosime, ką daryti (toliau įgyvendindami gynybos reformą).

Galų gale lengviau savo valstybėje kvėpuosime todėl, kad trys didieji valstybės sukrėtimai pamečiui: pandemija 2020 m., puolimas pabėgėliais 2021 m., rusijos invazija 2022 m., jau nereiklaus tokių sunkių sprendimų, kurių valstybė turėjo imtis minėtoms krizėms įveikti. Karantinas, hibridinio antpuolio atrėmimas ir pripažinimas, kad privalome gintis nuo rusijos, pareikalavo tam tikrų laikinų kompromisų. Nors priešas už vartų galanda nagus ir dantis, šiais metais jau nebus reikalo gyventi nepaprastosios padėties nuotaikomis ir saugumo vardan varžyti kai kurių pilietinių laisvių.

Atokvėpio ir sąlyginės ramybės piliečiams ir visai valstybei metai kartu su sveikai veikiančia ekonomika reiškia, kad 2024-aisiais parlamentas nepriims neregėtų ribojimų, draudimų, mokesčių. O jeigu kas nors ir kėsinsis papiktnaudžiauti neliberaliomis iniciatyvomis, tegu pabando perlipti Liberalų sąjūdžio principus.