fbpx

Savivalda, pilietinė visuomenė ir modernus viešasis sektorius

Pagrindiniai siekiai


  1. Viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos turi būti greitos ir kokybiškos, o aptarnavimas grįstas abipuse pagarba.
  2. Lietuva taps tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamu atvirų duomenų pavyzdžiu. Užtikrinsime tarpinstitucinį duomenų dalinimąsi žmonių patogumui.
  3. Valstybės tarnyba bus lanksti, reaguojanti į kintančias aplinkybes. Viešasis sektorius turi tapti patrauklia vieta dirbti ir užsidirbti, pritraukti lyderius. Atrenkant darbuotojus vertinsime ne tik formaliuosius reikalavimus, bet ir patirtį versle, savanoriškose, nevyriausybinėse organizacijose, pilietiškumo iniciatyvose.
  4. Stiprinsime savivaldybių savarankiškumą ir skatinsime sąžiningą konkurenciją dėl investicijų ir infrastruktūros projektų.
  5. Savivaldybėms perduosime Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vykdomas funkcijas ir resursus, suteiksime didesnius įgaliojimus viešajai tvarkai užtikrinti, apleistam nekilnojamam turtui tvarkyti.
  6. Užtikrinsime savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumą.
  7. Mažinsime savivaldybių biudžetų priklausomybę nuo centralizuotų pajamų perskirstymo ir dotacijų, skatinsime vietinių mokesčių surinkimo galimybes, įgalinsime savivaldybes leisti savo obligacijas ir taip finansuoti savo plėtros projektus.
  8. Tobulinsime savivaldybių skolinimosi reglamentavimą, numatant lankstesnes galimybes reaguoti į situaciją rinkoje.
  9. Visapusiškai plėsime e-demokratijos galimybes. Diegdami e-balsavimo sistemas, į klausimų sprendimą įtrauksime vis didesnį skaičių žmonių.
  10. Užtikrinsime laipsnišką viešųjų paslaugų (kultūros, švietimo, sporto, socialinių ir kt.) perdavimą NVO, į šių sprendimų priėmimą įtrauksime vietos gyventojus.

Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje skirtingais laikotarpiais kelią skynėsi praktiškai visos viešojo administravimo doktrinos: tiek tradicinio viešojo administravimo, tiek naujosios viešosios vadybos, tiek kitų viešojo administravimo teorijų, tiek ir „partinė“ viešojo valdymo praktika. Tačiau didesnio proveržio pasiekti nepavyko niekam, o šiandieninės Vyriausybės požiūrį į valstybės tarnybą galima laikyti tiesiog ,,stovinčio vandens“ strategija. Mūsų, liberalų, nuomone, pertvarkant viešąjį sektorių, pristingama gebėjimų ir idėjų, kad kiltų viešųjų paslaugų kokybė, prieinamumas ir  visuomenės pasitikėjimas.

Liberalų sąjūdis viešąjį sektorių ir valstybės tarnybą siūlo pertvarkyti, remiantis 2 aiškiomis kryptimis, valstybės tarnybą paversti patrauklia vieta dirbti, kad ten ateitų talentingi žmonės.

1. Viešasis sektorius

1.1. Žmogus – institucijos dėmesio centre

Orientuosime institucijas į žmogų. Viešojo sektoriaus veikla pirmiausiai turi būti orientuota į paslaugų vartotoją. Teikiamos paslaugos turi būti greitos, o aptarnavimas grįstas abipuse pagarba. Skatinsime supaprastinti įstaigų vidines procedūras, išplėsti elektroninių paslaugų erdvę ir kokybę, plačiau pritaikyti elektroninį parašą, suteikti darbuotojams daugiau kompetencijų klientų aptarnavimo srityje bei nuosekliai stebėti grįžtamąjį ryšį iš paslaugų gavėjų.
Atversime valstybės duomenis. Valstybės institucijų valdomi duomenys turi būti atviri ir prieinami visuomenei, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai. Nors Lietuva jau pasistūmėjo atvirų duomenų srityje, turime įgyvendinti ambicingesnę ir vieningą duomenų atvėrimo strategiją, Lietuva turi tapti tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamu atvirų duomenų pavyzdžiu (užtikrinant asmens duomenų apsaugą).
Įgyvendinsime lankstesnę valstybės tarnybos politiką. Valstybės institucijų sąranga turi būti lanksti tam, kad greitai galėtų būti pertvarkyta, atsižvelgiant į kintančias aplinkybes ir siekiant atitikti nūdienos realijas. Viešojo administravimo įstaigos taps efektyviai piliečius aptarnaujančiomis institucijomis.
Sistemingai vykdysime specializuotų agentūrų reformą. Ne visos specializuotos agentūros pateisino savo vaidmenį, todėl dalį jų reikia sujungti. Valstybė turi taip pat atsisakyti paslaugų, kurias gali suteikti privatus sektorius, pavyzdžiui, mokymo bazės, poilsio namai ir kt. Labiau įtrauksime piliečius, verslą, nevyriausybines organizacijas į viešųjų paslaugų teikimą. Tokia praktika viešajam sektoriui leis veikti lanksčiau, efektyviau ir nedidins valstybės aparato ilguoju laikotarpiu.
Užtikrinsime efektyvų, įrodymais ir gerąja praktika grįstą viešojo sektoriaus sprendimų priėmimą. Viešojo sektoriaus valdyme diegsime viešosios politikos bei teisinio reglamentavimo pasekmių vertinimo metodus, reikalausime kokybiško sprendimų projektų poveikio vertinimo, kad galėtume būti tikri dėl savo priimamų sprendimų naudos visuomenei, verslui ir valstybei. Į sprendimų priėmimą įtrauksime nevyriausybinį sektorių, kuris būtų ne tik pasyvus stebėtojas kaip iki šiol, bet aktyviai dalyvautų visuose sprendimų priėmimo proceso etapuose – nuo inicijavimo iki įgyvendinimo ir vertinimo.

1.2. Patraukli vieta dirbti ir užsidirbti

Imsimės iniciatyvos, kad viešasis sektorius taptų patrauklia vieta dirbti ir užsidirbti.
Valstybės tarnybai reikia atsinaujinimo. Konkursai turi tapti visiškai skaidrūs, valstybės tarnautojų atrankos kriterijai turi atitikti modernios viešosios vadybos tendencijas, valstybės realius poreikius.
Tik sukūrę patrauklias darbo vietas (įranga, aplinka, darbo užmokesčiu) pasieksime, kad esami darbuotojai būtų motyvuoti likti tarnyboje, o nauji gabūs žmonės norėtų ten ateiti. Labai svarbu apsaugoti valstybės tarnybą nuo protų nutekėjimo, siekti, kad unikalią ekspertinę patirtį sukaupę specialistai liktų dirbti valstybei.
Į viešąjį sektorių pritrauksime vadovus – lyderius. Siekiant į vadovaujamas pareigas pritraukti aukščiausio lygio profesionalus, kurie šiuo metu daugiausiai telkiasi privačiame sektoriuje, būtina juos papildomai motyvuoti. Tuo tikslu reikia įdiegti motyvacinę darbo užmokesčio sistemą, kai dalis darbo užmokesčio priklauso nuo pasiektų rezultatų, ambicingus, darbščius žmones tai motyvuoja ir skatina iniciatyvas. Vykdant vadovų atranką, būtina taikyti Valstybės tarnybos departamento kompleksinį įstaigos vadovų vertinimą.
Įvesime skaidrius, aiškius ir lanksčius atrankos į valstybės tarnybą kriterijus. Vykdant atranką, būtina atsižvelgti ne tik į formalų išsilavinimą ar darbo santykių patirtį, bet ir į pilietines iniciatyvas bei patirtį kitose srityse – versle, savanoriškoje veikloje, nevyriausybinėse organizacijose. Sieksime, kad valstybės tarnyba suteiktų galimybes jaunimui pradėti profesinę karjerą, patyrusiems darbuotojams – persiorientuoti, ugdytų lyderius ir stiprintų ne tik aukščiausio lygio, bet ir vidutinės grandies vadovų kompetencijas.
Įvesime atlyginimų priedus, susietus su konkrečiais darbo rezultatais. Finansinės paskatos darbuotojams turi būti labiau susietos su darbo rezultatais, iniciatyvomis, o priedai už darbo stažą turi sudaryti mažesnę finansinės paskatos dalį.
Tobulinsime vertikalios ir horizontalios karjeros sistemas, taip daugiau galimybių tobulėti turės tie darbuotojai, kurie neturi lyderystės ar vadovavimo ambicijų, tačiau yra profesionalūs. Horizontalus darbuotojų judėjimas viešojo sektoriaus įstaigose sukurs geresnį bendradarbiavimą tarp įstaigų.
Garantuosime nuolatinio tobulėjimo programas tarnautojams. Viešojo sektoriaus darbuotojai turi nuolat tobulėti. Todėl reikia stiprinti darbuotojų analitinius gebėjimus, tokiu būdu jie taps savo srities ekspertais, galinčiais politikams pateikti analize, tyrimais, kitų valstybių, įstaigų patirtimi grįstas politikos įgyvendinimo alternatyvas ir pasiūlymus.

2. Teisėsaugos ir žvalgybos institucijos

2.1. Saugus žmogus, turtas, valstybė

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje nuskambėjo ne vienas liūdnas atvejis, kai atsakingoms tarnyboms nepavyko iki galo atlikti savo darbo. To pasekmės skaudžiausios – prarastos nekaltų žmonių gyvybės, ekologinės nelaimės. Dėl jėgos struktūrų atskaitomybės stokos pagausėjo nepagrįstų piliečių sekimo ir sulaikymo atvejų.

Liberalų nuomone, Lietuvos teisėsaugos institucijos turi veikti tiksliai ir greitai, griežtai laikydamosi procedūrinių žmogaus teisių garantijų ir ypač – nekaltumo prezumpcijos principo. Liberalai teigia, kad tik bendradarbiavimas tarp įstaigų ir visuomenės bei tarp pačių įstaigų, aiškus atsakomybių pasiskirstymas tarp skirtingų tarnybų ir tinkamas jų aprūpinimas reikalingais resursais leis įgyvendinti saugios Lietuvos viziją.

Formuosime aiškius teisėsaugos prioritetus. Prioritetą teiksime nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, tyrimui. Smurtinius nusikaltimus reikalausime tirti ir išnagrinėti per maksimaliai trumpą laiką.
Gerinsime policijos sistemą. Policijos pareigūnai dirbs arčiau žmonių, bus atskaitingi vietos bendruomenei. Pareigūnai žmonėms bus žinomi ir pasiekiami, jie bus realiai atsakingi ir įgalinti palaikyti tvarką.
Skatinsime visuomenines viešojo saugumo iniciatyvas. Skirsime techninę bei kitą paramą saugios kaimynystės ir kitoms iniciatyvoms, užtikrinančioms saugią aplinką bendruomenėse.

2.2. Skaidrus ir efektyvus įstaigų valdymas

Šiandienėms teisėsaugos institucijoms trūksta skaidrumo, tinkamo bendradarbiavimo, atvirumo naujovėms ir visuomenei, nėra pateisinami piliečių, teisėsaugos institucijose dirbančių pareigūnų ir valstybės tarnautojų lūkesčiai. Nesiimama ryžtingų veiksmų nustatyti pareigūnų asmeninę atsakomybę už padarytus neteisėtus tyčinius veiksmus ir kompensuoti valstybei padarytą žalą. Ikiteisminį tyrimą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų skaičius yra nepamatuotai didelis.

Įstaigų kompetencijos persipina ir neretai dubliuojasi, nėra aiškios atsakomybės ribos, nėra vieningos kriminalinės žvalgybos sistemos, pakankamo aprūpinimo įranga, sudėtingas institucijų veiklos koordinavimo ir kontrolės mechanizmas. Pagal savo veiklos pobūdį, pavestas funkcijas ir iškeltus uždavinius institucijos yra giminingos, tačiau jų funkcijoms vykdyti yra skiriamas skirtingas, visiškai netolygus finansavimas. Skirtas finansavimas panaudojamas ne visada racionaliai, trūksta atskirų įstaigų turto įsigijimo koordinavimo

Liberalų sąjūdis ketina sukurti profesionalią ir skaidrią visuomenės poreikius ir saugumą užtikrinančią teisėsaugos institucijų sistemą, turinčią aukštą gyventojų pasitikėjimą bei sudarančią prielaidas bendruomenei aktyviai dalyvauti priimant sprendimus.

2.3. Orus atlygis pareigūnams

Konsolidusime institucijas. Įgyvendinsime sklandų kriminalinę žvalgybą ir (ar) ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos optimizavimą  (vertinsime poreikį jas sujungti). Peržiūrėsime vykdomas funkcijas, atsakomybės pasiskirstymą.
Efektyviai valdysime viešuosius finansus ir turtą. Įgyvendinę aukščiau įvardintus pokyčius, pasieksime, kad vidutinis pareigūnų darbo užmokestis siektų ne mažiau nei 1200 eurų per mėnesį.

3. Savivalda ir regionų plėtra

Lietuvos savivalda stokoja savarankiškumo, nors būtent vietos valdžia geriausiai supranta savo bendruomenės poreikius. Čia vis dar dominuoja perteklinė biurokratija, uždarumas, skaidrumo stoka. Liberalų manymu, LR Vidaus reikalų ministerija vangiai įgyvendina regioninės plėtros politiką, menkai bendradarbiauja su savivaldybėmis, skėtinėmis bendruomeninėmis organizacijomis, vietos verslo įmonėmis, kitomis suinteresuotomis pusėmis, prarandamos galimybės pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas regionuose.

Lietuva yra viena iš labiausiai centralizuotų EBPO valstybių:

Savivaldybių pajamos Lietuvoje sudaro vidutiniškai 24 proc., o EBPO šalių vidurkis – 32 proc.
Savivaldybių išlaidos Lietuvoje sudaro 23 proc., EBPO šalių vidurkis – 32 proc.
Savivaldybių investicijos Lietuvoje sudaro 33 proc. visų valstybės investicijų, EBPO šalių vidurkis – 47 proc.
Savivaldybių skolintos lėšos Lietuvoje vidutiniškai sudaro 4 proc. visų valstybės skolintų lėšų, EBPO šalyse – 17 proc.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų struktūra atskleidžia, kad 9 iš 10 valstybės veiklos sričių funkcijų vykdymas ir jų finansavimas sutelktas centrinėje valdžioje. Galiojant esamam valstybės ir savivaldybių funkcijų pasiskirstymui, abu valdžios lygiai funkcijas vykdo atskirai, nėra efektyvaus bendradarbiavimo tarpusavyje. Kai kurios valstybės institucijos bando reguliuoti nepriklausomas savivaldybių funkcijas.

Nors Lietuvoje apskričių administracijos panaikintos, daug sprendimų priima Nacionalinė žemės tarnyba, vis daugiau reikšmės bandoma suteikti regioninės plėtros taryboms, tačiau jos tik imituoja antrąjį savivaldos lygmenį, pirmiausia dėl to, kad nėra renkamos.

Liberalų sąjūdis siūlo stiprinti savivaldybių savarankiškumą ir skatinti savivaldybių tarpusavio konkurenciją dėl investicijų ir infrastruktūros projektų. Lietuvoje privalo atsirasti aiškesnis regioninis planavimas, nes akivaizdu, kad tarpsavivaldybinis bendradarbiavimas tam tikrais atvejais gali atnešti geresnį rezultatą nei pavienės atskirų savivaldybių pastangos.

3.1.  Didesnis savarankiškumas – daugiau iniciatyvų

Atliksime funkcijų ir efektyvumo analizę. Pašalinsime valstybės ir savivaldybės funkcijų dubliavimą, dalis funkcijų bus perduodama (deleguojama) savivaldybėms, skiriant adekvačius resursus joms vykdyti, valstybės biudžete tiksliai nurodant, kiek kuriai funkcijai skiriama asignavimų.
Stiprinsime savivaldą. Mažindami biurokratinę naštą, savivaldybėms perduosime Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vykdomas funkcijas ir resursus, suteiksime didesnius įgaliojimus viešajai tvarkai užtikrinti, apleistam nekilnojamam turtui tvarkyti, užtikrinsime savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumą.
Sukursime didesnę laisvę savivaldai disponuoti mokesčiais. Peržiūrėsime ir tobulinsime GPM paskirstymo savivaldybėms metodiką, siekdami užtikrinti sumokamų mokesčių ir gaunamų asignavimų proporcingumą ir skatindami savivaldybes siekti veiklos efektyvumo ir konkuruoti tarpusavyje dėl daugiau ir geresnių darbo vietų.
Mažinsime savivaldybių biudžetų struktūros priklausomybę nuo centralizuotų pajamų perskirstymo ir dotacijų, skatindami vietinių mokesčių pajamų surinkimo galimybes (pvz., mokesčiai už gamtos išteklius).
Suteiksime galimybę savivaldybėms labiau pačioms valdyti savo finansus ir biudžetus. Įgalinsime savivaldybes leisti savo obligacijas ir taip finansuoti plėtros projektus. Savivaldybių obligacijos Vakarų šalyse yra įprastas finansinis instrumentas, leidžiantis būti nepriklausomoms nuo centrinės valdžios.
Tobulinsime savivaldybių skolinimosi mechanizmą, keisdami dabartinį teisinį skolos, finansinių įsipareigojimų reglamentavimą, sudarysime lankstesnes sąlygas savivaldybėms skolintis vietos plėtrai.
Užtikrinsime, kad centrinės valdžios sprendimai, lėmę savivaldybių pajamų netekimą, būtų pilnai kompensuojami iš valstybės biudžeto. Užtikrinsime pakankamą finansavimą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymui.
Problemų identifikavimas ir sprendimai kils iš vietos gyventojų poreikių. Skatinsime didesnį informacijos apie savivaldybių veiklą prieinamumą, naudosime gerąsias konsultavimosi su visuomene praktikas: apklausas, fokus grupių diskusijas, dalyvaujamąjį biudžetą, kvietimus dalyvauti savivaldybių tarybų posėdžiuose, teikti pasiūlymus ir pan.
Stiprinsime seniūnijas. Savivaldybės pačios pasirinks, kokias paslaugas teikti per seniūnijas, kokias centralizuotai. Seniūnijų teisinę formą ir veiklos teritoriją nustatys pačios savivaldybės, įtraukdamos bendruomenes.
Stiprinsime išplėstinių seniūnaičių tarybų institutą. Dėl didesnės skaitmeninės demokratijos ir laisvės sudarysime galimybes seniūnaičius rinkti elektroniniu būdu. Užtikrinsime galimybę žmonėms savarankiškai, be perteklinio valdžios kišimosi tvarkytis savo kieme, kaime, gatvėje, kvartale, mieste ar miestelyje, naikinsime biurokratines kliūtis.
Savivaldybės – valstybės užsienio politikos dalis. Kiekvienas didesnis ar mažesnis miestas turi giminingus miestus – partnerius. Tarptautiniai savivaldybių ryšiai dažniausiai baigiasi dalyvavimu vieno ar kito miesto šventėse be konkrečios misijos ir tikslų. Įgyvendindami vystomojo bendradarbiavimo politiką, didinsime savivaldybių svarbą, ypač kreipdami dėmesį į Rytų partnerystės šalių miestus. Taip pat sudarysime sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, teikiant viešąsias paslaugas, vykdant bendrus investicinius projektus.

3.2. Pilietinė visuomenė

Viešojo sektoriaus požiūris į visuomenės jam keliamus tikslus ir būdai jiems pasiekti yra labai svarbus šalies raidos veiksnys. Be atviro, kompetentingo, rezultatyvaus, skatinančio dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus valdymo reikšmingų pokyčių greitai nesulauksime.

Šalies pažangą gali skatinti tik žmonių  pasitikėjimą pelniusi valdžia. Dėl to viešasis valdymas turi būti  rezultatyvus ir leidžiantis veikti. Svarbu, kad keistųsi pati valdymo kultūra – kad sprendimai būtų priimami pagrįstai ir bendru sutarimu. Turi būti ne tik tenkinami pagrindiniai saugumo, žmogiškojo orumo poreikiai, bet ir teikiamos mums reikalingos geros kokybės paslaugos. Valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai, pagrindinį dėmesį sutelkdamos į svarbiausius prioritetus.

Kiekvienam asmeniui ir plačiajai visuomenei turi rūpėti, kas yra sukuriama už pinigus, todėl viešasis valdymas turi būti neatsiejamas nuo veiklos efektyvumo ir sprendimai įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis Vienas iš efektyviausių būdų tai pasiekti – įtraukti į viešąjį valdymą nevyriausybines organizacijas ir perduoti joms dalį viešojo administravimo funkcijų.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia apie 15 tūkstančių nevyriausybinių organizacijų, tačiau jų  dalyvavimas šalies valdymo procesuose yra itin menkas. Tam yra nemažai priežasčių – šioms organizacijoms trūksta stabilių finansavimo šaltinių, jų įvairovės, neretai stinga ir gebėjimų, nėra aiškių bendradarbiavimo su valstybe mechanizmų bei palankios teisinės aplinkos. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Socialinio verslo plėtros įstatymas bei Savanoriškos veiklos įstatymas yra nevyriausybinių organizacijų veikimo pagrindas, tačiau iki galo neatliepia jų poreikių bei galimybės plačiau ir stabiliau veikti, todėl būtina šių įstatymų peržiūra.

Nevyriausybinės organizacijos kuria didelę pridėtinę vertę bei yra puikus žmonių ir valdžios tarpininkas. Todėl svarbu skatinti nevyriausybinių organizacijų plėtrą, remti šį sektorių, motyvuoti savanorius bei perduoti dalį viešųjų paslaugų teikimo funkcijų šioms organizacijoms. Nes pilietinės visuomenės įsitraukimas į valstybės valdymą ir sprendimų priėmimą yra stiprios, brandžios demokratijos pagrindas.

Skatinsime savivaldybes, vykdant viešuosius pirkimus, pasinaudoti rezervuotų sutarčių teikiama galimybe (2 proc. nuo visų supaprastintų konkursų savivaldybėje) ir paslaugas pirkti iš nevyriausybinio sektoriaus, kuris, pasitelkdamas savanorišką darbą, kuria didelę pridėtinę vertę.
Užtikrinsime laipsnišką viešųjų kultūros, švietimo, sporto, socialinių ir kitų paslaugų perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms, optimizuodami biudžetinių įstaigų tinklą bei įtraukdami gyventojus į vietos sprendimų priėmimo procesus.
Skatinsime gyventojų pilietinį aktyvumą, pasitelkdami išmaniąsias technologijas ir taip užtikrindami sklandesnį konsultacinį mechanizmą su vietos bendruomenėmis.
Sieksime mažinti valstybės biurokratinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms. Panaikinsime perteklinius nevyriausybinių organizacijų veiklos reguliavimus.
Sukursime savanorystės motyvacinę sistemą ir užtikrinsime savanorystės metu įgytų kompetencijų pripažinimą.

4. Antikorupcija ir skaidrumas

Liberalai pastebi, kad Lietuvoje kova su korupcija, piktnaudžiavimu ir biurokratizmu dažniausiai tik imituojama. Naudojimasis ryšiais ir kyšių davimas vis dar yra lengviausias kelias gauti tam tikras viešąsias paslaugas. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamos lengvatos, nemokamos paslaugos „saviems“ ir „reikalingiems“ žmonėms.

Reikalausime nulinės tolerancijos korupcijai

Šalinsime korupcijos priežastis ir paskatas. Atsisakysime valdžios institucijoms nebūtinų funkcijų. Laikysimės aukšto skaidrumo, atvirumo ir viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo standarto. Mažinsime fiziniams ir juridiniams asmenims tenkančią administracinę naštą, įgyvendinsime draugišką, konsultacijomis grįstą verslo priežiūrą, konsoliduosime verslo priežiūros institucijų funkcijas, sumažinsime jų skaičių, didinsime kontroliuojančių institucijų veiklos skaidrumą ir nuoseklumą, atsisakysime perteklinio ir smulkmeniško visuomeninių santykių reglamentavimo.
Vertindami valstybės institucijų ir tarnautojų veiklą, taikysime nulinės tolerancijos korupcijai principą.
Įgyvendinsime korupcijos ir piktnaudžiavimo šalinimo iš valstybės ir savivaldybių institucijų priemones. Sukursime efektyvų asmenų, pranešusių apie korupcines viešojo sektoriaus darbuotojų veikas, apsaugos mechanizmą.
Sukursime skaidrų ir veiksmingą lobistinės veiklos modelį valstybėje. Verslo asociacijų ir kitų visuomenės grupių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procese turėtų būti skatinamas, o ne baudžiamas sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis.
Įgyvendinsime visuomenės informavimo ir švietimo veiklas, skirtas korupcijos prevencijai.
Užtikrinsime naują politinių partijų veiklos skaidrumo standartą, kurį sudaro skaidrumo taisyklės, atviri duomenys apie partijos finansus ir jos veiklą, bendravimo su rinkėjais, partijos nariais bei žiniasklaidos atstovais tradicijos. Skaidrumo standartas sukurtas, siekiant užtikrinti atvirų duomenų principu paremtą skaidrią ir atvirą partijos bei sąžiningų jos narių veiklą.
Sieksime mažinti valstybės uždedamą biurokratinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms. Panaikinsime perteklinį nevyriausybinių organizacijų veiklos reguliavimą.

5. E-valstybė

Nauja pramonės revoliucija, kurios varančioji jėga – skaitmeninės technologijos – radikaliai keičia visuomenes, ekonomikas ir valstybių valdymą. Informacinės technologijos, interneto tinklai jau atvėrė naujas galimybes verslui, tačiau būtina toliau siekti viešojo sektoriaus skaitmenizavimo, kad jis taptų dar atviresnis ir draugiškesnis piliečiams.

Liberalai įžvelgia riziką, kad pagrindines informacinių ir skaitmeninių technologijų vystymo programas valdo kelios ministerijos ir daugybė joms pavaldžių institucijų. Steigiamos vis naujos tarpžinybinės institucijos, kurios dubliuoja viena kitos veiklą ir realiai neturi galių priimti konkrečius sprendimus.

Mūsų šalies piliečiai sparčiai skaitmenizuojasi, vis dažniau naudojasi išmaniosiomis technologijomis, patys kuria sprendimus ir noriai įsitraukia į pilietinių ir demokratinių iniciatyvų plėtrą. Būtina išnaudoti šį potencialą valstybės valdymui skaidrinti ir ekonomikai auginti.

Visapusiškai plėtosime e-demokratijos galimybes. Palaipsniui diegdami balsavimą internetu, į valstybės valdymo klausimų sprendimą įtrauksime vis didesnį žmonių skaičių. Įsėdę į e-demokratijos bolidą, Lietuvos piliečiai važiuos greitai, saugiai ir patikimai.
Skaitmenizuosime visas viešai prieinamas valstybės paslaugas. Užtikrinsime, kad visas valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų teikiamas paslaugas piliečiai galėtų gauti elektroniniu būdu interneto pagalba. Reikalausime, kad elektroninės paslaugos būtų kokybiškos, patogios ir sąveikaujančios tarpusavyje.
Užtikrinsime dalinimąsi tarpinstituciniais duomenimis žmonių patogumui.
Skaitmeninio raštingumo mokysime nuo darželio. Siekdami ugdyti naujausioms technologijoms imlius piliečius, skaitmeninio raštingumo ugdymą diegsime visose formaliojo ir neformaliojo ugdymo grandyse.
Vystydami e-demokratiją, didelį dėmesį skirsime asmens duomenų apsaugai.
Vykdysime prevencines ir šviečiamąsias programas apie elektroninės tapatybės vagystes, saugumą, e-demokratijos galimybes ir naudą.

Išmanus valstybės IT ūkio valdymas

Sutelksime išbarstytas IT politikos formavimo ir finansavimo funkcijas viename centre. Jis taip pat koordinuotų vieningos ES skaitmeninės rinkos ir kitų Lietuvai strategiškai svarbių iniciatyvų įgyvendinimą bei padėtų verslui vykdyti aukštųjų technologijų verslo plėtrą. Efektyvumui užtikrinti atskira eilute išskirsime IT ūkio valdymą valstybės institucijų biudžetuose.
Užbaigsime valstybės informacinių išteklių konsolidavimo projektą. Atversime valstybės duomenis, kurie nėra slapti ar riboto naudojimo. Jie bus viešinami patogiu formatu ir be papildomo apmokestinimo.
Užtikrinsime valstybės ir privačių duomenų saugumą ir konfidencialumą, duomenų apsaugą patikėdami atsakingai valstybės institucijai, taip užtikrindami duomenų kopijų saugojimą saugiose sistemose užsienyje.
Didinsime konkurenciją. Užtikrinsime, kad privačios ir valstybės valdomų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės konkuruotų vienodomis sąlygomis.
Sieksime, kad valstybinėms IT sistemoms būtų nustatytas vieningas kibernetinio saugumo standartas. Garantuosime, kad šios sistemos būtų įsigyjamos tik iš patikimų ir kokybiškas paslaugas siūlančių tiekėjų, naudojantis ne mažiausios kainos, o ekonominio efektyvumo kriterijais.