fbpx

Socialinis teisingumas visiems valstybės gyventojams

Pagrindiniai siekiai


  1. Keisime socialinę paramą investicijomis į savarankiškumo skatinimą. Valstybė padės žmogui padėti sau.
  2. Finansiškai skatinsime pagyvenusių žmonių naujos profesijos įgijimą.
  3. Skatinsime žmonių bendruomeniškumą, skiriant didesnį valstybinį finansavimą bendruomenių projektams.
  4. Didinsime emocinės paramos, psichologinių, psichoterapijos paslaugų prieinamumą.
  5. Įtrauksime neįgalius žmones į ekonominę veiklą, finansuojant skatinamąsias priemones verslui, kuris sudaro galimybes neįgaliems žmonėms realizuoti save.
  6. Kursime ir išsaugosime neįgaliems žmonėms reikalingą infrastruktūrą, savivaldybėms paliekant didesnes biudžeto pajamas.
  7. Gerinsime Pusiaukelės namuose teikiamų paslaugų kokybę, siekiant sukurti kuo palankesnes sąlygas motyvuotiems nuteistiesiems gyventi laisvėje ir integruotis į visuomenę.
  8. Užtikrinsime kokybišką institucinės globos sistemos pertvarką, sudarant sąlygas globos namų gyventojams gyventi aplinkoje, kuo artimesnėje namų aplinkai.
  9. Užtikrinsime socialines investicijas į nuo alkoholio, narkotikų priklausomų, gyvenamosios vietos neturinčių žmonių, resocializaciją, siekiant juos grąžinti atgal į normalų visuomenės gyvenimą ir suteikti pagalbą šių žmonių artimiesiems,
  10. Mažinsime mokestinių priemonių, dirbtinai lyginančių žmonių pajamas, skaičių.

Socialinę atskirtį ir skurdą vertiname kaip grėsmę visuomenės stabilumui, o kartu ir individo laisvei. Socialinė atskirtis riboja dalies visuomenės narių galimybes, tokiu būdu skatindama juos priimti žalingas vertybines nuostatas – dingsta tokių visuomenės narių siekiai tobulėti, kurti, dalintis, o juos pakeičia siekis izoliuoti save nuo aplinkos, emigruoti arba dar blogiau – daryti nusikaltimus ar įvairiais būdais žaloti save. Tai mažina valstybės ekonominio vystymosi tempus, didina biudžeto išlaidas sveikatos apsaugai, socialinei pagalbai, viešai tvarkai palaikyti. Tai mažina laimės lygį visuomenėje, didina emigracijos tempus, mažina gimstamumą, sukelia demografines problemas, mažina gyventojų bendruomeniškumą, mažina politinį aktyvumą arba skatina žmones balsuoti už radikalias politines jėgas. Lietuvos visuomenė vis dar sparčiai emigruojanti, senstanti linkusi į smurtą nukreiptą į save ir kitus įvairiomis formomis, pavyzdžiui besaikis alkoholio vartojimas, nesirūpinimas sveikata, savižudybės. Dalis šiandien dirbančiųjų, gali taip ir nesulaukti pensijinio amžiaus. Todėl siūlome spręsti socialines problemas ne draudimais ir ne vienkartine pagalba, o pritaikant liberalias ilgalaikes priemones.

Socialinė apsauga, kaip investicija į ateitį. Socialinės atskirties mažinimo išlaidas vertiname kaip investicinę veiklą, atsiperkančią vidutinėje ir ilgoje perspektyvoje. Socialinių investicijų prioritetai turi būti sutelkti į jaunimo socializaciją ir emocinio intelekto ugdymą, kadangi vėlesnė asmenų, patekusių į vertybinę atskirtį, integracija į visuomenę žymiai sunkesnė ir valstybei kainuoja daug daugiau. Žinios, įgyjamos mokykloje, turi būti ne pačiu švietimo tikslu, o tik viena iš priemonių, siekiant susikurti socialiai atsakingo asmens laimingo gyvenimo strategiją ir efektyvios savirealizacijos žmogui perspektyvą. Labai svarbu, kad vaikas, baigęs mokyklą, pasitikėtų savimi, būtų pozityvus, socialiai aktyvus, gebėtų pritaikyti įgytas žinias realiame gyvenime. Valstybė turi padėti žmogui „padėti sau“. Todėl socialinės atskirties problemas liberalai siūlo spręsti tokiomis socialinėmis investicijomis, kurios sudarytų kiek įmanoma lygesnes galimybes žmonėms, nepaisant jų socialinės padėties, o ne dirbtinai lyginant žmonių pajamas mokestinėmis priemonėmis.

1. Besikeičianti ekonomika – senstančios visuomenės iššūkiai ir galimybės

Prasidedanti 4-oji pramonės revoliucija, vis labiau tobulėjančios dirbtinio intelekto technologijos kelia didelius iššūkius kovai su socialine atskirtimi. Profesijų poreikis visuomenėje keičiasi, žmogus, dirbantis labai reikalingą profesiją šiandien, gali tapti nereikalingas netolimoje ateityje. Auga ir gyvenimo trukmė bei laikotarpis, per kurį žmogus yra ekonomiškai aktyvus, todėl labai svarbus tampa profesinio perorientavimas. Profesijos keitimas vidutinio amžiaus žmonėms turi tapti ne išimtimi, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, o taisykle.

Sieksime įgyvendinti dviejų karjerų principą visuomenėje, kad valstybė finansiškai skatintų pagyvenusių žmonių naujos profesijos įgijimą.

2. Finansinis saugumas senatvėje

Mažėjant gyventojų skaičiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, valstybinė privaloma socialinio draudimo sistema susiduria su vis didesniais iššūkiais. EBPO prognozuoja, kad vidutinės „Sodros“ pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis ateityje mažės, o tai reiškia, kad pensininkams, gaunantiems tik „Sodros“ pensiją ateityje gresia skurdas. „Sodros“ įmokų didinimas nėra išeitis, todėl būtina didinti darbingų žmonių, mokančių „Sodros“ įmokas, galimybes išlikti darbo rinkoje ir skatinti gyventojų investavimą į finansinio saugumo senatvėje užtikrinimą.

Didžiausią dalį gyventojų, skaičiuojant pagal skirtingas amžiaus grupes, sudaro 45-59 metų amžiaus asmenys, kurie per artimiausius 6-19 metų pasieks pensijinį amžių. Tokių gyventojų Lietuvoje yra net 18% daugiau, nei 30-44 metų amžiaus asmenų. Tokia demografinė situacija kelia rimtą grėsmę Lietuvos valstybinei socialinei draudimo sistemai. Šią grėsmę neutralizuoti galima – skatinant gimstamumą, didinant amžių, nuo kada gyventojai gali tikėtis „Sodros“ pensijos, skatinant potencialiai ekonomiškai aktyvių asmenų imigraciją į Lietuvą.

Pasisakome už ženklesnę kaupiamąją dalį valstybinio socialinio draudimo sistemoje, visokeriopai skatinant savanorišką kaupiamąjį senatvės pensijos draudimą. Gyventojai turėtų būti skatinami atidėti dalį savo pajamų investicijoms, investuojant visą gyvenimą, pradedant nuo jaunystės ir tokiu būdu pasiekti finansinę nepriklausomybę senatvėje.

Pasisakome už Lietuvoje veikiančių privačių pensijų fondų skaičiaus didinimą. Tokiu būdu tarp jų didinant konkurenciją ir skatinant tiesiogiai investuojančių pensijų fondų veiklą Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje trūksta galimybių neįsigilinusiam žmogui saugiai, bet pakankamai pelningai pasyviai investuoti. Dabartiniai pensijų fondų administravimo mokesčiai dėl mažos konkurencijos ir dėl mažų apyvartų yra dideli, o gyventojų kaupiamos juose lėšos kaupiasi pernelyg lėtai.

3. Lietuva turi tapti aukštų pajamų šalimi

Liberalų nežavi Lietuvos, kaip pigios darbo jėgos ir pigių kainų šalies, perspektyva. Pigi darbo jėga sukelia socialinės atskirties problemą, mažina verslo motyvaciją daugiau investuoti į technologijų modernizavimą. Tam reikalingas efektyvus ekonomikos vystymasis ir augančios investicijos į Lietuvos ekonomiką, nuolatinis žmonių tobulėjimas, jų darbo efektyvumo didinimas, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių ir socialiai atsakingų įmonių veikla, palankesnė mokestinė sistema, mažinant gyventojų mokamus mokesčius, keičiant juos biudžeto pajamų augimu iš ekologinių, nekilnojamo turto, vartojimo ir „nuodėmių“ (akcizų) mokesčių.

Keliame tikslą per artimiausius penkis metus vidutines gyventojų pajamas Lietuvoje padidinti iki Estijos vidutinių gyventojų pajamų, kurios viršija dabartines gyventojų pajamas Lietuvoje apie 1,5 karto, o iki 2035 metų pasiekti, kad Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos viršytų ES vidurkį.

4. Efektyvesnė socialinė parama

Didelių valstybės biudžeto išlaidų pašalpoms, kompensacijoms poreikį vertiname, kaip blogą valstybės valdymą parodantį rodiklį. Suvokiame, kad visuomenėje visada bus žmonių, kurie neturi jokių galimybių pasirūpinti savimi patys ir kuriems reikalingas išlaikymas. Valstybės pareiga pasirūpinti savo silpniausiais, pažeidžiamiausiais ir išgyvenančiais laikinus sunkumus.

Didinsime socialinės paramos efektyvumą. Užtikrinsime, kad socialinį išlaikymą gautų tik tie, kurie nebeturi galimybės pakeisti savo gyvenimą taip, kad galėtų išlaikyti save.

Skatinsime efektyviau veikiančių nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, savanorystės principu veikiančių organizacijų įtraukimą į socialinės rūpybos veiklą, valstybinėms institucijoms paliekant tik priežiūros funkcijas.

5. Šeima – tai ne valstybės reikalas, o santuoka – tai galimybė

Esame nuoseklūs ir principingai manome, kad šeima yra ne tik santuokos pagrindu paremtas dviejų žmonių bendras gyvenimas. Šeima – pirmiausia, žmonių pasitikėjimu, prieraišumu, jausmais, atsakomybe grįsti santykiai, taip pat bendras ūkis, turtiniai santykiai. Kiekviena tokiu pagrindu sudaryta šeima yra vertybė ir joje gyvenantys asmenys turi jaustis saugūs, o valstybės uždavinys – suteikti teisinę apsaugą.

Valstybė negali nurodinėti, kokia šeima teisinga, o kuri ne – tokiu būdu būtų pažeidžiamas nediskriminavimo principas, įtvirtintas Lietuvos įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse. Visuotinai pripažinta, kad Lietuva susiduria su didžiuliu demografiniu iššūkiu. Valstybės uždavinys – užtikrinti paslaugų sistemą, kuri leistų visiems asmenims, susilaukusiems vaikų, tęsti karjerą, išlikti darbo rinkoje, užtikrinti vaikams tinkamą gyvenimo kokybę. Mes esame prieš valstybės nurodymus, kokią bendro gyvenimo formą žmonėms rinktis. Kiekviena šeima ir joje augantys vaikai – vertybė.

Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius. Garantuosime liberaliai demokratinei valstybei būdingą žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reguliavimą ir įgyvendinimą, ypač užtikrinant lygiateisiškumo bei draudimo diskriminuoti bet kokiais pagrindais ir formomis principų laikymąsi.

Sieksime tobulinti Vaikų išlaikymo fondo veiklą, o socialinių paslaugų sistemą orientuoti į abiejų tėvų galimybes derinti darbą su vaikų auginimu. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai – vieni nelaimingiausių ES. Patyčios, smurtas, nepriežiūra, individualių vaiko poreikių nepaisymas iššaukia blogą vaikų savijautą ir didelį savižudybių skaičių. Siūlysime orientuoti socialinę sistemą į individualius kiekvieno vaiko poreikius kuriuos gali užtikrinti tik itin aukštos kvalifikacijos vaiko teisių apsaugos specialistai bei efektyvi kontrolės ir kompetencijos vertinimo sistema.

6. Turime pašalinti smurtą iš artimos aplinkos

2019 m. buvo užregistruoti 9 265 asmenys, nukentėję nuo dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų. 80,2 proc. nuo suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, 19,8 proc. – vyrai. 10,6 proc. nuo visų nukentėjusių – vaikai iki 18 metų amžiaus. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas vertinamas kaip gerosios praktikos pavyzdys tarptautiniame lygmenyje. Jame numatytos baudžiamosios priemonės smurtautojams ir specializuota pagalba aukoms. Tačiau ne visada užtikrinama smurtą patyrusių asmenų apsauga. Dešimtadalis aukų pakartotinai patiria smurtą, taigi specializuota pagalba turi būti pasiūlyta nedelsiant, nors daugiau kaip 10 proc. nukentėjusių asmenų tokio pasiūlymo negauna.

Sieksime, kad smurtas iš artimos aplinkos būtų šalinamas, užtikrinant kokybišką ir efektyvią specializuotų pagalbos ir krizių centrų veiklą, taikant tinkamas metodines, šviečiamąsias ir ugdomąsias priemones, pasirūpinant aukų psichologine ir fizine apsauga, taikant modernias priemones, atskiriant smurtautoją nuo aukos. Specializuotų centrų tinklo plėtra turi vykti įtraukiant kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų, teikiančių teisinę, psichologinę pagalbą, pagalbą įsidarbinant, užtikrinant informacijos apie teikiamą pagalbą sklaidą, socialinę reklamą, požiūrio į smurtą, kaip pavojingą visuomenei reiškinį, formavimą.

7. Žmogus su negalia  – lygiavertis valstybės pilietis

Apie 10 proc. Lietuvos piliečių turi negalią, t. y. apie 280 tūkst. gyventojų. Žmonių su negalia gyvenimas yra sudėtingas: trūksta lygiaverčių sąlygų mokytis ir įgyti profesiją, integruotis į darbo rinką. Neįgalieji vis dar susiduria su būsto bei kitų įstaigų pritaikymo specialiems poreikiams sunkumais. Neįgalieji susiduria ir su diskriminacija įtraukiant juos į visuomeninę veiklą, jiems atstovaujančios organizacijos neįtraukiamos į jiems svarbių sprendimų priėmimą. Priimant sprendimus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos programų, sieksime dialogo su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis. Nė vienas sprendimas, susijęs su neįgaliųjų padėtimi, nebus priimtas be neįgaliųjų organizacijų pareikštos nuomonės.

Užtikrinsime, kad būtų tęsiamos ir kuriamos naujos medicininės, profesinės, socialinės, psichologinės reabilitacijos, savarankiškų gyvenimo įgūdžių ugdymo ir lavinimo integracijos programos, sukurta miestų infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems sistema. Neįgalieji turi teisę rinktis galimybę mokytis kiekvienoje mokymo įstaigoje ir pasinaudoti alternatyva – mokytis joje nuotoliniu būdu.