Pagrindiniai siekiai
Susisiekimo sistema yra vienas svarbiausių ūkio sektorių, turintis didelę reikšmę šalies ekonomikai. Susisiekimo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra didina mūsų valstybės konkurencingumą, skatina kurti gerai apmokamas darbo vietas, sudaro sąlygas realizuoti globalios Lietuvos koncepciją, kai visi tautiečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gali dalyvauti mūsų šalies ūkio plėtroje.
Lietuvos Respublikos susisiekimo sistemą sudaro 6 dalys: automobilių transportas, geležinkeliai, oro transportas, jūros transportas, vidaus vandenų transportas, elektroninių ryšių infrastruktūra.
Tai – šeši tarpusavyje susiję tinklai, tarsi žmogaus kraujotakos ir nervų sistemos. Šios transporto sistemos dalimis kasdien juda žmonės, prekės, paslaugos ir informacija. Lietuva sustingtų be darnios šių tinklų sąveikos: nesulauktume savalaikės pagalbos, neįsigytume prekių, negautume inovatyvaus išsilavinimo, nesulauktume svečių ir darbuotojų iš svetur, nepajėgtume pamatyti pasaulio, o pastarasis negautų operatyvių žinių apie mus.
Mūsų pareiga siekti, kad susisiekimo politika remtųsi požiūriu, pagrįstu atsakomybe ateinančioms kartoms, todėl turime sukurti šiuolaikinę susisiekimo sistemą, kurios techniniai parametrai, teikiamų paslaugų kokybė, sauga, poveikis aplinkai ne tik prilygtų ES šalių susisiekimo sistemoms, bet daugeliu atveju pastarosioms būtų kelrodis.
Konkurencinga tranzito ir logistikos šalis
Kursime privataus verslo pritraukimo programas. Kelių tinklui modernizuoti ir plėtoti pritrauksime privačių investicijų, sudarydami tam aiškias ir skaidrias sąlygas.
Optimizuosime visos susisiekimo sistemos valdymo struktūrą.
Valstybės įmonių pertvarka – didesnė grąža visuomenei. Nuosekliai vykdant Liberalų sąjūdžio programą ir siekiant efektyviau valdyti valstybės įmones bei sudaryti galimybes diegti geriausią valdysenos praktiką, transporto sektoriaus valstybės įmonės („Lietuvos oro uostai“, „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija) bus pertvarkytos į akcines bendroves. Laukiamas pertvarkos teigiamas rezultatas – apie 50 mln. eurų.
Apie 30 proc. transporto sektoriaus pajamų gaunamos atliekant krovinių tvarkymo, sandėliavimo ir logistikos operacijas. Lietuva žinoma kaip tranzito šalis, išsiskirianti iš kitų regiono valstybių gerai išplėtota infrastruktūra.
Mes, liberalai, esame už logistikos centrų kūrimą šalia tarptautinių transporto koridorių, pagrindinių transporto centrų ir pramoninių teritorijų, tai padės efektyviau išnaudoti geležinkelių, vandens ir oro transporto galimybes.
Liberalų sąjūdis ragina Lietuvą konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis transporto ir logistikos sistemos kokybe. Pasaulinės tendencijos rodo, kad progresą lems inovatyvios transporto sistemos. Informacinių sistemų diegimas keliuose leidžia dirbti efektyviau, taupyti laiką ir išlaidas. Tam būtina atnaujinti teisinę bazę ir sudaryti sąlygas konkurencijai. Taip pat ketiname reikalauti ES institucijų užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visų ES šalių vežėjams ir taip skatinti transporto ir logistikos paslaugų eksportą.
Kurti naujus sprendimus ir inovacijas
Sudarysime sąlygas plėtoti logistikos centrų infrastruktūrą. „Rail Baltica“ suteiks konkurencijos pranašumą Lietuvai įsitvirtinant intermodalinių terminalų rinkoje, perkraunant krovinius iš Europinio geležinkelio į kelių transportą ir plačiavėžį geležinkelį.
Skatinsime inovacijas. Sutelksime visą mokslo ir verslo potencialą, stiprias transporto ir logistikos įmones. Skatinsime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, diegiant intelektines transporto sistemas ir inovacijas.
Vykdysime aktyvią tarptautinę transporto politiką. Dalyvausime tarptautinėse transporto ir prekybos mugėse, pristatymuose, konferencijose, pristatysime inovacijas pasauliniu mastu. Sieksime, kad šalies ūkiui tektų gerokai didesnė globalios ir regioninės rinkos dalis.
Saugus eismas: efektyvumas, gyvybė ir sveikata
Kelių tinklo būklė, netinkamas eismo organizavimas, transporto priemonių būklė, neatsakingas elgesys prie vairo ir netinkama eismo dalyvių kultūra lemia vis dar didelį avaringumą Lietuvoje. Šiuo metu perėjos yra tapusios viena nesaugiausių vietų pėsčiajam. Perėjų įrengimui turi būti taikomi aukščiausi saugumo reikalavimai, nesvarbu kur jos įrengtos – valstybinės ar vietinės reikšmės keliuose ar gatvėse. Liberalų sąjūdis kviečia atsakingai žiūrėti į saugaus eismo problematiką ir imtis realių būdų ir priemonių šioms problemoms spręsti.
Viena geriausių pasaulyje elektroninių ryšių struktūra
Daugelį metų Lietuva puikavosi pasauline lyderyste pagal interneto spartą. Tačiau pastaraisiais metais prarandame šią poziciją. Pavyzdžiui, be 5G tinklo plėtros neįmanomas nuotolinis robotų valdymas, kitų inovacijų diegimas, taigi tai neišvengiamai atsilieps visoms ūkio sritims.
2020 m. šalį užklupusio koronaviruso (COVID-19) pandemija parodė, kad be itin efektyvios ir saugios elektroninių ryšių infrastruktūros mūsų šalies ekonomika būtų patyrusi iki tol nematyto masto sukrėtimą, todėl ateityje privalome užtikrinti šios gyvybiškai svarbios infrastruktūros saugumą ir 100 proc. galimybę kiekvienam mūsų šalies gyventojui gauti kokybiškas paslaugas.
Liberalų tikslas – iki 2025 m. 5G ryšiu aprūpinti visus to pageidaujančius ūkio subjektus, padengti 96 proc. namų ūkių ir pagrindinius transporto koridorius.
Tiek „Rail Baltica“, tiek „Via Baltica“ taps pažangios 5G technologijos diegimo vieta. Magistralėje „Via Baltica“ 5G technologija sudarys sąlygas nepertraukiamam savivaldžių automobilių judėjimui ir leis drastiškai sumažinti eismo įvykių skaičių šiame kelyje. Spartus 5G technologijos įdiegimas leis Lietuvai ir toliau išlaikyti lyderės pozicijas ryšių technologijų srityje Europoje ir pasaulyje, skatins šalies skaitmeninės ekonomikos augimą.
1. Ateities keliai – saugūs, patogūs, išmanūs 1.1. Užmiesčio keliai – patogūs ir saugūs
ES degalų apmokestinimo akcizais teisinės nuostatos numato, jog iš akcizų surinktos lėšos turi būti skiriamos kelių infrastruktūros statybos bei remonto kaštams padengti, tačiau Lietuvoje šis mokestis naudojamas valstybės biudžetui papildyti, o kelių naudotojai nepajunta realios sumokėtų mokesčių grąžos. Nors Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymu programai finansuoti turi būti skiriama 65 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus, 2019 m. tam buvo skirta ne daugiau kaip 60 procentų.
LR Susisiekimo ministerijoje (SM), Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD), valstybinėse regioninėse kelių priežiūros įmonėse funkcijos ir veikla neretai dubliuojasi, o dėl perteklinio administravimo tiesioginei kelių priežiūrai lieka dar mažiau lėšų. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos neretai skirstomos pagal interesus, o ne pagal realų poreikį.
Vienas didžiausių nepatogumų eismo dalyviams Lietuvoje yra prastos kokybės žvyrkeliai. Lietuvos klimato sąlygomis bei esant nepakankamam jų priežiūros finansavimui, nuolat išlaikyti gerą žvyruotų kelių būklę yra sudėtinga.
Liberalai mato perspektyvą, nes Lietuvos kelių transportas užima reikšmingą vietą tarptautinėje vežimų paslaugų rinkoje. Kelių transportu pervežama 50 proc. visų krovinių ir 97 proc. visų keleivių. Užsidarius Rusijos rinkai, Lietuvos vežėjai vis dar susiduria su diskriminacinėmis konkurencijos sąlygomis kai kuriose Europos valstybėse.
♦ Kursime privataus verslo pritraukimo programas. Kelių tinklams modernizuoti ir plėtoti pritrauksime privačių investicijų, tam sudarydami aiškias ir skaidrias sąlygas. ♦ Optimizuosime visos susisiekimo sistemos valdymo struktūrą. Sutaupytas lėšas nukreipsime į tiesioginę kelių priežiūrą – kelių tarnyboms. ♦ Nedidindami mokestinės naštos verslui ir gyventojams, įdiegsime ir nuolat tobulinsime pažangią elektroninę kelių rinkliavų sistemą. Ji garantuos paprastesnį kelių mokesčio administravimą vietiniam ir tranzitiniam transportui. ♦ Gerinsime gyventojų susisiekimo galimybes. Iki 2024 m. ketiname išasfaltuoti ne mažiau kaip 500 km žvyrkelių kiekvienais metais. Pagrindiniai kriterijai bus transporto srauto intensyvumas ir skaičius gyventojų, besinaudojančių tuo keliu. ♦ Gerinsime kelių tinklo techninius parametrus, siekdami užtikrinti tinkamą transporto pralaidumą ir eismo saugą. Iki 2025 metų nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos nusidrieks keturių eismo juostų magistralė. Visą „Via Baltica“ rekonstruosime į 2+2 tipo automagistralę, pirmiausia – avaringiausius kelio ruožus. ♦ Plėtosime intelektinių transporto sistemų sprendimus. Diegsime kitas modernias eismo saugą užtikrinančias priemones automobilių kelių struktūroje, plėtosime vidutinio greičio matavimo, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros ir kitas kontrolės sistemas. ♦ Įdiegsime greičio ir transporto srautų valdymo sistemas (kintamos informacijos ženklus ir jutiklius). Įrengsime naujas ir rekonstruosime esančias avaringas sankryžas (iki 200 vnt.), nutiesime 200 km pėsčiųjų takų, virš 100 km apsauginių tvorų nuo žvėrių, diegsime kitas eismo saugą gerinančias priemones. Lėšos pirmiausia bus skiriamos „Juodųjų dėmių šalinimui“ pagal kompetentingų specialistų sudarytus žemėlapius. ♦ Modernizuosime perėjas. Parengsime ir įgyvendinsime nesaugių perėjų valstybiniuose ir vietinės reikšmės keliuose modernizavimo programą, kad pėstieji perėjose jaustųsi saugūs. ♦ Diegsime išmaniąsias technologijas, kad keliones planuojantiems gyventojams patogiai būtų teikiama jiems svarbi informacija – kelių būklė, eismo sąlygos, vidutinis greitis, viešojo transporto maršrutai, tvarkaraščiai ir atvykimo laikai. Valstybės įmonių ir įstaigų valdomą informaciją padarysime atvirai prieinamą visiems privatiems programų kūrėjams.
1.2. Miestuose – darnus judumas, patogiau gyventi
Konstatuojame, kad Lietuvos miestų transporto sistemų plėtra vyksta nekoordinuotai. Daugelis savivaldybių neturi darnaus judumo planų, todėl miestai nepakankamai pritaikyti pėstiesiems, dviratininkams ar viešojo transporto keleiviams.
Daugiau kaip trečdalis didžiųjų miestų gyventojų turi dviračius, tačiau vos keli procentai juos naudoja kaip transporto priemonę. Viešojo transporto sistema neužtikrina reikalingos kokybės ir nesugeba tapti konkurencinga alternatyva individualiam motorizuotam transportui miestuose.
Patogesnis susisiekimas: visuomeninis transportas, dviračiai, elektromobiliai. Organizuodami eismą miestuose, prioritetą teiksime viešajam transportui atskiromis A-linijomis bei šviesoforų reguliavimui. Daugiau infrastruktūros plėtros lėšų nukreipsime į viešojo transporto kokybės gerinimą bei prieinamumo didinimą.
♦ Skatinsime konkurenciją tarp rinkos dalyvių teikiančių viešojo transporto paslaugas. Tai pagerins pervežimo kokybę, transporto atnaujinimą, pažangių sistemų diegimą. Padėsime savivaldybėms sukurti Vakarų Europos užmiesčių teritorijose pasiteisinusią lanksčių maršrutų ir tvarkaraščių viešojo transporto sistemą DRT (angl. Demand responsive transport). ♦ Sukursime vieningą tarprūšinę elektroninę viešojo transporto bilietų sistemą. Tai leis patogiai planuoti keliones miestuose ir tarp miestų, užtikrins miesto ir priemiesčio įvairių rūšių viešojo transporto maršrutų dermę ir didesnę sąveiką su privačiu transportu. ♦ Diegsime išmaniąsias viešojo transporto informacines sistemas. Šios sistemos leis padidinti viešojo transporto prieinamumą judėjimo, klausos ir regos negalią turintiems gyventojams, taip padidinant jų mobilumą ir pagerinant gyvenimo kokybę. ♦ Remsime pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtrą. Skatinsime šios srities investicijas, dviračių dalinimosi paslaugų (angl. bike sharing) teikimą, skatinsime dviračių gabenimą viešuoju transportu, „bike & ride“ sistemų diegimą. Sieksime, kad dviračiu miestuose būtų galima važiuoti saugiai ir greitai. Norime, kad bevariklės transporto priemonės Lietuvos miestuose taptų ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir kasdienio susisiekimo priemone. ♦ Tobulinsime motorizuotas dvirates transporto priemones reglamentuojančias taisykles. Nepamiršdami saugumo reikalavimų, keisime teisės aktus, per daug varžančius motorolerių, motociklų, riedžių ir kitų modernių transporto priemonių naudojimą. ♦ Vystysime elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Sieksime efektyvių elektrinių variklių panaudojimo galimybių, plėsime elektromobilių įkrovimo aikštelių tinklą ir kitų ekologiškų kuro rūšių įsigijimo galimybes.
2. Pusę krovinių – geležinkeliu
Rail Baltica“ projektas – labai svarbus Lietuvai ir ekonomine, ir politine prasme. Dalis ES finansuojamo projekto ‚,Rail Baltica“ Lietuvoje yra įgyvendinta, europinės vėžės geležinkelis jau pasiekė Kauną, tačiau efektyviam europinės vėžės naudojimui nėra tinkamai pasiruošta.
AB ‚,Lietuvos Geležinkeliai“ monopolinis dominavimas rinkoje iškraipo rinkos santykius, todėl net ir pradėjus naudoti „Rail Baltica“ bus sudėtinga didinti krovinių srautus. Ribojama konkurencija trukdys pritraukti privataus verslo įmonių, nes joms vis tiek teks naudotis monopolininko paslaugomis. Šios transporto grandinės pabaigoje su negautomis pajamomis susidurs ir Klaipėdos jūrų uostas, kurio krovos apimtys ir taip nėra pilnai išnaudojamos.
♦ Sieksime, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ taptų bendrove, listinguojama vertybinių popierių biržoje. Nepriklausomoms pervežimų, logistikos ir ekspedijavimo įmonėms sudarysime skaidrias ir konkurencingas sąlygas veikti pervežimo geležinkeliais paslaugų rinkoje. ♦ Sudarysime galimybę privačioms įmonėms vežti keleivius geležinkeliais. Supaprastinsime naujų privačių geležinkelio atšakų sujungimo sąlygas su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūra. Skirsime lėšų nuolatiniam geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui, kad keleiviai ir kroviniai per Lietuvos teritoriją galėtų vykti greitai ir saugiai. Diegsime tai užtikrinančias naujausias intelektines transporto sistemas. ♦ Paspartinsime „Rail Baltica“ plėtrą. Jau kitais metais ši geležinkelio linija sujungs Lietuvą su Europos pagrindiniu geležinkelių tinklu. Imsimės aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ gautų projekte numatytą naudą – keleivių ir krovinių pervežimo paslaugą. Įdiegsime Europinę eismo valdymo ir signalizacijos sistemą (ERTMS) „Rail Baltica“ linijoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno, taip užtikrindami glaudesnę sąveiką su Lenkija ir kitomis ES šalimis.
Liberalai atkreipia dėmesį, kad AB ,,Lietuvos Geležinkeliai“ vykdomas keleivių pervežimas Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat nėra efektyvus. Geležinkelių infrastruktūra bei keleivių vagonų parkas neatitinka modernios visuomenės lūkesčių. Geležinkelio stotys nėra ekonomiškai valdomos, nėra pritraukiami privatūs verslai, kurie pagyvintų stočių gyvenimą ir praplėstų keleiviams prieinamų paslaugų spektrą.
Liberalų sąjūdžio manymu, būtina kuo greičiau užbaigti vienvaldišką monopoliją Lietuvos geležinkelių sistemoje ir įgyvendinti reformą pagal ES teisės aktus ir rekomendacijas. Tik taip įmanoma sukurti konkurencingą ir ekonomiškai naudingą verslo aplinką ir modernizuoti infrastruktūrą. Tik laisva konkurencija sudarys sąlygas pritraukti investicijų, padidinti greitį ir pralaidumą, užtikrinti saugumą ir kokybę visuomenės poreikiams.
3. Susisiekimas oru – pigus ir greitas
Efektyviau išnaudosime Lietuvos oro uostus. Susisiekimas oro transportu yra išskirtinai valstybės funkcija ir interesas, tad sieksime užtikrinti saugų savalaikį susisiekimą gyventojams ir pritraukti kuo daugiau atvykstančių turistų. Sieksime, kad ir toliau oro uostai liktų valstybės valdomoje VĮ „Lietuvos oro uostai“, toliau įmonę performuojant į akcinę bendrovę. Visi 3 Lietuvoje veikiantys komercinės aviacijos uostai (Vilnius, Kaunas ir Palanga) veiks efektyviau, jei išryškinsime esamų oro uostų privalumus: Vilniaus oro uostas skirtas aukštos kokybės keleivių pervežimo paslaugoms, Kauno – žemų sąnaudų ir krovinių, Palangos – regioninis. Naudodami skirtingą oro uostų paslaugų kainodarą, reguliuosime keleivių ir krovinių srautus. Skrydžių geografiją plėsime, atsižvelgdami į savivaldos poreikius. Atsižvelgsime į miestų partnerių verslo, eksporto, švietimo, kultūros ir diplomatijos judėjimo tendencijas. Vykdysime nuolatinę stebėseną ir susisiekimą oru su Lietuva paversime maksimaliai lanksčiu ir judriu mechanizmu.
♦ Rekonstruosime Vilniaus oro uostą, kad jo pralaidumas siektų iki 2500 keleivių per valandą (piko metu). Tokie pajėgumai leis aptarnauti keleivių srautus artimiausius 7-10 metų. ♦ Vystysime Kauno oro uostą. Ir toliau strategiškai orientuosime į mažų sąnaudų ir krovinių pervežimo aviakompanijas, šalia kilimo tūpimo tako plėsime peroną, įrengsime sklypus, leisiančius steigtis naujoms remonto ir techninės priežiūros, krovinių gabenimo ar kitaip su aviacija susijusioms įmonėms. ♦ Siekiant, kad Palangos oro uostas atitiktų Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) sertifikavimo specifikacijų ir rekomendacijų aerodromo projektavimui reikalavimus, bus rekonstruojamas kilimo tūpimo takas (KTT) bei peronas. ♦ Pritrauksime investicijų į oro uostus. Skatinsime lėktuvų aptarnavimo, remonto, kito verslo, susijusio su aviacija ir logistika, atėjimą į oro uostus. Plėsime bendrosios aviacijos veiklą, gerinsime jos infrastruktūrą, kad būtų skatinami aviacijos turizmas, edukacija ir sportas. Sieksime, kad grynasis veiklos pelningumas iki mokesčių, nusidėvėjimo ir mokėtinų palūkanų (EBITDA tipinė marža) 2020–2024 m. sudarytų apie 50 procentų.
4. Jūrų transporto sistema
Klaipėdos jūrų uostas neatveria visų savo galimybių: nekonkurencingas akvatorijos gylis, krovinių terminalų plėtrą riboja miesto teritorijos, nėra vieningų sprendimų, kurie padėtų integruoti Lietuvos geležinkelių sistemą su jūrų keliais. Neturint patvirtinto Klaipėdos uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas ir prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie galėtų generuoti dideles pajamas.
Klaipėdos uosto plėtra – gyvybiškai svarbi Lietuvai. Sieksime, kad iki 2025 m. valstybė investuotų apie pusantro milijardo eurų Klaipėdos jūrų uosto plėtrai. Apskaičiuota, kad 1 euras, uosto direkcijos investuotas į infrastruktūros plėtrą ir jos kokybės gerinimą, paskatina vidutiniškai 2 eurų privačias investicijas į uosto infrastruktūrą. Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, o verslas investuoja apie 66 mln. eurų.
Liberalų sąjūdis mato Lietuvos ateitį, uostą vystant 2 kryptimis: į jūrą ir į sausumą. Reikalinga spręsti dėl uosto modernizavimo projekto, derėtis su miesto savivaldybe ir suinteresuotomis asociacijomis dėl galimybių, lūkesčių ir rezultatų. Didinant konkurenciją su kitais Baltijos jūros uostais, reikia mažinti biurokratinę naštą pervežimui jūrų keliais ir geležinkeliu, taikyti bendrą tarifų politiką. Pramoginio Šventosios uosto veiklos klausimai nėra išspręsti, todėl šio regiono gyventojai ir verslas negali gauti numatytų projekte naudų.
♦ Sukursime palankias sąlygas Klaipėdos jūrų uosto teritorijos plėtrai. Modernizuosime ir plėsime uosto krantines bei užtikrinsime reikiamą akvatorijos gylį. Užtikrinsime konkurencingą jūrų uosto mokestinę aplinką. ♦ Sieksime integruoti geležinkelius su jūrų keliais. Privažiuojamuosius geležinkelio kelius uosto teritorijoje perduosime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Parengsime vieningą tarifų politiką. ♦ Krovos pajėgumų plėtra jūroje. Sprendimą dėl išorinio uosto priimsime, pirmiausia jį suderinę su vietos savivaldybėmis, ir jį įgyvendinsime, tik kai bus pilnai išnaudojami Klaipėdos uosto krovos pajėgumai. Išorinį jūrų uostą statysime koncesijos būdu, pritraukę investuotojų bei galimų operatorių. Atkursime Šventosios uostą. Sudarysime sąlygas Šventosios uostui tapti naudingu ir patraukliu visuomenei ir verslui.
5. Atviri visuomenei vidaus vandens keliai
Lietuvos vidaus vandenų keliai nepritaikyti komercinei laivybai, nepaisant to, kad iš Vilniaus ar Kauno upėmis ir Kuršių mariomis galima pasiekti Klaipėdą. Vidaus vandenų kelių infrastruktūra yra apgailėtina: avarinės būklės arba jos apskritai nėra.
Liberalai mato, kad biurokratinės girnos ir perdėti aplinkosauginiai reikalavimai (motorizuotų vandens transporto priemonių naudojimas) beviltiškai žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris galėtų išnaudoti vidaus vandens kelius kroviniams ir keleiviams pervežti. Nėra kompleksinio požiūrio, užtikrinančio vidaus vandenų transporto sistemos ir ekosistemos subalansuotą veiklą – didesnes rekreacines, pramogines, turistines, krovinių gabenimo ir susisiekimo galimybes.
♦ Parengsime vidaus vandenų transporto plėtros programą. Numatysime konkrečius tikslus, uždavinius, priemones ir finansavimo būdus. ♦ Palengvinsime biurokratinę naštą. Naikinsime ribojimus, kliudančius laivybą vidaus vandenyse. Sumažinsime reikalavimus įvairioms vandens transporto priemonėms plaukioti vidaus vandenyse ir vidaus vandens keliais. Skatinsime privataus verslo investicijas vidaus laivybos srityje. ♦ Sparčiai plėsime vidaus vandens kelių infrastruktūrą. Pritrauksime savivaldybių dėmesį, įrengsime ir sutvarkysime farvaterius, kursime prieplaukų ir uostelių tinklą, rengsime bendras programas investicijoms pritraukti.
6. Elektroninių ryšių sistema 6.1. Visuomenės informavimas, informacinių išteklių valdymas ir kibernetinis saugumas
Galiojantys įstatymai faktiškai reguliuoja vieną ir tą patį objektą, tačiau pastebimas atsakingų institucijų neatitikimas, skirtinguose įstatymuose aprašant vieną ir tą pačią sritį.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir visa Kibernetinio saugumo politika pagal Kibernetinio saugumo įstatymą yra perduota Krašto apsaugos ministerijai (KAM), tačiau šis Įstatymas yra vienintelis iš paminėtų, kuriame aplamai kreipiamasi į Krašto apsaugos ministerijos kompetencijas. Krašto apsaugos ministerija visiškai nedalyvauja nei informacinių išteklių valdymo, nei visuomenės informavimo, nei elektroninių ryšių politikos formavime, nors visa tai būtina saugumui užtikrinti.
Valstybės valdomi telekomunikacijų tinklai yra išbarstyti po skirtingas institucijas: Valstybinį ryšių centrą (VRC) prie KAM, Informatikos ir ryšių departamentą (IRD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), o taip pat – po valstybės valdomas įmones: VĮ „Plačiajuostis Internetas“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ prie FM ir EM. Tai tikrai netaupo Lietuvos Respublikos biudžeto pinigų, ir jie yra išleidžiami neefektyviai. Informacinės visuomenės konsolidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nutarimas „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“. Pagal jį valstybės IT paslaugų teikėjams paskirta vykdyti valstybės IT išteklių infrastruktūros konsolidavimą.
Tačiau šis konsolidavimas vyksta labai vangiai. Manome, kad steigti planuojamą Valstybės IT centrą yra neefektyvu. Yra galimos kelios alternatyvos, kaip elgtis su valstybės elektroninėmis viešosiomis paslaugomis: visas jas iškelti į verslo segmentą (VĮ „Registrų centro“ pavyzdys, kur valdytojas yra valstybė, o tvarkytojas – verslo įmonė); pasilikti valdyti valstybei (kur valdytojas ir tvarkytojas – valstybė) arba pasirinkti mišrų variantą, kur dalį paslaugų valdo valstybė, o dalis atiduodama verslui (tada reikėtų aiškiai apibrėžti, kokios sritys valdomos išskirtinai valstybės). Bet kokiu atveju neįgyvendinus institucinės valstybės valdomų IT išteklių konsolidacijos, nebus efektyvaus informacinės visuomenės sektoriaus valdymo.
Tai kelia labai didelę teisinę painiavą, bei sunkina procesus dėl leidimų dažniams ir leidimų transliuoti eteriniams televiziniams kanalams.
♦ Subendrinsime ir patikslinsime visų dalyvaujančių institucijų kompetencijas susietuose teisės aktuose. ♦ Įgyvendinsime verslo konsolidaciją, sukurdami konsorciumą, kuris jungtų UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ prie FM ir EM, VšĮ „Plačiajuostis Internetas“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. ♦ Įgyvendinsime institucijų konsolidaciją, sujungdami po SM šias institucijas: Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM), IRD prie VRM, Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). ♦ Konsoliduosime VRC prie KAM ir KVTC prie KAM, padarydami juos pavaldžius SM. ♦ Konsoliduosime visos Lietuvos valstybinę IT infrastruktūrą į VĮ „Registrų centras“, t padarydami jį pavaldų SM. ♦ Konsoliduosime Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) veiklą.
6.2. Kibernetinio saugumo, ekstremalių situacijų ir visuomenės informavimo sistemų tobulinimas
Kibernetinio saugumo sąvoka įstatyme apima tik kibernetinę erdvę, tiksliau – internetu teikiamų paslaugų tęstinumo užtikrinimą. Nei viename iš minėtų įstatymų nėra reglamentuojama situacija, kai neįmanoma užtikrinti nei elektroninių paslaugų tęstinumo, nei visuomenės informavimo dėl fizinio poveikio elektroninių ryšių tinklams, o tiksliau – dėl jų fizinio sunaikinimo.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą visuomenės informavimo funkcijos ekstremaliomis sąlygomis yra priskirtos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM ir savivaldybių administracijoms. Tačiau abejotina, kad minėtos institucijos pagal savo kompetencijas sugebės užtikrinti tinkamą telekomunikacijų funkcionavimą informacijai perduoti, esant ekstremalioms situacijoms. Tuo labiau, kad konkurencinėje rinkoje net gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinės sistemos (GPIS) informacijai perduoti ir net sirenoms įjungti naudojami įvairiausių elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tinklai. GPIS veikla reglamentuota Civilinės saugos įstatymo nuostatomis.
Atskirai reikia išskirti visuomenės informavimo galimybių ir telekomunikacijų veikimo užtikrinimą Lietuvos Respublikos institucijų nenutrūkstamam darbui galimo karinio konflikto ar okupacijos sąlygomis, atitinkamai paruošiant pataisas Visuomenės informavimo, LRT ir Elektroninių ryšių įstatymuose bei LRV nutarimuose. Gal net reikalingi atitinkamo lygio slaptumo planai, tvarkos ir taisyklės. Šiuo metu yra biudžeto išlaikoma ir parengta naudoti pasenusi alternatyvi ryšį užtikrinanti įranga, skirta pasaulio visuomenei informuoti apie galimą karinį konfliktą ar okupaciją ir esanti radijo mėgėjų įrangos techninėje bazėje. Turėtų būti peržiūrėtos tokios alternatyvos ir techniškai atnaujintos.
Taip pat nėra aiškiai sureguliuotas įvairių sričių tarnybų koordinavimas, įvykus neeiliniam incidentui, pavyzdžiui, lėktuvui nukritus į Baltijos jūrą, įvairios tarnybos „mėto“ atsakomybę viena kitai ir nesusitaria, kas vykdys gelbėjimo darbus. Techniškai pasauliniu mastu šiuo metu laivų ir lėktuvų gelbėjimas organizuojamas per kelių šalių (Rusijos, JAV, Kanados, Prancūzijos) paleistus palydovus, kurie ateityje gali būti išjungti. Šią sistemą turi pakeisti ES kuriama GALILEO palydovų sistema, kuri suteiks galimybę stebėti lėktuvus, laivus ir žmones. Lietuvoje už laivų gelbėjimą atsakinga KAM, už lėktuvų – Civilinė aviacijos administracija (CAA), o už žmonių – Bendrasis pagalbos centras (BPC). Vieningo registro, kurie turi gelbėjimui skirtą stebėjimo įrangą, nėra. Bendro koordinavimo nėra.
♦ Sukursime veikiančią sistemą Lietuvos visuomenei ir pasauliui informuoti, esant galimam kariniam konfliktui ar okupacijai. ♦ Pavesime SM koordinuoti ir kontroliuoti elektroninių ryšių organizavimą ekstremaliomis sąlygomis.
6.3. Tarpžinybinių tarnybų optimizavimas
Šiuo metu EIM vykdo Informacinės visuomenės plėtros politiką, o Teisingumo ministerija ją formuoja registrų srityje. Kuo tai skiriasi, mažai kas supranta. Daugiau mokslo, postų išsaugojimo klausimas nei iš to gaunama reali nauda. Už elektroninio parašo politiką atsakinga SM, o už jos priežiūrą – RRT. Elektroninio parašo diegimas nėra tinkamai koordinuotas ir iš esmės tai yra tų pačių paslaugų plėtra skirtingais pavadinimais. Juolab kad visi išvardyti dalykai negali būti įgyvendinti be sparčios ir savalaikės elektroninių ryšių plėtros.
Konsoliduojant visas telekomunikacijas ir informacinę visuomenę prie SM, atsiranda didelis Lietuvos ekonomikos sektorius, kuris turi būti koordinuojamas atsakingiau, todėl yra poreikis stiprinti politikos formavimą.
♦ Sumažinsime tarpžinybinių tarybų, komitetų skaičių, pavesdami toms pačioms institucijoms koordinuoti susietų programų klausimus. ♦ Konsoliduosime informacinės visuomenės ir registrų politikos formavimą, pavesdami tai daryti SM. ♦ Deleguosime vieną SM viceministrą vien tik telekomunikacijų, kibernetinio saugumo ir informacinės visuomenės politikos formavimo funkcijoms vykdyti.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
