Migracijos politika

Pagrindiniai siekiai

---

1. Lietuva – pasauliui atvira, inovatyvi ir saugi valstybė, kurioje laukiamas kiekvienas, norintis dirbti ir kurti darnoje su Lietuvos visuomene.
2. Užsieniečiai darbuotojai nėra tik pigus darbo jėgos resursas, tai – žmonės, kuriems privalo būti užtikrintos jų teisės į tinkamas darbo sąlygas ir žmogiškąjį orumą.
3. Kursime darbdavių poreikius atitinkančią aiškią ir paprastą ekonominės migracijos politiką.
4. Kursime visapusiškos užsieniečių integracijos sistemą ir jos įgyvendinimą vietos savivaldos lygmeniu.
5. Užtikrinsime migracijos sistemų gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių socio-ekonominių sąlygų ir atsparumą hibridinėms grėsmėms ir migrantų antplūdžiui.
6. Kursime išmanią Lietuvos užsienio politiką, kurioje Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai derinami su Lietuvos visuomenės interesais ir lūkesčiais.
7. Liberalų sąjūdis siekia plėtoti dialogą su Rytų partnerystės šalimis, todėl siūlo su šiomis valstybėmis sudaryti dvišales sutartis dėl darbo jėgos judėjimo ir darbuotojų teisių apsaugos.
8. Nepritariame privalomam prieglobsčio prašytojų perskirstymui tarp ES šalių, nes tai paneigia žmogaus, migranto teisę spręsti dėl savo ateities, supriešina atvykėlius su priimančiomis bendruomenėmis.
9. Užtikrinsime, kad valstybės įstaigos parengtų gaires, rekomendacijas, teiktų kitokią pagalbą, kad Lietuvoje būtų sukurta veiksminga užsieniečių integracijos infrastruktūra.
10. Numatysime konkrečias priemones, kurios Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams leis lengviau integruotis ir tapti pilnaverčiais visuomenės nariais.

---

Per pastaruosius kelerius metus Lietuva ženkliai supaprastino imigracijos procedūras ir tapo pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių traukos šalimi. Dėl to visuomenėje atsirado iki tol nematytų prekybos žmonėmis ir išnaudojamo darbo apraiškų.

Liberalų sąjūdis pasisako už tai, kad migracijos politika padėtų verslui ir investuotojams plėtoti verslą Lietuvoje ir kurti dar daugiau darbo vietų, tačiau kartu pabrėžia, kad užsieniečiai darbuotojai yra ne pigus resursas, o žmonės, kuriems privalo būti užtikrintos jų teisės į tinkamas darbo sąlygas ir žmogiškąjį orumą.

Siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos užsieniečių, talentų ir juos išlaikyti Lietuvoje, būtina taikyti ne tik paprastas ir aiškias imigracijos procedūras, bet ir turėti užsieniečiams pritaikytą infrastruktūrą, leidžiančią jiems įsilieti į visuomeninį gyvenimą. Todėl liberalai kurs veiksmingą užsieniečių integracijos politiką, kurioje svarbus vaidmuo teks savivaldybėms.

Migracijos politika yra ir svarbus užsienio politikos instrumentas. Liberalai sieks, kad šiuo instrumentu būtų naudojamasi išmaniai ir atsakingai, atsižvelgiant visų pirma į Lietuvos piliečių interesus.

Lietuva – pasauliui atvira, inovatyvi ir saugi valstybė, kurioje laukiamas kiekvienas, norintis dirbti ir kurti darnoje su Lietuvos visuomene.

1. Ekonominė migracijos politika

Nepaisydami gerėjančių gyvenimo sąlygų Lietuvoje jos piliečiai ir toliau palieka šalį, todėl atsilaisvinančias darbo vietas užpildo užsienio piliečiai.

Valstybė turi sudaryti sąlygas darbdaviams pritraukti trūkstamos darbo jėgos iš užsienio. Liberalai siūlo aktyviau išnaudoti Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje, specialiuosius komercijos atašė, įvairias dvišalio bendradarbiavimo platformas, kad Lietuvos darbdaviams būtų lengviau susirasti kvalifikuotų darbuotojų trečiosiose šalyse.

Kol daugiau piliečių iš Lietuvos išvyksta nei atvyksta, nėra prasmės taikyti darbo rinkos testų. Suteikime verslui atsakomybę pačiam spręsti, ar į laisvą darbo vietą įmanoma įdarbinti Lietuvos pilietį ar ne. Kartu liberalai pasisako prieš bet kokias valstybės nustatomas kvotas darbo jėgai iš užsienio, nes dirbtinis darbo pasiūlos ir paklausos reguliavimas tik iškreips natūralią atlyginimų dinamiką.

Šiuo metu Lietuvoje gali dirbti tik kvalifikuoti darbuotojai, o nekvalifikuoti gali atvykti tik keliems mėnesiams dirbti sezoninius darbus. Tačiau įvairiuose sektoriuose pradeda trūkti ir nekvalifikuotų darbuotojų, pagalbinių darbininkų, kurių darbas nėra sezoninio pobūdžio. Liberalai mano, kad laikas atverti darbo rinką ir nekvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio, kartu atidžiau prižiūrint šių darbuotojų gyvenimo ir darbo Lietuvoje sąlygas.

Lietuvos darbo rinką tikslinga saugoti tik tada, kai joje yra vietinės darbo jėgos, kuri ieškosi darbo. Jeigu vietinės darbo jėgos nėra, bet kokio darbo rinkos testo taikymas tampa butaforine verslą apsunkinančia procedūra. Siūlome nustatyti lanksčią ir greitai pakeičiamą darbo rinkos testo nustatymo ir atšaukimo tvarką:

♦ Darbo rinką stebinčioms institucijoms nustačius, kad vietinė darbo rinka negali patenkinti darbdavių poreikių, panaikinamas darbo rinkos testas. Tokiu atveju jokiems darbuotojams iš užsienio nereikia įsigyti nei leidimų dirbti, nei sprendimų dėl užsieniečių atitikties darbo rinkos poreikiams; išnyksta poreikis naudoti trūkstamų profesijų sąrašus, kurių dabar yra netgi du.
♦ Nustačius, kad dėl užsieniečių darbuotojų vietos darbuotojams darosi sunku susirasti darbą, grąžinamas darbo rinkos testas.
♦ Pasitikint Lietuvos darbdaviais kartu turi būti naudojami esami valstybiniai darbdavių kontrolės ir sankcijų nesąžiningiems darbdaviams taikymo mechanizmai, kad Lietuvos verslas neįgytų vergvaldžio reputacijos ir nepakenktų tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

2. Užsieniečių integracijos politika

Daugėjant į Lietuvą atvykstančių užsieniečių, būtina turėti veiksmingų ir užsieniečių išsilavinimo lygį atitinkančių instrumentų, kurie užsieniečiams leistų tapti pilnaverte visuomenės dalimi:

♦ Nemokamų ar pigių lietuvių kalbos kursų ir suaugusiems pritaikytų lietuvių kalbos vadovėlių;
♦ Pagalbą susirasti gyvenamąjį būstą;
♦ Klubų, visuomeninių centrų ar kitokių erdvių, leidžiančių užsieniečiams susipažinti su vietos bendruomenėmis;
♦ Mokyklų, mokančių dirbti su kitataučiais, turinčių išlyginamųjų klasių;
♦ Specialių kursų, leidžiančių pasiruošti įsilieti į Lietuvos darbo rinką moterims namų šeimininkėms, ilgalaikiams bedarbiams;
♦ Kultūrinį orientavimą ir informavimą;
♦ Psichologo pagalbą prievartą ir smurtą patyrusiems pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams.

Svarbus vaidmuo teikiant šias paslaugas tenka savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms, pilietinei visuomenei, darbdaviams, profsąjungoms.

Ypač daug dėmesio svarbu skirti pirmiesiems užsieniečio žingsniams Lietuvoje. Į Lietuvą atvykę gyventi talentai, investuotojai turi rasti juos priimti pasirengusį viešųjų įstaigų tinklą, užsieniečių poreikiams pritaikytas viešąsias paslaugas. Užsieniečių pritraukimu užsiimančios įstaigos turi ne tik pakviesti juos atrasti Lietuvą, bet ir padėti įsikurti, jaustis laukiamais Lietuvoje.

♦ Užtikrinsime, kad valstybės įstaigos parengtų gaires, rekomendacijas, teiktų kitokią pagalbą, kad Lietuvoje būtų sukurta veiksminga užsieniečių integracijos infrastruktūra.
♦  Kartu pakelsime integracijos lygio kartelę užsieniečiams, norintiems tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais ar Lietuvos piliečiais. Nustatysime aukštesnį lietuvių kalbos mokėjimo lygį, o Konstitucijos pagrindų egzaminą papildysime klausimais apie Lietuvos kultūrą, papročius, visuomeninio elgesio normas. Naujieji Lietuvos piliečiai turi mokėti bendrauti valstybine kalba ir laisvai jaustis visuomeniniame gyvenime.

3. Migracijos politika – užsienio politikos dalis

Lietuva, būdama patikima partnerė tarptautinėje arenoje, privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos, prieglobsčio, vystomojo bendradarbiavimo srityse.

Reikšdama solidarumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir palaikydama Europos Sąjungos užsienio politiką, Lietuva turi įgyvendinti bendras priemones migracijos srityje. Tačiau įgyvendinamos turi būti tokios priemonės, kurios labiausiai padeda siekti užsibrėžtų tikslų, ir tokia apimtimi, kokia priimtina Lietuvai.

2015 m. migracijos krizės patirtis rodo, kad prieglobsčio prašytojų paskirstymas po Europos Sąjungos valstybes nedavė siektų rezultatų – priešingai, paskatino kurtis nelegalius migrantų gabentojų tinklus ir sukėlė tolimesnes migrantų antplūdžio bangas ir antrinius migrantų judėjimus Europos Sąjungos viduje. Todėl, siekiant padėti nuo migrantų antplūdžio kenčiančioms Europos Sąjungos ir kaimyninėms valstybėms, būtina stiprinti šių valstybių gebėjimus ir pajėgumus registruoti migrantus, juos išlaikyti ir efektyviai grąžinti į kilmės valstybes tuos, kuriems prieglobsčio nereikia. Negalima pritarti jokiam privalomam prieglobsčio prašytojų perskirstymui tarp Europos Sąjungos valstybių, nes tai paneigia žmogaus, migranto, teisę spręsti dėl savo ateities, supriešina atvykėlius su priimančiomis bendruomenėmis.

♦ Mūsų nuomone, Lietuva, reikšdama solidarumą su kitomis Europos valstybėmis, turi sutikti persikelti tik tuos prieglobsčio prašytojus, kurie patys nori gyventi Lietuvoje ir yra pasiryžę priimti Lietuvos visuomeninio gyvenimo normas. Todėl, įgyvendinant pabėgėlių perkėlimo programas, ypač daug dėmesio turi būti skiriama išankstiniam kultūriniam migrantų orientavimui.
♦ Liberalų sąjūdis siekia plėtoti dialogą su Rytų partnerystės šalimis, todėl siūlo su šiomis valstybėmis sudaryti dvišales sutartis dėl darbo jėgos judėjimo ir darbuotojų teisių apsaugos.
♦ Mes sutinkame, kad svarbus paramos demokratijai kaimyninėse valstybėse elementas – tai prieglobsčio suteikimas politinį persekiojimą patiriantiems užsieniečiams. Lietuvoje taikomi Europos Sąjungos lygiu harmonizuoti tarptautinės apsaugos statusai ne visais atvejais leidžia apsaugoti tuos asmenis, kuriuos Lietuva nori globoti dėl politinių sumetimų ar nacionalinių interesų, todėl siūlome įvesti nacionalinį politinį apsaugos statusą. Nacionalinę politinę apsaugą teiktų ir atšauktų politikai (pavyzdžiui, vidaus reikalų ministras Prezidento ar užsienio reikalų ministro siūlymu), kurie prisiimtų politinę atsakomybę už tokį statusą gavusius asmenis.