Pagrindiniai siekiai
Nepaisant praėjusiais metais patvirtintų Lietuvos kultūros politikos gairių iki 2030 m., kultūros politika šalyje stokoja aiškaus sutarimo dėl prioritetų, nuoseklumo ir tęstinumo. Matome, kad šių dienų kultūros politikos formavimas remiasi beveik išimtinai tik valstybinio kultūros sektoriaus perspektyva, ignoruojant NVO sektoriaus poreikius ir sukuriamas pridėtines kultūrines ir ekonomines vertes. Visą kadenciją kultūros politika apsiribojo vos keliomis ryškesnėmis iniciatyvomis, o pati kultūra toli gražu netapo kasdienio valstybės gyvavimo ašimi. Nemažai kultūros įstaigų dar neišdrįsta savo veiklomis išeiti už savo pastatų sienų, įvairios menininkų iniciatyvos pasidaro įdomios tik tada, kai būna pripažintos ir įvertintos tarptautiniu mastu. Kultūros sektorių, kūrėjų veiklas apraizgė biurokratijos, viešųjų pirkimų pančiai, kuriuos atlaisvinti būtų įmanoma tik įsijungus visoms šalies institucijoms, nepaliekant šių neišsprendžiamų problemų tik Kultūros ministerijai.
Mūsų, liberalų siekis – itin glaudus kultūros ir švietimo ryšys. Kultūros pasas, pavienės savivaldybių ar atskirų kultūros įstaigų iniciatyvos – kol kas dar neužtiktina tvaresnio ir solidesnio kultūros integravimo į švietimo sistemą. Kultūros įstaigas, menininkus skatinsime ieškoti efektyvių formų bendraujant su šiuolaikine jaunąja karta.
Lietuvą matome ne tik kaip pažintinį, turistinį tašką užsienio svečiams, bet ir kaip vietą, kurioje steigiasi verslai, kuriasi bendruomenės, gyvena laimingos šeimos. Šeima, bendruomenė – mūsų kultūros politikos taikinys. Kultūrą suvokiame ne tik kaip saviraiškos formą, bet ir kaip ekonominę šaką. Kultūra nėra išlaikytinė, kultūra neša akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas.
Šiandieninė situacija, susidariusi dėl COVID-19 plitimo atneša ne tik problemas, bet ir galimybes. Užtikrinsime kultūros objektų, renginių, kitų saviraiškos formų potencialo išnaudojimą vidiniam turizmui šalies viduje. Kalbant apie užsienio šalis, Baltijos šalys ir Lenkija yra tos rinkos, su kuriomis reikia dirbti pirmiausia.
Kultūra mums nėra tik siauras sektorius. Kultūrą pirmiausia suvokiame kaip horizontalią, demokratišką vertybę, aprėpiančią paveldą, bendruomenę, verslą ir meno kūrėjus. Įtrauki kultūra ir kultūros prieinamumo didinimas bus mūsų didžiausi kultūros politikos prioritetai. Vadovausimės nuostata, kad valdžia nekuria kultūros, tačiau užtikrina orias sąlygas ją kurti ir tobulėti.
1. Saugosime Lietuvos kultūros paveldo unikalumą
♦ Integruosime kultūrą į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą. Kursime ir įgyvendinsime programas kultūros paveldo unikalumo išsaugojimui, pristatymui visuomenei ir harmoningam bei kūrybingam integravimui į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą, vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtrą. ♦ Sieksime užtikrinti paveldosauginių reikalavimų ir verslo interesų pusiausvyrą. Tobulindami paveldo apskaitos ir apsaugos principus, mažinsime administracinę naštą ir užtikrinsime sklandesnį paveldo naudotojų ir valstybės bei nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimą. Diegsime efektyvias paveldotvarkos programas, kurių pagalba verslas galėtų drąsiau imtis paveldo objektų tvarkybos darbų. ♦ Paveldas nėra tik pastatai, bet ir skaitmeninis visų išraiškos priemonių, kitų vertybių išsaugojimas. Įgyvendinsime sistemą, kuri leis saugoti lietuviškus filmų, koncertų, spektaklių, radijo ir televizijos laidų įrašus. Paversime šį turinį laisvai prieinamą kiekvienam piliečiui. ♦ Įgyvendinsime muziejų modernizavimo programas. Skatinsime muziejus ieškoti ES ir privačių fondų lėšų, kurti projektus ir kuo geriau pristatyti juose sukauptas vertybes plačiajai visuomenei, ypatingai – vaikams ir jaunimui.
2. Skirsime daugiau dėmesio ir profesionaliajam ir mėgėjų menui
♦ Įtraukioji kultūra – mūsų prioritetas. Stiprinsime bendruomeninę kultūrą, mėgėjų meną, skatinsime tarpkultūrinį dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros vyksmą. Skatinsime atminties aktualizavimo bei bendradarbiavimo tarp kartų projektus. ♦ Įvesime aiškius kriterijus, kuriais vertinsime kultūros institucijų ir kultūrinių leidinių veiklą. Atsižvelgiant į vertinimą, bus planuojamas ir skirstomas finansavimas. ♦ Į kultūros prioritetus iškelsime vaikų ir jaunimo kultūrą. Kursime programas ir stiprinsime valstybės kultūros ir kitų institucijų dėmesį vaikų ir jaunimo kultūrai. Dirbsime dviem kryptimis: pirmoji – kokybiško kultūros turinio kūrimas, antroji – vaikų ir jaunimo kūrybiškumo skatinimas. ♦ Įgyvendinsime regionų kultūros iniciatyvų programas. Skatinsime naujas ir remsime jau esamas regionines kultūros iniciatyvas ir kūrybinę raišką, didinant socialinį ir kultūrinį kapitalą regionuose, plėtojant bendruomeniškumą, pilietiškumą ir socialinę sanglaudą. ♦ Sutelksime nevyriausybines organizacijas. Sudarysime sąlygas kultūros atsinaujinimui, kursime programas nevyriausybinėms organizacijoms, įgyvendinančioms kultūros projektus, pritrauksime valstybės, savivaldybės ir ES fondų paramą šiems projektams. ♦ Nevyriausybinis sektorius – pilnavertis Kultūros politikos įgyvendinimo dalyvis. Bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi vyks ne tik finansinių instrumentų pagalba, bet ir esamos, valstybei priklausančios kultūros infrastruktūros atvėrimu įvairioms iniciatyvoms.
3. Skatinsime kūrybos visuomenės plėtrą
♦ Mažinsime barjerus kūrybos visuomenei. Išanalizuosime administracinius bei biurokratinius trukdžius kultūrai ir sieksime palankios, pasaulinę praktiką atitinkančios mokestinės bei administracinės aplinkos kūrybinėms veikloms. ♦ Peržiūrėsime ir sutvarkysime mokesčių sistemos bei viešųjų pirkimų trūkumus kultūros ir meno srityje. Užtikrinsime ilgalaikį kultūros įstaigų veiklos planavimą, liberalizuosime įvairius papildomus lėšų užsidirbimo būdus. ♦ Reprezentuosime Lietuvos kultūrą užsienio valstybėse. Sudarysime geresnes sąlygas šalies kūrėjams dalyvauti tarptautinėje rinkoje, remiant europietiškosios kultūros puoselėjimą. Padėsime lietuvių kūrėjams prisistatyti ir naujose, neeuropietiškose rinkose. ♦ Įgyvendinsime kultūros migracijos programas. Atkreipsime dėmesį į kultūros žmonių emigraciją, vykdysime jų pristatymo ir populiarinimo programas. Tobulinsime kultūrinės patirties sklaidą, organizuosime aktyvią atvykstamojo kultūrinio turizmo programą.
4. Didinsime kultūros vaidmenį valstybėje
♦ Įgyvendinsime programas verslui, remiančiam kultūrą. Padėsime kultūrai rasti naujų mecenatų, skatinsime filantropiją, mažinsime administracines paramos kultūrai kliūtis. Siekdami užtikrinti Lietuvos kultūros ekonomikos konkurencingumą tarptautiniu mastu, padėsime užtikrinti didesnę meno, mokslo ir verslo tarpusavio integraciją. ♦ Integruosime kultūros programas į su ja susijusias sritis. Prioritetas – maksimalus kultūros ir švietimo sistemos ryšys. Kartą per pusmetį kiekvienas Lietuvos vaikas galės apsilankyti valstybinės reikšmės kultūros įstaigose. Atsitiktinius, pavienius projektus pakeis tvari kultūrinio pažinimo programa kuo ankstyvesniame žmogaus brandos laikotarpyje. ♦ Toliau skatinsime kūrybinių partnerysčių programą bei kūrybinių industrijų plėtrą. Pažadame, kad kiekviena pasiteisinusi programa, kuri bus pasiūlyta nevyriausybinių organizacijų, bus vertinama atskirai ir svarstoma, kaip pritaikyti sėkmingas praktikas. ♦ Tobulinsime sisteminį meno kūrėjų, vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmą. Skatinsime nacionalinės ir vietos valdžios bendradarbiavimą finansuojant kompleksines kultūros plėtros programas. ♦ Efektyviau administruosime lėšas, skirtas kultūrai. Įtrauksime į kultūrinį gyvenimą ir bendradarbiavimą užsienyje gyvenančius tautiečius. Įgyvendinsime, kad kultūros sektoriaus uždirbtos lėšos būtų investuojamos į kūrybos procesus. ♦ Didelį dėmesį skirsime kultūros sektoriaus darbuotojams. Didinsime kultūros sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį bent iki švietimo ir socialinio sektorių atlyginimo lygio. Kelsime kultūros darbuotojų kvalifikaciją gyventojų įtraukimo, dalyvaujamosios ir horizontaliai įgyvendinamos kultūros srityje.
5. Didinsime kultūros prieinamumą
♦ Užtikrinsime maksimalų kultūros prieinamumą visiems. Neįgalieji, tėvai su mažais vaikais lengviau pateks į kultūros įstaigas ir renginius, o menkesnes finansines galimybes turintys asmenys nebus eliminuoti nuo aukštos kokybės kultūros produktų vartojimo. ♦ Įgyvendinsime skaitmeninės kultūros programas. Turėdami sparčiausią Europoje interneto ryšį, privalome patys kurti ir nacionalinį skaitmeninį turinį. Šiam tikslui išnaudosime tiek valstybei, tiek savivaldybėms priklausantį bibliotekų tinklą. Tikime, kad tai gerokai išplėstų ir kultūros prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams. ♦ Integruosime išvykusius lietuvius į kultūros gyvenimą. Pasitelksime kitose šalyse gyvenančių lietuvių, Lietuvos piliečių pasiekimus įvairiose kultūros bei meno srityse ir siūlysime modelius, kaip juos integruoti į Lietuvos kultūros procesus ir jos eksporto srautus. ♦ Būtina skatinti profesionalaus, aukštaverčio meno sklaidą ir prieinamumą, versti geriausias Lietuvos autorių knygas į užsienio kalbas, dalyvauti užsienio dailės parodose, remti talentingus atlikėjus, kurie tampa Lietuvos ambasadoriais greičiau ir geriau nei paskirtieji kultūros atašė. ♦ Tęsime skaitymo skatinimo programas. Ugdysime skaitymo įgūdžius ir kompetencijas. ♦ Užkardysime kelią piratavimui. Užtikrinsime kompleksinį požiūrį į autorių teisių apsaugą. Valstybė, siekdama autorių teisių užtikrinimo, turi naudoti visus turimus administracinius ir ekonominius svertus, o turinio blokavimą internete naudoti tik kaip paskutinę priemonę.
6. Kultūra – svarbi šalies įvaizdžio dalis
Sieksime, kad efektyvi ir į rezultatus orientuota šalies komunikacija tikslinėse užsienio rinkose sukurtų pridėtinę vertę šalies verslui ir visuomenei – šalies žinomumo didėjimas, tiesioginių užsienio investicijų augimas, daugiau turistų mūsų šalyje, paslaugų sektoriaus augimas.
Siekdami efektyvios šalies komunikacijos:
♦ Sukursime šalies komunikacijos ilgalaikę strategiją, pagrįstą aiškiais ekonominiais rodikliais ir veiklų vertinimo kriterijais, kurioje būtų aiškiai identifikuoti prioritetai, ieškoma sinergijos tarp įgyvendinamų kultūros, viešosios ir ekonominės diplomatijos priemonių ir veiksmų. ♦ Nustatysime aiškius komunikacijos tikslus, visos institucijų veiklos, susijusios su šalies pristatymu, bus orientuotos į konkrečias ekonomines, kultūrines ar geopolitines vertes. ♦ Įtvirtinsime siekį, kad tikslingas įvaizdžio formavimas turi atliepti ilgalaikę Lietuvos vystymo viziją ir prisidėti prie prioritetinių tikslų išsipildymo, fokusuotai gerinant Lietuvos, kaip pažangios valstybės įvaizdį užsienio prioritetinėse rinkose ir tarp tikslinių auditorijų. ♦ Sustiprinsime šalies verslo, kultūros ir užsienio politikos komunikaciją ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant efektyvaus resursų panaudojimo ir nuoseklumo kuriant tvarų šalies prekės ženklą, kuris verslo, turizmo sektoriui kurtų pridėtinę vertę, tarptautinė politikoje prisidėtų prie šalies reputacijos ir įvaizdžio stiprinimo. ♦ Sieksime, kad Lietuvos vardas ekonomiškai ir geopolitiškai svarbiose mums šalyse būtų atpažįstamas ir siejamas su startuoliams geriausia eko-sistema, finansinėmis technologijomis, sumania ekonomika, grįsta aukštosiomis technologijos ir aukštos pridėtinės vertės bei inovacijų kūrimu, palankia aplinka kurti globalius sprendimus. ♦ Skatinsime kultūros eksportą. Investuosime į aukštos pridėtinės vertės kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektorius, skatindami aukštos kokybės kultūrinių produktų ir paslaugų kūrimą. Stiprinsime finansavimo programas šių produktų ir paslaugų eksporto bei vidinio vartojimo didinimui.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
