Pagrindiniai siekiai
Pasaulio sporto organizacijos (PSO) tyrimais nustatyta, kad fiziškai pasyvūs žmonės Lietuvai kasmet kainuoja 1 mlrd. eurų, nes vienas fiziškai pasyvus (nesimankštinantis) žmogus šaliai kainuoja nuo 1 iki 3 tūkst. eurų per metus. Fizinio aktyvumo trūkumas didina riziką atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui, kurie blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyvybei ir yra didelė našta sveikatos biudžetui bei ekonomikai.
Sportas – patraukli, teigiamą įvaizdį turinti veikla. Aktyvus laisvalaikis arba masinis sportas labiau nei bet kuris kitas socialinio pobūdžio judėjimas stiprina sveikatą. Tačiau dar ne visos galimybės tam išnaudojamos, todėl būtina plėtoti šią sveikatinimo fizine veikla sritį.
Mes, liberalai, sportą suvokiame kaip plačią, didžiulį potencialą turinčią socialinės veiklos sritį: nuo aktyvaus laisvalaikio šeimoje iki fiziškai aktyvių tėvų tinkamo pavyzdžio savo vaikams, nuo turizmo ir sporto samplaikos iki aktyvioms atostogoms pritaikytos turizmo infrastruktūros sukūrimo, nuo jaunų gabių trenerių atrankos iki dvigubos karjeros galimybių sportininkams, nuo mėgėjų sporto iki olimpiados, nuo kasdienės elgsenos pokyčio iki įpročio mankštintis kiekvieną dieną visą gyvenimą.
1. Sveiki tėvai – sveiki vaikai.
Kartu išanalizavę daugybę tyrimų, programų ir apklausų išvadų, dar sykį įsitikinome, koks naudingas žmogui buvimas gryname ore. Todėl kviečiame visus kiekvieną dieną kartu su savo vaikais į lauką!
Mes inicijuosime nacionaliniu mastu aktyvias ilgalaikes socialines kampanijas ir projektus, telkiančius šeimas bei skatinančius aktyvų jų laisvalaikį.
♦ Sieksime, kad ilgalaikėje perspektyvoje kuo daigiau fizinio aktyvumo formų vyktų gryname ore, formuojant tokios elgsenos pokyčius. Vaikams, šeimoms, jaunimui ar senjorams, kiekvienam prieinamomis formomis nuolatos būtų pabrėžiamos naudos ir pasiūlytos tinkamos sąlygos bei garantuotas jų prieinamumas. ♦ Teiksime prioritetą tėvų ir vaikų sveikatos raštingumui bei fiziniam aktyvumui ir užtikrinsime šių veiklų tęstinumą. ♦ Inicijuosime programas „Judėk darbo vietoje“, „Sportuoju visą gyvenimą“ ir kt. bei užtikrinsime jų tęstinumą. Šios programos bus taikomos atskiroms tikslinėms grupėms, paraleliai jos bus naudojamos ir rengiant prevencines nejudumo kampanijas, konkursus bei kitas skatinamąsias priemones.
2. Ant pakylos – visavertis žmogus
♦ Skatinsime jaunųjų sporto talentų ir jaunųjų trenerių rengimą ir sieksime, kad tai taptų prioritetiniu kriterijumi, vertinant sporto federacijų programas ir skiriant joms finansavimą. ♦ Sieksime federacijų veikloje įdiegti gerojo valdymo principus – kad federacijos būtų tiesiogiai atsakingos už darbui su vaikais ir jaunimu personalo parinkimą. ♦ Suformuluosime valstybės prioritetais grįstus kriterijus sporto šakų/federacijų ir sporto organizacijų veikloms bei paramai ir plėtrai gauti. ♦ Sieksime, kad jaunieji talentai kartu su profesionaliais sportininkais dalyvautų prevencinėse dopingo ir sutartų rungtynių programose. ♦ Sieksime užtikrinti profesionalių sportininkų reintegraciją į darbo rinką, jiems baigus sportinę karjerą, tuo pabrėždami, kad būtina kuo anksčiau pradėti rengti jaunus sportininkus ir sportininkes „antrajai karjerai“. Tuo tikslu raginsime steigti kokybiškus, modernius mokymo centrus. ♦ Garsiai kalbėsime apie rasizmo ir neapykantos apraiškų mažinimo galimybes sporte. Taip sieksime ugdyti profesionalių sportininkų ir jų sirgalių toleranciją bei pagarbą varžovui, discipliną ir atsakomybę bei savo psichinės sveikatos puoselėjimą.
3. Pasitikėjimas ir sporto valdymas – išvien
Liberalai vadovaujasi Europos komisijos patvirtintomis Baltosios knygos nuostatoms dėl sporto srities valdymo principų, kurie remiasi socialinio ir struktūrinio dialogo pagrindais, apimančiais nacionalines skėtines organizacijas, sporto federacijas, olimpinį ir parolimpinį komitetus, kitas Europos ir tarptautines organizacijas.
Nacionaliniai sporto forumai, konferencijos ir atviros diskusijos padės kartu nustatyti prioritetus bendradarbiavimo sporto politikos srityje, sistemingai informuoti apie pasiektą pažangą.
Būtina stiprinti sporto (plačiąja prasme) institucinę lyderystę, kuri gebėtų aprėpti ir išnaudoti kitas paralelines sritis – turizmą (tarptautiniai renginiai ir aktyvių atostogų galimybės), sveikatinamąją prevenciją ir aktyvią bendruomenių veiklą. Šiai institucijai turi būti patikėta ir sporto politikos formavimo, įgyvendinimo ir lyderystės klausimų sprendimai, specialistų kompetencijų stiprinimas bei atranka. Būtina suteikti galimybę tinkamai panaudoti sporto statistiką, jos galimai kuriamą ekonominę ir socialinę naudą, įžvelgti ir sveikatinimo potencialą, siūlant visuomenei kūrybinius ir novatoriškus šios srities sprendimus.
♦ Esame pasirengę pasiūlyti racionalius tokių objektų sprendimus, gerąją kitų šalių praktiką bei skaidrią tokių objektų finansavimo tvarką. Infrastuktūros objektai tiek, kiek tai susiję su nacionalinės valdžios sprendimais, bendradarbiaujant su savivalda turi būti ekonomiškai naudingi, universalūs, maksimaliai pritaikomi ir esant reikalui transformuojami. ♦ Užtikrinsime viešojo sporto finansavimą. Sporto organizacijos gauna pajamas iš įvairių šaltinių, įskaitant klubų mokesčius ir bilietų pardavimą, reklamą ir rėmėjų paramą, žiniasklaidos teises, pajamų perskirstymą tarp sporto federacijų, šalutinių produktų pardavimą, viešąją paramą ir t. t. Tačiau kai kurios sporto organizacijos turi kur kas daugiau galimybių gauti lėšų iš verslo subjektų nei kitos, net tais atvejais, kai taikoma veiksminga lėšų perskirstymo sistema. Mėgėjų sporto lygmeniu tik aktyvus valstybės dalyvavimas gali užtikrinti vienodas galimybes ir sporto prieinamumą visiems. Suvokiame viešosios paramos svarbą mėgėjų sportui ir siekiame suteikti galimybes sportuoti visiems žmonėms.
4. Sportas – savanoriškos veiklos, pilietiškumo ir socialinės įtraukties priemonė
Liberalai palaiko Europos komisijos „Baltosios knygos dėl sporto“ politiką jog savanoriškai veiklai, integracijai, socialinei įtraukčiai ir bendruomeniškumui stiprinti – sportas yra viena efektyviausių priemonių. Priklausymas komandai, sąžiningo žaidimo principai, žaidimo taisyklių laikymasis, pagarba kitiems, solidarumas, disciplina, ne pelno siekiančių mėgėjų klubų veiklos organizavimas ir savanoriška veikla stiprina aktyvų pilietiškumą.
Savanoriška veikla sporto organizacijose teikia daug neformalaus švietimo galimybių, kurios turi būti pripažintos ir stiprinamos.
Sportas taip pat teikia patrauklių galimybių jauniems žmonėms tapti aktyviais visuomenės nariais ir gali duoti teigiamų rezultatų, kai siekiama apsaugoti juos nuo įsitraukimo į nusikalstamą veiklą. Vis dėlto ryškėja naujos sportavimo, ypač jaunų žmonių, tendencijos – auga individualaus sporto populiarumas, tuo tarpu organizuoto kolektyvinio sporto populiarumas mažėja, dėl to vis mažiau žmonių dalyvauja savanoriškoje mėgėjų sporto klubų veikloje.
Sportas svariai prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos bei visuomenės integracijos. Visi gyventojai turėtų turėti galimybę sportuoti, todėl reikia išnagrinėti, kokie yra nepakankamai atstovaujamų grupių poreikiai ir padėtis, ir atsižvelgti į ypatingą sporto vaidmenį jaunimo, neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių žmonių gyvenime. Sportas taip pat gali padėti į visuomenę integruotis migrantams bei kitakilmiams ir plėtoti kultūrų dialogą.
Sportas puoselėja priklausymo grupei jausmą bei norą dalyvauti. Per sportą atsiranda bendrystės jausmas, kuriasi bendruomenės todėl sportas pagal savo išskirtinumą gali tapti svarbia imigrantų integracijos priemone. Todėl siekiant skatinti teigiamą sąveiką tarp imigrantų ir priimančiosios šalies visuomenės, ypač svarbu suteikti sportui skirtas patalpas bei remti sportinę veiklą.
Liberalai pritaria nuomonei, kad galima geriau išnaudoti sporto teikiamas galimybes, visų pirma reikia įtraukti sportą, kaip socialinės įtraukties skatinimo priemonę į Valstybės politikos kryptis, veiksmus ir programas. Be to, sportas gali padėti kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, ypač palankių sąlygų neturinčių regionų atgaivinimą. Pelno nesiekianti sporto veikla, puoselėjanti pažeidžiamų grupių socialinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį, gali būti laikoma bendro intereso socialinėmis paslaugomis.
Toliau taikant atvirą koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje sportas bus naudojamas kaip priemonė ir rodiklis. Tiriant socialinės atskirties priežastis, svarbiu aspektu bus laikomos galimybės sportuoti ir (arba) priklausymas socialinėms sporto organizacijoms todėl į tai bus atsižvelgiama įvairių tyrimų, seminarų ir konferencijų metu bei rengiant politikos pasiūlymus ir veiksmų planus.
Sportas – naudinga ir konkreti priemonė švietimui, sveikatai, kultūrų dialogui, vystymuisi ir taikai skatinti. Todėl liberalai, remdamiesi Europos komisijos rekomendacijomis, sieks įtraukti sportą, kaip priemonę į savo vystymosi politiką.
5. Sporto galimybių politika
♦ Puoselės sportą ir fizinį lavinimą kaip svarbią kokybiško išsilavinimo dalį ir kaip priemonę mokyklų patrauklumui didinti bei lankomumui gerinti. ♦ Tobulins galimybes mergaitėms ir moterims dalyvauti fizinėje veikloje ir sporte, padės joms įgyti didesnį pasitikėjimą savo jėgomis, gerinti socialinę integraciją, paneigti stereotipus, skatinti sveiką gyvenseną bei gerinti moterų galimybes įgyti išsilavinimą. ♦ Rems sveikatingumo ir visuomenės informavimo kampanijas sporto srityje.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
