fbpx

Finansai, mokesčiai ir žmogaus gerovė

Pagrindiniai siekiai


  1. Gerovės valstybės vizijas keisime į Galimybių valstybės realybę.
  2. Teiksime paramą kuriantiems pajamas, o ne didinsime pašalpų gavėjų sąrašą.
  3. ES lėšas nukreipsime į pridėtinės vertės kūrimą, o ne į sąnaudas.
  4. Mažinsime mokesčius, taip palikdami daugiau pinigų žmogui ir šeimai.
  5. Per ketverius metus GPM sumažinsime iki 15 proc. Numatysime kompensacinius mechanizmus savivaldybėms – GPM mažinimas neturi vykti savivaldybių sąskaita.
  6. PVM būtiniausiems maisto produktams mažinsime iki 5 proc., taip per puse sumažinsime apsipirkimų užsienyje skaičių.
  7. Papildomai sukursime 30000 darbo vietas kuriančių vienetų, kiekviename iš jų įdarbinant bent po 5 žmones.
  8. Per ketverius metus didelės vertės TUI skaičius – 100 naujai pritrauktų projektų, o kasmet atsidarytų bent po 500 startuolių.
  9. Valdininkai kontroliuos valstybinį turtą, kuris duotų bent 9 proc. grąžą. Maksimaliai apribosime valstybės konkuravimą su verslu.
  10. Kasmet iš šešėlio ištrauksime po 300 mln. eur. Kova su šešėliu neturi tapti perdėta administracine našta, iki 9 proc. mažinsime PVM statybų sektoriuje.

Mes turime aiškią ekonominę šalies viziją: Lietuva – tai drąsi galimybių šalis, kuri, efektyviai naudodama valstybės išteklius, įgalina žmones įgyvendinti savo svajones ir siekius.

Valstybės ekonominė sveikata per pastaruosius metus labai stipriai pasikeitė ir reikalauja visiškai naujo požiūrio bei sprendimų, kurie iki šiol niekada nebuvo taikomi. Europos sąjungos (ES) šalys stovi ties pasirinkimu – veikti kartu ir įveikti susidariusius sunkumus ar bandyti nutiesti savo sėkmės kelius savarankiškai. Akivaizdu, kad susidarę finansiniai sunkumai yra daug didesni, o anksčiau naudoti finansiniai receptai – paimti iš iniciatyvaus žmogaus ir padalinti tiems, kurie negeba pasiekti finansinės laisvės, – nebėra efektyvūs.

Lietuvai gresiančios finansinės pasekmės ateina iš išorės, joms atremti reikės tiek vidinių, tiek išorinių resursų. Mes matome, kad ūžianti audra yra didesnė už mūsų vidinį gebėjimą ją įveikti, todėl suprantame, kad reikės partnerių pagalbos.

Mes esame daug geresnėje padėtyje nei 2009 m. ar dar dešimtmečiu anksčiau. Lietuva yra ES ir Euro zonos narė, kur su kitomis šalimis ji yra pilnateisė Europos stabilumo mechanizmo dalyvė.

Mes sakome: dabar yra galimybių metas, kai liberalių pažiūrų vedama valstybė gali bei privalo elgtis drąsiai. Priimdama paramą iš finansų rinkos ir reikalaudama Europos institucijų indėlio, šalis galėtų investuoti į iniciatyvius piliečius. Aktyvūs žmonės, realizavę savo idėjas, sukurs galimybes sau ir kitiems.

Skatinsime verslumą, leidžiantį laisvai reikštis kūrybingumo dvasiai, nesuderinamai su pertekliniu reguliavimu, biurokratiniu požiūriu ir bandymais kurti verslą, naudojant valstybės išteklius.

Galimybių valstybė – tai laisva, privati žmogaus iniciatyva, vienijanti bendram tikslui – ekonominei laisvei Lietuvoje.

Ilgalaikiai tikslai

Nuosekliai ir sparčiau nei ES vidurkis augantys gyventojų ekonominės gerovės rodikliai;
Privačios iniciatyvos rezultatų įvertinimas, o ne siekis ją perskirstyti;
Liberalesnis valstybės institucijų požiūris į verslo priežiūrą ir mokestinę sistemą;
Ilgalaikis, spartus ekonominis augimas su mažesniais nuosmukiais, vengiant neapibrėžtumo.

Palikti daugiau pinigų žmogui ir šeimai

Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius slegia didžiulė darbo mokesčių našta. Darbo apmokestinimas Lietuvoje siekia apie 40 proc. ir tai yra gerokai daugiau nei išsivysčiusių valstybių (EBPO) vidurkis. Įmonių savininkų pajamos iš jų turimų įmonių veiklos apmokestinamos net kelis kartus: 15 proc. pelno mokesčiu, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu dividendams, kartu sudėję gauname apie 30 procentų.

Vartojimo mokesčiai taip pat didesni – net 11 ES valstybių narių galioja mažesnis standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nei Lietuvoje, be to, taikomos įvairios lengvatos, leidžiančios vartotojams prekes ir paslaugas įsigyti dar pigiau.

Liberalų sąjūdis siūlo visą kompleksą priemonių, kurios padės žmogui ir šeimai turėti daugiau pinigų.

COVID-19 pasekmių įveikimas

Mažinti GPM apmokestinimą.
Teikti paramą kuriantiesiems pajamas, o ne didinti pašalpų gavėjų sąrašą.
Mažinti PVM maisto produktams ir grąžinti prekeivius iš užsienio šalių.
Infrastruktūros investicijas nukreipti į šalies pajamų didinimą.
ES lėšas nukreipti į pridėtinės vertės kūrimą, o ne į sąnaudas.

1. Mažinti mokesčius uždirbantiems žmonėms
Tikslas  – pasiekti tvarų 15 proc. GPM taikymą su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Prezidento siūlymas – sumažinti GPM nuo 20 iki 15 proc., taikant šią lengvatą iki 2021 metų pradžios. Tai nėra lengva biudžetui pataisa, pareikalausianti 400 mln. eurų per pusę metų, tačiau ji būtina, kad paliktume didesnes pajamas dirbantiems ir finansiškai aktyviems žmonėms.

Mes matome ir ilgalaikę šio sprendimo galimybę. Pasibaigus lengvatiniam laikotarpiui iki metų pabaigos, 2021-aisiais mažinti darbo santykiams taikomą GPM 1,25 proc. punkto artimiausius ketverius metus ir ilgainiui pasiekti tuos pačius 15 procentų.

Mūsų siekiamybė:

2021 metai – tarifas 18,75 proc.

2022 metai – tarifas 17,5 proc.

2023 metai – tarifas 16,25 proc.

2024 metai – tarifas 15 proc.

Mes siūlome trumpuoju periodu padidinti kuriančių žmonių pajamas, o ilgalaikėje perspektyvoje grįžti prie to paties dydžio, kuris būtų patrauklus regiono kontekste.

Mažinant mokesčius svarbu numatyti kompensacinius mechanizmus savivaldybėms, kad tai nebūtų daroma savivaldybių sąskaita.

2. Mažinti PVM maisto produktams
Tikslas – daugiau nei per pusę sumažinti apsipirkimui užsienyje išleidžiamų pinigų sumą.

Šiuo metu, kai žmonių judėjimas tarp šalių yra ribotas, o dalis gyventojų kenčia nepriteklių, reikėtų sumažinti PVM maisto produktams iki 5 proc. ir taip išlaikyti pirkėjus bei darbo vietas čia, Galimybių Lietuvoje.

Praėjusiais metais apie 360 mln. eurų išleista apsiperkant Lenkijoje. Netekome ne tik lėšų, bet ir tūkstančių darbo vietų, kurios galėjo būti sukurtos už šiuos pinigus. Atėjo laikas būti drąsiems ir pasilikti šiuos pinigus Lietuvoje, tuo pat metu atpratinant mūsų žmones apsipirkti užsienyje. Galime rizikuoti ir, atsisakę dalies biudžeto pajamų, išlošti daugiau įplaukų iš kitų vartojimo ir pajamų mokesčių bei papildomai sukurtų darbo vietų. Iš šios krizės turime išeiti išlošę prieš mūsų kaimynines valstybes. Bent jau susigrąžinę lietuvį į savo prekybos vietas.

3. Mokesčius turi mokėti uždirbantys žmonės
Tikslas – suvienodinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) su minimaliu mėnesio atlygiu (MMA).

Šiuo metu NPD sudaro 350 eurų, o MMA – 607 eurus. Šis skirtumas reiškia, kad minimalią algą gaunantis žmogus turi prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Sieksime, kad NPD per ketverius kadencijos metus palaipsniui būtų prilygintas MMA.

Mes pasisakome už tai, kad minimalias pajamas gaunantis žmogus neturėtų mokėti GPM, o pradėtų jį mokėti tada, kai pajamos viršytų minimalų lygį.  Tokiu būdu ne tik būtume labiau socialiai atsakingi, bet ir remtume nepasiturinčius žmones, kurie vėliau, pradėję daugiau uždirbti, galėtų prisidėti prie socialinės paramos kitiems. Tokiu būdu prisidėtume prie vartojimo ir  ekonomikos skatinimo Lietuvoje.

4. Valstybės parama – tai investicija į didesnes biudžeto pajamas ateityje
Tikslas – papildomai sukurti 30 000 darbo vietas kuriančių vienetų, o kiekvienas iš jų įdarbintų bent 5 žmones.

Ekonominių iššūkių akivaizdoje privalome atsisakyti policinės valstybės vaidmens, kur privati iniciatyva yra įtartina ar ja nepasitikima, ir sukurti palankią terpę augti. Valstybės parama iš skolintų lėšų ir gautų iš ES institucijų turi būti ne įsisavinama, o investuojama.

Investiciją mes suvokiame ne kaip kapitalo injekciją, o kaip realų siekį – išleidus valstybės lėšas, tikėtis didesnio biudžeto kartu su augančiomis gyventojų pajamomis. Valstybės parama kritiniu laikotarpiu turi būti nukreipta ne į mokėjimą pašalpų, kurios bus išleistos tą pačią akimirką, bet į pajamų sukūrimo galimybę (meškerės ir žuvies principas).

Aktyviam žmogui sakome  – TAIP.

Turime pereiti nuo paieškų, kaip papildomai remti ieškantįjį pašalpos, prie išeities ieškančio žmogaus. Siūlome skirstyti paramą tiems, kurie nukentėjo nuo viruso sukeltų pasekmių ir nori imti likimą į savo rankas.

Vietoj masinio menko vienkartinių sumų barstymo paramos gavėjų grupėms (tam prieštarauja ir tarptautinės organizacijos), teikti tikslinę paramą tiems, kurie buvo pastumti į nuošalę ir nori grįžti į veiksnią Lietuvą kaip kūrėjai.

Siūlome mokėti 500 eurų mėnesinę negrąžinamą paramą žmonėms, kurie neteko darbo ir ėmėsi individualios veiklos ar įsteigė bendrovę. Įregistravus veiklą, parama būtų mokama 6 mėnesius ir būtų negrąžinama, iš įregistruotos veiklos per pusę metų gavus bent 3000 eurų pajamų.

Tokiu būdu mes ne tik remtume žmones, siekiančius susikurti darbo vietą, bet ir sudarytume jiems sąlygas įdarbinti kitus, taip kurdami Galimybių Lietuvą. Lietuvis galėtų imtis verslo žinodamas, kad bent artimiausią pusmetį juo pasirūpins valstybė. Todėl,  idant žmonės ir toliau nebūtų stumiami į neveiklumo liūną, skatinsime iniciatyvas būti atsakingiems už savo ateitį.

5. Netaikysime neadekvačių mokesčių, taisysime padarytas klaidas
Tikslas – Lietuva turi patekti į TOP 7 „Doing business“ indekse ir būti ES šalių trejetuke (šiuo metu mus lenkia Danija, Švedija ir Didžioji Britanija).

Naikinsime brangius ir perteklinius mokesčius. Yra mokesčių, kurių administravimas kainuoja brangiai, tačiau jie sudaro palyginti nedidelę biudžeto dalį. Pavyzdžiui, panaikinus prabangaus nekilnojamojo turto mokestį ir atšaukus netikrą automobilių mokestį, biudžeto pajamos iš esmės nesumažės, o valstybė dar ir sutaupys lėšų už mokesčių administravimą.

Užtikrinsime stabilią ir nuspėjamą mokestinę aplinką. Mums svarbu, kad verslininkai galėtų be baimės planuoti investicijas ar naujo verslo pradžią. Sieksime, kad mokesčių pakeitimai būtų priimami kartu su penkerių metų prognozuojamu planu, išgyvendinsime principą: keičiasi valdžia, kardinaliai keičiasi ir mokesčiai.

Sieksime, kad, vertinant mokesčius ir kitas priemones, valstybės reitingas „Doing business“ indekse kasmet kiltų į viršų.

6. Reinvestuojamas pelnas turi kurti darbo vietas, o ne mokesčius
Tikslas – neapmokestinamo pelno investavimas turi sukurti 10 000 darbo vietų.

Neapmokestinsime reinvesticijų. Įmonių pelnas bus apmokestinamas tik tuo atveju, jei akcininkai jį naudos asmeninėms reikmėms. Užsibrėžiame tikslą būti konkurencingiausia valstybe Baltijos šalyse investuojančiam verslui. Tokie pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leis pritraukti užsienio investicijų, diegti inovacijas, kurti naujas darbo vietas ir didinti atlyginimus.

7. Lengvinsime mokesčių administravimo naštą
Tikslas – prižiūrimas verslas turėtų savo skaitmeninį profilį, prieinamą priežiūros institucijoms, kurios galėtų remtis jau anksčiau surinkta informacija.

Naikinsime besidubliuojančias valstybės institucijas ir atsisakysime perteklinės informacijos reikalavimo. Valstybės institucijos negalės reikalauti iš gyventojų ir įmonių pakartotinai teikti informaciją, kuri jau buvo pateikta anksčiau kitoms institucijoms arba yra viešai pasiekiama.

Mokesčių taisyklės bus aiškios. Dirbsime tam, kad mokesčių įstatymai ir jų išaiškinimas būtų lengvai suprantami kiekvienam mokesčių mokėtojui, o ne tik profesionaliam konsultantui. Užtikrinsime, kad kova su „šešėliu“ nevirstų nepakeliama administracine našta gyventojams ir verslui. Skatinsime draugišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, užtikrinsime, kad jis būtų pagalbininkas, o ne baudėjas.

8. Plėsime alternatyvias verslo finansavimo galimybes
Tikslas – pilnai funkcionuojantis Valstybės verslo paramos fondas, kuris pritraukia ES lėšas ir skatina verslo plėtrą.

Sieksime, kad Valstybės garantijos leistų finansų įstaigoms suteikti verslui iki 30 proc. pastarųjų vienerių metų apyvartos paskolas su 0 proc. palūkanų marža 5 metams. Tokios paskolos galėtų būti teikiamos įmonėms su sąlyga, kad jos išlaikys tą patį darbo vietų skaičių ir nebus panaudotos kaip išmokos akcininkams.

Šiam tikslui turėtų funkcionuoti Valstybės verslo paramos fondas, kuris naudotųsi ES institucijų lėšomis.

9. Atlyginimas – nuo 1300 eurų, pensija – nuo 540 eurų
Tikslas – pasiekti užsibrėžtus pajamų rodiklius.

Šiuo metu Lietuvoje vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia 840 eurų, pensija – 377 eurų. Mūsų siekis – kad pajamų augimas reikšmingai viršytų Vakarų Europos šalių lygį,  taip mes galėtume dabartinei kartai pažadėti, kad jos pragyvenimo lygis nenusileis vidutinėms ES gyventojų pajamoms ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Pensijų augimą garantuoja stipri vidutines pajamas gaunančių žmonių grupė. Vidutines žmonių pajamas reikia didinti iš vidinių resursų, sudarant žmonėms sąlygas aktyviai veikti kuriamoje Galimybių Lietuvoje, ir iš išorinių injekcijų, gaunamų per tiesiogines užsienio investicijas (TUI) bei iš naujų startuolių.

Keliame tikslą, kad per kadenciją didelės vertės TUI skaičius siektų 100 (naujai pritrauktų projektų). Kasmet atsidarytų bent po 500 startuolių, o per visą kadenciją – 2000. TUI ir startuoliai per kadenciją turėtų sukurti 100 000 naujų darbo vietų, apmokamų didesniais atlyginimais nei dabar.

Prioretizuosime perspektyvius naujosios mokslo-technologinės inovacijų bangos ekonomikos sektorius, tokius kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, automatizacija, skaitmenizacija. Agresyviai investuosime į šiuos sektorius, siekdami tapti šios naujosios ekonomikos produktų ir paslaugų kūrimo lyderiais regione.

Stiprinsime didelį eksporto potencialą turinčius aukštųjų informacinių technologijų sektorius. Intensyvinsime finansavimo priemones ir investicinės aplinkos patrauklumą technologijų, produktų ir paslaugų kūrėjams saugumo, elektroninės komercijos, vaizdo žaidimų, skaitmeninės medijos, e-švietimo, informacijos valdymo srityse.

Be to, lyderių pozicija kapitalo ir darbo santykių apmokestinimo srityje tarp Baltijos šalių leis mums pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, kurios užtikrins tvarų ir spartesnį atlyginimų augimą. Investicijų pritraukimą skatintų ir natūralūs faktoriai – didžiausias kvalifikuotų gyventojų skaičius tarp Baltijos šalių ir palanki geografinė padėtis.

Prie atlyginimų augimo turi prisidėti ir liberalios galimybių valstybės požiūris, užtikrinantis privačios iniciatyvos ir verslumo viršenybę prieš valstybinio kapitalizmo siekius.

Pensijų lygis yra nepakankamas, kad galėtume teigti, jog žmonės gyvena oriai. Pensijų dydis taip pat tiesiogiai susijęs su šalies nacionaliniu saugumu ir itin svarbios senjorų visuomenės dalies atsparumu dezinformacijai. Liberalioje Galimybių Lietuvos vizijoje brėžiama aiški trajektorija ne tik sukuriamų galimybių darbingajai kartai imtis verslo, bet ir tvaraus pensijų augimo kartu su vidutinėmis šalies pajamomis.

Mes nelenktyniausime su vis naujais pasiūlymais indeksuoti pensijas vienu ar trimis eurais daugiau, nei numato jau sukurta indeksavimo formulė, mes laikysimės susitarimų ir pensijas didinsime iš tvarių resursų – sparčiai augančių šalies atlyginimų bazės. Gerai uždirbanti jauna šeima yra orią pensiją gaunančio senjoro garantas.

10. Valdysime biudžetą efektyviai ir atsakingai
Tikslas – sukurti ilgalaikio valstybės lėšų investavimo praktiką, kuri nukreipta į ilgalaikį augimą.

2019 m. valstybės biudžetas buvo sudarytas netinkamai ir jau reikalauja peržiūrų. Pertekliniai pažadai rinkiminių metų laikotarpiu pasirūpinti skurdžiausiai gyvenančiais žmonėmis buvo neatitinkantys realybės.

Būtent tvarus požiūris gali užtikrinti nuoseklų augimą. Mėtymasis nuo taupymo silpniausių visuomenės grandžių sąskaita iki išlaidavimo ir nerealių pažadų dalinimo neatneša reikiamos ramybės ir nesuteikia galimybių augti. Mes siūlome sutelkti dėmesį į iniciatyvas,  skatinančias veiklius žmones kurti pridėtinę vertę.

Žmonių ekonominis augimas turi būti grįstas pasitikėjimu, jog nebus keičiami mokesčiai, akcizai, jog verslo aplinka nesikeis taip dramatiškai, kaip tai vyko iki šiol.

Sieksime peržiūrėti valstybės regionų politiką, subalansuoti ją ir tobulinti. Tai reiškia, kad nebeinvestuosime į neveiksnius valstybės valdomus viešuosius objektus, nekuriančius pridėtinės vertės ir tik didinančius išlaikymo kaštus. Visas sutaupytas biudžeto ir ES paramos lėšas nukreipsime į regionų verslo plėtros projektus, kurie turėtų užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pajamų augimą.

Sieksime žemės ūkio paramą perorientuoti iš mažą pridėtinę vertę sukuriančio stambaus ūkio į smulkų ūkį, gebantį iš vieno hektaro gauti daugiau pajamų ir sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Šiais iššūkio metais valstybė turėtų elgtis drąsiai kaip ir didžiosios pasaulio ekonomikos: laikinai ignoruoti fiskalinės drausmės tvarką, kad išgyventų netvarumo laikotarpį ir vėliau grįžtų į įprastas vėžes, užtikrindama ateities finansinį stabilumą.

Per artimiausius metus mes turėtume (išlaikydami Mastrichto tvarumo kriterijus) padidinti skolos limitą iki maksimalaus 60 proc. nuo BVP ir gautas lėšas „įlieti“ į sustojusią ekonomiką.

Sieksime, kad valstybė dėtų maksimalias pastangas artimiausiu metu išlaikyti verslo gyvybingumą ir darbo vietas. Valstybės skolos lygis negali viršyti Mastrichto stabilumo kriterijų, tačiau sieksime išnaudoti maksimalias šalies galimybes. Žmonių pajamos yra svarbiau nei konkretūs finansiniai rodikliai.

Siekdami suvaldyti netvarią situaciją, maksimaliai reikalausime papildomų paskatų iš Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko. Išnaudosime mūsų šalies galimybes dideliame biudžete atsiriekti mums reikšmingą paramos dalį. Gautą paramą investuosime į valstybės sąnaudų mažinimą bei pajamų didinimą.

Peržiūrėsime valstybės investicijas ir jas nukreipsime, vadovaudamiesi šiais principais:

Investicijos turi būti nukreiptos į sąnaudų mažinimą ateityje arba pajamų generavimą per ateinančius dešimtmečius.
Investicijos turi suteikti darbą įvairių specialybių veikliems žmonėms.

Pirmiausia, pasiskolintos lėšos jau greitai gali būti nukreiptos į darbo vietų sukūrimą arba tokių darbo vietų sukūrimo lūkestį. Valstybinių užsakymų perspektyva suteiktų galimybę išlaikyti darbo vietas arba net padidinti jų skaičių.

Pavyzdys galėtų būti aukštos įtampos laidų visuotinis perkėlimas nuo stulpų į požemines linijas. Tam reikia daug darbo vietų ir didelio finansavimo, tačiau ateityje sumažėtų aptarnavimo kaštai, kurie padengtų dabartines sąnaudas.

Taip pat – spartesnė subsidijuojama 5G ryšio tinklo plėtra, kuri įgalintų veiklius žmones kurti ateities produktus ir verslus, o Lietuva išliktų tarp valstybių, turinčių sparčiausią greitaveiką ir suformuotą ateities infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu. Lygiagrečiai atversime valstybės įstaigų sukauptus duomenis, kad galėtume kurti išmaniuosius produktus.

Atgaivinsime kelių tiesimo bei statybos bendroves, kurios buvo žlugdomos dabartinės valdžios, ir sukursime daug darbo vietų. Sukursime mobilumo perspektyvą ateičiai, kuri būtų naudinga kelis dešimtmečius. Skatinsime šalies mobilumą ir galimybes judėti tarp miestų. Daugiabučių renovacija taip pat turi būti prioritetas, kuris išlaikytų statybos specialistų darbo vietas Lietuvoje ir mažintų potencialią emigraciją atsidarius sienoms.

Trumpuoju laikotarpiu, valdant viruso sukeltas problemas, mes siūlome peržiūrėti 2014 – 2020 ES paramos lėšas ir jas skirti įmonėms skaitmenizuoti bei pritaikyti darbui nuotoliniu būdu dabar. Yra milijonai nepanaudotų lėšų, kurias turime galimybę nukreipti labai tikslingai – pritaikyti įmones dirbti nuotoliniu būdu, taip palengvindami žmonių kasdienybę, ir padidinti apsaugos lygį, jei pasikartotų ligos protrūkiai.

Ilguoju laikotarpiu ES lėšos turėtų būti skirstomos laikantis šių pagrindinių principų:

Lietuvos verslo skaitmenizavimas.
Sparčiausio interneto tinklo pasaulyje siekiamybė.
Lietuvių skaitmeninis šveitimas.

Valstybės paskolintos lėšos turi būti nukreiptos į idėjas, kurios duotų naudos bent 20 – 30 metų, ir šią krizę suvoktume kaip galimybių metą.

11. Su valstybės turtu elgsimės šeimininkiškai
Tikslas – valdininkai turi kontroliuoti valstybinį turtą, kuris duoda bent 9 proc. grąžą, ir maksimaliai apriboti valstybės konkuravimą su verslu.

Valstybė valdo milijardų vertės turtą, kuris nėra įdarbintas. Vienam valdininkui tenkančių kvadratinių metrų plotas kartais viršija privačiame sektoriuje dirbančiųjų erdvės plotą. Ketiname aktyviai administruoti valdomą turtą – nereikalingą privatizuoti, o likusį optimizuoti. Valstybinis nekilnojamasis turtas taip pat turi būti apmokestintas NT mokesčiu, kad valstybinės institucijos nelaikytų perteklinio nekilnojamojo turto.

Depolitizuosime valstybės valdomas įmones. Įgyvendinsime reformą, kurioje Finansų ministras bus atsakingas už valstybės, kaip akcininkės, interesų atstovavimą valstybės įmonėse, o kitos ministerijos veiktų kaip reguliacinės aplinkos formuotojos ir prižiūrėtojos. Užtikrinsime, kad ministerijos nedalyvautų konkrečių įmonių valdyme, o jų valdomi akcijų paketai būtų perduoti VĮ „Turto bankas“.

Pertvarkytas „Turto bankas“ atstovaus valstybei, kaip akcininkei, ir įgyvendins turto valdymo uždavinius. Užtikrinsime, kad valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo organuose du trečdaliai narių būtų nepriklausomi. Įvykdžius reformą, VVĮ valdybų narius per 6 mėnesius parinks ir skirs pertvarkytas „Turto bankas“, vadovaudamasis geriausiais korporatyvinio valdymo praktikos standartais.

Valstybės viešąsias funkcijas finansuosime konkurso būdu. Sieksime konkurencijos, kad viešąsias funkcijas vykdančios ministerijos ir joms pavaldžios įmonės bei VVĮ tokiuose konkursuose dalyvautų lygiomis teisėmis su kitais rinkos dalyviais (pvz., keleivių pervežimo sritis ir pan.).

Privalome centralizuotai valdyti valstybės turimą nekilnojamąjį (t.y. nuosavybės teise turimas arba naudojamas valdžios įstaigų) ir finansinį (t.y. vertybiniai popieriai – akcijos ir susijusios dalyvavimo teisės įmonėse) turtą. Institucinė platforma ir valdymo kompetencijų centras taps LR Finansų ministerijos įstaiga (pertvarkyta VĮ „Turto bankas“).

Pagrįsime valstybės turimo nekilnojamojo turto naudojimą sisteminiu požiūriu – kaštais mokesčių mokėtojams ir jo patogumą. Bus įvertinta kiekvieno valdžios institucijų naudojamo pastato tikroji kaina ir kiek tai atsieina mokesčių mokėtojams. Įvykdžius tokį vertinimą, bus sprendžiama dėl nekilnojamojo turto tolesnio naudojimo pagrįstumo ar perkėlimo kitur.

Sistemiškai vertinsime valstybės valdomų įmonių sąrašą ir parengsime privatizavimo programą. Garantuosime, kad valstybės pasitraukimas iš verslo vyktų greitai, skaidriai ir sąžiningai.

Privatizavimas negali būti atidėliojamas siekiant padidinti įmonių vertę ar dėl privačių interesų.

Sieksime, kad valstybė, kaip verslo veikla užsiimančių įmonių akcininkė, savo veiklą vykdytų atsakingai ir atsargiai. Skatinsime, kad valstybė, keldama strateginius tikslus VVĮ valdymo organams, atsisakytų perteklinių veiklų ir turto.

Valstybės valdomoms įmonėms kelsime turto grąžos, valdymo efektyvumo ir kitus rodiklius. Skelbsime šiuos rodiklius viešai kaip jų veiklos gaires ir akcininko lūkesčius bei kaip signalą rinkai.

„Turto bankas“ dėl kiekvienos įmonės spręs atskirai, tačiau siektinas bendras investuoto kapitalo grąžos reikalavimas – 9 proc. per metus.

12. Didesnės bendrovės bus kotiruojamos biržoje
Tikslas – daugiau nei 100 darbo vietų turinčios bendrovės turi būti kotiruojamos biržoje.

Daugiau nei 100 darbuotojų turinčios valstybinės įmonės turi būti kotiruojamos biržoje, ir iki 30 proc. įmonių akcijų turi būti valdomos privačių investuotojų.

Pirminis tikslas yra atverti įmonių valdymą viešumui ir skaidrumui, taip siekiant didesnio įmonių efektyvumo. Tuo pat metu viešai kotiruojamų akcijų dalis leistų pritraukti lėšų į biudžetą už parduotas akcijas, tačiau laisvai cirkuliuojančių akcijų apribojimas iki 30 proc. leistų išlaikyti pilną įmonių kontrolę valstybės rankose.

Lietuvos gyventojai turėtų galimybę būti valstybinių įmonių akcininkais ir galėtų naudotis sukuriama pridėtine verte.

Visos kotiruojamos bendrovės turi siekti tarptautinių reitingų, kad ateityje galėtų naudotis ES finansavimo šaltiniais.

13. Savivaldybių įgalinimas
Tikslas – suteikti savivaldybėms daugiau galimybių pačioms valdyti savo finansus ir biudžetus.

Įgalinsime savivaldybes leisti savo obligacijas ir taip finansuoti plėtros projektus. Savivaldybių obligacijos yra įprastas finansinis instrumentas Vakarų šalyse, leidžiantis būti nepriklausomoms nuo centrinės valdžios. Manome, kad šalyje šis instrumentas neišnaudojamas, nes obligacijos suteiktų tokias naudas:

Savivaldybė ir jos gyventojai galėtų patys spręsti skolos lygį ir kokiems projektams reikia skolintis.
Savivaldybė galėtų išvengti komercinių bankų ir skolintis tiek vietos, tiek ir užsienio rinkose, Tai, tikėtina, mažintų skolos kainą ir didintų finansinį pajėgumą, nes reikėtų mažiau lėšų atiduoti palūkanoms ir daugiau jų liktų projektams vystyti.
Jei savivaldybių obligacijas reitinguotų tarptautinį reitingą turinčios įstaigos, atsirastų galimybė šias obligacijas parduoti Europos centrinio banko vykdomose programose, kuriose dabar dalyvauja tik valstybės leidžiamos obligacijos. Tokios programos šiuo metu gali suteikti nulines arba net neigiamas palūkanas, itin patrauklias ilgalaikiams projektams vystyti.
Savivaldai per obligacijas galėtų skolinti ir vietos gyventojai, pasirinkdami obligacijas vietoj banko indėlių. Taip būtų didinamas ir ryšys tarp žmogaus ir savivaldos.
Savivaldybės obligacijos galėtų būti ir investicinių bei pensijų fondų taikinys, tada skolintojų ratas labai išsiplėstų, o investuotojo neribotų nei investuotojo tipas, nei geografija.
Savivaldybių obligacijos yra ilgalaikė ir tvari finansavimo priemonė, itin suderinama su ilgalaikiais vystymo tikslais. Išleidusi obligacijas, savivaldybė galėtų užsitikrinti finansavimą dešimties ir daugiau metų laikotarpiui.

Kiekviena galimybė yra ir rizika. Mes suprantame, kad šiame pasiūlyme yra ir neatsakingo skolinimosi rizika, kai savivaldybė tuo piktnaudžiauja, tačiau tam numatysime limitus, kiek savivaldybė gali skolintis pagal jos dydį ir finansinį pajėgumą. Be to, šis instrumentas geras tuo, kad turi natūralų savireguliacijos instrumentą – nepaisant savivaldybės skolinimosi norų ir apetito, savivaldybės patikimumą ir tvarumą vertins kiekvienas investuotojas, patikėjęs jai savo lėšas. Todėl tai yra daug patikimiau nei centrinės valdžios preferencijos, kurios gali būti grįstos ne finansiniais argumentais, o galbūt politiniu palankumu ar bendrais interesais.

Įgalinę savivaldybes savarankiškai valdyti savo skolą per obligacijas, didinsime savivaldos nepriklausomumą, mažinsime skolos kaštus.

Mes suteiksime galimybę savivaldybėms sparčiau vystyti reikalingus infrastruktūros, švietimo, rekreacijos ir kitus projektus. Taip pat didinsime konkurenciją tarp pačių savivaldybių, tai paspartins šalies pragyvenimo lygio kilimą.

14. Viešieji pirkimai – efektyvi paskata valstybės augimui
Tikslas kasmet – papildoma nauda iš viešųjų pirkimų 1 mlrd. eurų.

Sieksime, kad viešieji pirkimai būtų efektyvesni, įvesime kaštų – naudos vertinimo principus. Viešieji pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis mažiausios kainos ir maksimalios naudos principais. Sieksime iš viešųjų pirkimų gauti papildomą 1 mlrd. eurų efektą.

Viešųjų pirkimų apimtys turi augti, tačiau dar labiau turi augti gaunamos naudos kiekis. Įtvirtinsime principą – daugiau už mažiau.

Siekdami viešųjų pirkimų efektyvumo, sukursime tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogą, parengsime standartizuotas pirkimo sutartis.

15. Šešėlis bus mažinamas sistemingai
Tikslas kasmet –  iš šešėlio ištraukti po 300 mln. eurų.

Šis tikslas nėra nominalus, jo pagrindas yra visi aukščiau išvardinti tikslai.

Galimybių Lietuva yra natūraliai atspari šešėliui:

Dirbantis (dar labiau dirbantis sau) žmogus, kuris turi pakankamas pajamas oriai gyventi, yra natūraliai atsparus šešėliui.
Stabilias ir didesnes išmokas gaunantis senjoras gali apsipirkti šalia esančiose parduotuvėse ir mokėti mokesčius Galimybių Lietuvoje, o ne užsienio šalyje.
Sumažinti pajamų ir vartojimo mokesčiai natūraliai mažins norą būti „pilkoje zonoje“;
Galimybių valstybės parama verslui, panaudojant ES lėšas, prieinama tik skaidriam, aktyviam darbo vietų kūrėjui.
Valstybės nekonkuravimas su verslu nelygiomis sąlygomis ilgainiui didins konkurenciją privataus verslo aplinkoje.
Viešųjų pirkimų vykdymas pagal kaštų – naudos principus turi skatinti kurti pridėtinę vertę, ir tai ilgainiui didins paskatas išlikti skaidriems (daugiau naudos Galimybių Lietuvai, ekonomikai dirbančiam žmogui), didins biudžeto pajamas su mažesniais tarifais.
Padėsime statybos ir projektavimo sektoriaus organizacijoms statybininko (STATREG) kortelę paversti veikiančiu instrumentu. Privalomos statybininko (STATREG) kortelės įvedimas Lietuvoje ne tik gerokai sumažintų „šešėlį“, užtikrintų aukštesnę darbų kokybę ir tikslesnę darbo laiko apskaitą, supaprastintų valstybinę priežiūrą ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, bet sumažintų ir nelaimingų atsitikimų statybose skaičių. Įvedus privalomą STATREG kortelę, per pusantrų metų Lietuva iš „šešėlio“ galėtų papildomai ištraukti apie 200 mln. eurų.
Mažinsime PVM statybos darbams iki 9 proc. Legaliai veikiančių rangovų kainos taps konkurencingesnės. Taip privatūs užsakovai bus skatinami naudotis legaliai veikiančių ir garantijas suteikiančių rangovų paslaugomis.