Pagrindiniai siekiai
Europos žaliasis kursas – Europos Komisijos programa, skirta iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu.
Liberalai sieks, kad Aplinkos ir Energetikos ministerijos 2020-2024 kadencijoje paverstų Lietuvą Žaliojo kurso lydere. Žaliasis kursas yra unikali galimybė Lietuvai tapti tvarių išteklių naudojimo šalimi, išnaudoti ES finansavimo galimybes ir padėti Lietuvos švariųjų technologijų verslui(cleantech) tapti šios ES transformacijos varikliu.
Yra trys didelės sritys, už kurias atsakinga Aplinkos ministerija: natūralios aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimas ir ūkinės veiklos bei gyvenamosios aplinkos vystymas. Šios sritys privalo būti labai aiškiai atskirtos ir turėti optimalų biurokratinį aparatą, atsakingą už jas ir, pirmiausia, užtikrinantį stebėsenos ir kontrolės funkcijų nepersidengimą tarp skirtingų institucijų, taip pat užtikrinantį skaidrią įstatyminę bazę, be prieštaraujančių įstatymų, kurie būtų taikomi tam pačiam klausimui.
Mes esame įsitikinę, kad Aplinkos ministerija turėtų reglamentuoti ir kontroliuoti gamtos išteklių naudojimą, prižiūrėdama visas šiuo bendru gėriu besinaudojančias šalis. Racionaliai spręsime Aplinkos ministerijos viešųjų interesų konfliktus, kai pati ministerija reguliuoja ūkines veiklas ir pati jomis užsiima. Tai sudaro prielaidas favoritizmui ir neefektyvumui.
Mes taip pat pasisakome už natūralių gamtos erdvių aktyvesnį panaudojimą rekreacijai, įrengiant parkus, kurie teiktų visuomenei rekreacijos paslaugas ir būtų pajėgūs save išlaikyti ir investuoti į savo infrastruktūros palaikymą bei atnaujinimą. Mes tikime, kad žaliosios erdvės gali būti stiprūs traukos taškai Lietuvos piliečiams, tačiau tam reikia užtikrinti, kad šios erdvės būtų kokybiškai prižiūrimos ir turėtų pakankamą infrastruktūrą, idant už šių erdvių priežiūrą ir išlaikymą mokėtų ne visi mokesčių mokėtojai, o tik šių erdvių lankytojai.
Lietuvai, kurios gyventojų skaičius stabilizuojasi, būtina užtikrinti darnų gyvenamų erdvių vystymą. Teiksime prioritetą ne miestų ir miestelių padrikai plėtrai, o sieksime užpildyti apleistas industrines ir neišvystytas teritorijas miestuose ir gyvenvietėse. Efektyviai planuojamos urbanizuotos teritorijos yra ne tik itin draugiškos gamtai, kadangi resursai yra naudojami efektyviau, tačiau ir įgalina išspręsti kitas netiesiogiai to nulemtas problemas, pavyzdžiui, spūstis, oro taršą ir infrastruktūros stoką. Jau esamos urbanizuotos teritorijos privalo būti kuo efektyviau išnaudojamos, o jų vystymas pagrįstas darną ir aplinkos apsaugą užtikrinančiais reglamentais. Šiuo klausimu mūsų pozicija – užtikrinti, kad nauji statiniai ir infrastruktūra visapusiškai įgalintų ir skatintų gamtai draugišką elgesį; modernizuoti egzistuojančius statinius ir infrastruktūrą taip, kad ji įgalintų ir skatintų gamtai draugišką elgesį.
1. Ekologiškos ekonomikos vystymas ir ekologinio pėdsako mažinimas 1.1. Paviršinio ir požeminio vandens apsauga
Pastaruoju metu garsiai skambėjo visuomenei gerai žinomi vandens taršos atvejai. Visa tai patvirtina, kad Aplinkos ministerija nesusitvarkė su iškeltais uždaviniais. Upės ir ežerai ir toliau teršiami. Kuršių marios yra labai eutrofikuotas vandens telkinys, darantis tiesioginę įtaką Baltijos jūros priekrantės vandenų būklei, nes didžioji dalis medžiagų, patekusių į Kuršių marias, per Klaipėdos sąsiaurį išnešamos į Baltijos jūrą. Išanalizavus teršalų prietakos upėmis į Kuršių marias pokyčius 2004-2014 m., nustatyta, kad į Kuršių marias patenkantys bendrojo fosforo ir bendrojo azoto kiekiai per dešimtį metų mažai pakito. Bendrojo azoto prietakos stabilumas rodo, kad nėra išspręsta taršos, atsirandančios dėl žemės ūkio, problema ir tolesnis žymus taršos mažinimas įmanomas tik imantis konkrečių priemonių šiai problemai spręsti.
Vandens telkinių užterštumo mažinimui numatomos šios priemonės:
♦ Taršos atsiradimo vandens telkiniuose stebėjimas realiame laike ir efektyvus teršėjo nustatymas. Tai – viena svarbiausių priemonių. ♦ Sprendžiant vandenų taršos problemas, skirti dėmesį žemės ūkio poveikio mažinimui: tręšimo mineralinėmis trąšomis reglamentavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis terminų koregavimas. ♦ Paviršinių vandens telkinių stebėjimo duomenys rodo ir pramonės, miestų lietaus ir buitinių nuotekų bei individualių nuotekų valyklų (gyvenamųjų namų) poveikį aplinkos būklei. Siūloma kontrolės priemonėmis užtikrinti tinkamą nuotekų (paviršinių, gamybinių ir buitinių) tvarkymą didžiuosiuose miestuose, organizuoti valstybinės kontrolės veiksmus taip, kad būtų užkardyta galimybė išleisti netinkamai išvalytas nuotekas. ♦ Kuršių marių vandens stebėjimai rodo vis didėjantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) poveikį Kuršių marių būklei. Ypatingą dėmesį skirti KVJU plėtrai pietinėje dalyje, o taip pat įvertinant poveikį Baltijos jūros krantams, išorinio giliavandenio uosto statybai. Šių projektų įgyvendinimas galimas tik numatant aiškias galimo poveikio aplinkai kompensacines priemones, vykdant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūras.
1.2. Lietuva be atliekų
Lietuvoje įgyvendinama atliekų tvarkymo sistema sulaukė milijardinių investicijų į sąvartynų, atliekų deginimo jėgainių, MBA ir pirminio rūšiavimo infrastruktūrą. Tačiau reguliacinės aplinkos netobulumas, netaikli aplinkosaugos kontrolė ir kritinė situacija komercinių atliekų sektoriuje neleidžia Lietuvai išnaudoti sukurtos sistemos pilnavertiškai ir užtikrinti, tiek principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo, tiek žiedinės ekonomikos proveržio. Atliekos ir toliau dideliais kiekiais patenka į Europos Sąjungoje pigiausius sąvartynus. Panaši padėtis ir pirminio rūšiavimo bei bioskaidžių medžiagų tvarkymo sferose. GPAIS atliekų apskaita net po 3 metų vis dar yra milžiniška administracinė našta atliekų sektoriaus dalyviams ir maža pagalba kontroliuojančioms institucijoms.
Atsižvelgdamas į Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano prioritetus bei tai, kaip šį planą sekėsi įgyvendinti nacionaliniu mastu, taip pat remdamasis atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais bei Europoje šiuo metu aktyviai plėtojamos žiedinės ekonomikos doktrinos principais, Liberalų sąjūdis atliekų tvarkymo sektoriuje pasisako už tokį atliekų tvarkymo 2020-2024 m. nustatymą prioriteto tvarka:
Siekdami tikslo – Lietuva be atliekų, įgyvendinsime sąžiningą, piliečiams ir verslui skaidrią, ir teisingą atliekų tvarkymo politiką. Per praėjusį laikotarpį daug opių atliekų tvarkymo uždavinių valstybiniu lygiu nebuvo išspręsti arba jie buvo sprendžiami tik iš dalies, todėl, siekdami realių ir ilgalaikių teigiamų permainų, mes keliame šiuos pirmaeilius uždavinius:
♦ Pirmuoju ir svarbiausiu prioritetu laikyti atliekų prevenciją ir veiklą be atliekų. Verslus be atliekų bei gyventojus be atliekų skatinti socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis. Dalis stiklo, plastiko ir metalo taros vis dar nėra superkama, todėl mūsų tikslas yra didinti superkamos taros ir pakuotės spektrą. ♦ Skatinti ir užtikrinti, kad atliekos būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose – užtikrinti reikiamos infrastruktūros rūšiavimui diegimą ir konkurenciją rūšiavimui prie gyvenamųjų namų bei kitų vietų, kuriose susidaro atliekos. ♦ Remtis ekonominiais atliekų rūšiavimo skatinimo principais. Įgyvendinti apmokėjimo už komunalinių atliekų faktinį kiekį sistemą, paremtą principu „rūšiuoju-nemoku“. ♦ Pilnai įgyvendinti aplinkosaugos principą „teršėjas moka“, siekiant atliekų kiekio mažinimo, susidarančių atliekų surinkimo, jų perdirbimo, bei antrinio panaudojimo. Šį principą itin aktyviai taikyti teršėjams, kurie generuoja gausiausią kiekį probleminių atliekų (vienkartinio naudojimo plastikas, maisto atliekomis užterštas popierius ir kt.) ir skatinti šiuos teršėjus pereiti prie veiklų be atliekų arba visiško rūšiavimo. ♦ Užtikrinti skaidrų aplinkos apsaugos valdymą ir administravimą, sąžiningą konkurenciją, aiškius paslaugų teikėjų atrankos kriterijus bei objektyvų jų vykdomos veiklos vertinimą. ♦ Galutinai užbaigti GPAIS tobulinimą, padarant jį pagalbininku sektoriaus dalyviams ir kontroliuojančioms institucijoms. ♦ Pasitelkiant švietimą, ugdyti bendruomeninį, gamtą tausojantį visuomenės požiūrį į atliekų tvarkymą, diegti įrodymais grįstus aplinkos pilietiškumo principus ugdymo įstaigose ir skatinti tokias ugdymo įstaigas, užsiimančias aplinkos pilietiškumo ugdymu. ♦ Atliekų deginimo įrenginių pajėgumus naudoti tik neperdirbamas atliekas energijai išgauti. ♦ Kritiškai sumažinti atliekų srautus į sąvartynus, keliant taršos mokesčius, perduodant sąvartynų ir deginimo įrengimų vartų mokesčio reguliavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai. ♦ Laikantis žiedinės ekonomikos nuostatų, skatinti ekoprojektavimą, ekogamybą, produkcijos gamybą iš antrinių žaliavų ir mažaatliekines technologijas. Ypač daug dėmesio turi būti skiriama ekologiškų arba lengvai rūšiuojamų pakuočių skatinimui socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis. Taip pat sukurti įstatyminę bazę panaudotų padangų perdirbimui ir antriniam jų panaudojimui, įtraukiant į apskaitą nefinansuojamą importinių padangų srautą.
2. Gamtinio kapitalo taupus naudojimas ir išsaugojimas 2.1.Investavimas į socialines priemones aplinkos apsaugai
Natūrali aplinka ir jos ištekliai yra bendro naudojimo gėris, už kurį esame atsakingi visi. Socialinės priemonės turėtų būti suvokiamos kaip investicija į šio bendro gėrio tausojimą ir išsaugojimą. Žmonėms teršiant gamtą, ją niokojant ir nustekenant, valstybė patiria gausius nuostolius, kainuojančius visiems Lietuvos piliečiams. Siekiant sumažinti žmonių kasdienės veiklos daromą neigiamą poveikį gamtai, būtina investuoti į žmonių švietimą bei socialines kampanijas, skirtas nukreipti žmones gamtai draugiško elgesio link, taip ne tik įgyvendinant tvaraus vystymosi tikslus, bet ir sutaupant pinigus, kurie kitu atveju būtų skiriami gamtai žalingo elgesio padarinių šalinimui. Liberalų sąjūdis pasisako už duomenimis grįstų, efektyvių ir ekonomiškai patikimų socialinių priemonių taikymą, skatinant gamtai draugišką visuomenės elgesį ir aplinkos pilietiškumą. Tai išskirtinai vykdysime bendradarbiaudami su visuomeninėmis iniciatyvomis bei remdami esamas nevyriausybines organizacijas.
Todėl mes pasisakome už tai, kad, perkant socialinę reklamą, nukreiptą į aplinkos apsaugą ar gamtai draugiško elgesio skatinimą, būtų keliami labai aiškūs kokybės ir pagrįstumo kriterijai, kartu įvertinant ir tai, kiek egzistuojanti infrastruktūra leidžia asmenims elgtis taip, kaip pateikta reklamose.
♦ Socialinės iniciatyvos. Liberalų sąjūdis tvirtai pasisako už žaliąsias iniciatyvas, nukreiptas į konkrečių aplinkos apsaugos ar taršos problemų šalinimą čia ir dabar (savanorišką pakrančių, miškų, parkų valymą, savanorišką žalių erdvių atnaujinimą ar įrengimą ir pan.). Socialinės iniciatyvos, turinčios pamatuojamą teigiamą poveikį natūraliai aplinkai, turėtų būti remiamos ir skatinamos (apdovanojamos). ♦ Aplinkos pilietiškumo ugdymas. Šiuolaikinės aplinkos problemos yra ganėtinai naujos, todėl jų sprendimas ne visada yra intuityvus. Asmuo, siekiantis būti visaverčiu aplinkos piliečiu, privalo turėti reikiamą išmanymą, kaip įvairūs elgesiai veikia natūralią aplinką ir kokios yra įvairiausių elgesių gamtai draugiškos alternatyvos. Į šių žinių diegimą derėtų orientuotis jau vidurinėje mokykloje, tai turi būti ne tik kaip papildoma veikla kitų dalykų kontekste, bet kaip atskiras ugdomasis dalykas. LS kurs efektyvias pilietiškumo ugdymo vidurinėse mokyklose programas bei skatins aplinkos pilietiškumo dalykus įdiegti ir į aukštojo mokslo studijų programas. ♦ Informuotas aktyvizmas. Pastaruoju metu vis populiarėjantis aplinkos apsaugos aktyvizmas skatina džiaugtis naujosios kartos noru tausoti ir išsaugoti natūralią aplinką. Mes pasisakome už konstruktyvaus aktyvizmo skatinimą. Suprasdami, kad vien aktyvizmu problemos nebus išspręstos, skatinsime inovatorius pateikti konkrečius siūlymus, kurie turi potencialo veikti ir kurių rezultatas būtų pamatuojamai teigiamas. Todėl Liberalų sąjūdis visų pirma pasisako už aktyvizmą, už kurio stovi mokslu ir duomenimis grįsti sprendimai (ypač žaliajai infrastruktūrai), kitos žaliosios inovacijos.
2.2.Gamtos ištekliai ir jų naudojimas
Daugiau kaip 60 proc. mūsų ekosistemų jau pereikvojamos, pasaulio žuvų ištekliams gresia rimtas pavojus, be to, kirsdami per daug medžių, keliame pavojų savo vandens ir oro kokybei.
Pasaulio gyventojų skaičiui artėjant prie 9 mlrd., turime tapti efektyviau išteklius naudojančia, aplinką gerinančia, o ne jai kenkiančia visuomene. ES yra parengusi ilgalaikę strategiją mažinti žalai, padarytai dėl netvaraus gamtos išteklių naudojimo. Siekiama sukurti didesnę vertę, naudojant mažiau išteklių ir, kai tik įmanoma, vietoj jų rinktis labiau aplinką tausojančius sprendimus. Liberalai visais laikai buvo mokslu besiremianti ir pažangos siekianti politinė jėga, todėl, siekdami taupyti išteklius, turime tvariai naudoti turimus išteklius ir sukurti pažangų žiedinės ekonomikos modelį. Komunikatas „Žiedinės ekonomikos link“ skatina esminį perėjimą nuo linijinės ekonomikos, kur ištekliai tiesiog išgaunami, naudojami ir išmetami, prie ekonomikos, kur ištekliai yra grąžinami į apyvartą, kad jie būtų ilgiau naudojami. Tai pasiekti įmanoma tik taikant plačias kompleksines priemones.
2.3.Miško ištekliai
Per 2016-2020 m. kadenciją LR Miškų įstatymo keitimo iniciatyvų būta daugiau nei 90 bandymų. Šis chaotiškas, atitolęs nuo mokslo teisėkūros procesas išbalansavo dešimtmečių politikos stabilumo reikalaujantį sektorių. Miškams, kaip gyvąjai gamtai ir bioekonomikai, reikia politikos stabilumo, mokslinio pagrįstumo ir integralumo. Tai ypač svarbu sparčiai šylant klimatui ir Lietuvą pasiekiant vis naujoms masinių kenkėjų bangoms bei vykstant Europos medienos rinkos turbulencijai.
Lietuvos miškingumas siekia 33,3 procento. Didesniam ekosistemų stabilumui užtikrinti šalies miškingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 35 procentai. Daugeliu atvejų smulkiųjų valdų miškas yra nepagrindinis jų savininkų pajamų šaltinis, todėl miško savininkai dažnai yra nepakankamai motyvuoti atlikti medienos ruošos darbus ir tiekti medieną rinkai. Lietuvoje iš esmės nesukurta privačių miško savininkų valdų jungimo, kooperavimosi skatinimo sistema, kuri sudarytų palankias sąlygas privačių miškų infrastruktūrai gerinti, ekonomiškai vertingesnių medynų formavimui ir medienos iš privačių miškų pasiūlai didinti.
Valstybinių miškų sektorius užima 1060,4 tūkst. ha plotą. Valstybiniame miškų sektoriuje dirba daugiau kaip 2500 darbuotojų, todėl urėdijos regionuose yra vieni stambiausių darbdavių ir atlieka svarbų socialinį vaidmenį. Visgi urėdijų konsolidacija vis dar kelia didelius iššūkius tiek darbuotojams, tiek miško rangovų įmonėms, tiek medienos pirkėjams. Liberalų sąjūdis pasisako už tai, kad valstybės valdomi miškai liktų valstybės nuosavybė, tačiau imsis reikšmingų modernios įmonių valdysenos pokyčių, siekdamas depolitizuoti įmonės valdymą. Liberalų sąjūdis sieks, kad urėdija taptų medienos klasterio, miškininkystės mokslų, inovacijų, bioekonomikos ir technologinių startuolių katalizatoriumi. Tai ilgainiui leis Lietuvai tapti biomasės pritaikomumo lydere Europoje ir sudarys sąlygas didesnei valstybinės medienos žaliavų paklausai ir pajamoms už jas.
Nuo 2012 m. nustatytas papildomas 5 procentų mokestis privačių miškų savininkams iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, tačiau toks pat mokestis taikomas ir valstybinių miškų valdytojams. Bet sukauptos lėšos Bendrojoje miškų ūkio programoje lėtai grįžta į miškus, ir neretai būna panaudojamos kitoms valstybės reikmėms.
Rezervinius miškai užima daugiau nei 130 tūkst. ha, jie daugiausia yra saugomose teritorijose. Esame įsitikinę, kad miškų Lietuvoje turi daugėti, jie turi būti prižiūrimi. Tačiau tai daryti svetimais pinigais būtų neteisinga. Todėl esame tikri, jog prasminga įgalinti miškų savininkus komercializuoti savo nuosavybę, kuriant turizmo ir rekreacijos zonas, taip pat ir įpareigoti juos šiuos miškus saugoti, prižiūrėti ir bendradarbiauti su miškininkais, konsultuojantis dėl galimybių vystyti šviečiamąją veiklą natūralioje gamtoje, suteikiant naudos Lietuvos gyventojams.
Kai kurie privatūs miškai yra laikomi saugomomis teritorijomis, draustiniais, o tai apriboja miškų savininkų galimybes juose vystyti veiklas. Tokia situacija, kur savininkui draudžiama naudotis savo nuosavybe, sukelia konfliktą, tad būtina ilgainiui suteikti galimybes savininkams išnaudoti platesnes ekosistemines paslaugas, o ne tik likvidžios medienos realizaciją, už kurios kirtimų ribojimus vis dar nėra teisingai kompensuojama.
Išsaugotas miškas jo savininkui turi atnešti realią naudą, o ne išlaidas.
Mes labai vertiname miškus, kaip ir dauguma lietuvių. Tad suprantame kylantį nerimą, kai yra stebimas miškų kirtimas, kai apie miškų situaciją pranešama žiniasklaidoje. Deja, dalis visuomenę pasiekiančios informacijos yra klaidinanti, neparemta mokslo duomenimis ar tiesiog išgalvota. Mes laikomės pozicijos, kad apie miškus geriausiai išmano miškininkai, Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, todėl visada sieksime gauti bei skleisti šių tarnybų specialistų teikiamą informaciją.
Pagrindiniai tikslai:
♦ EB svarbos buveinių apsauga ir ES bioįvairovės strategija įpareigoja plėsti Lietuvos saugomas teritorijas. LS imsis didesnės vertingų miškų apsaugos, taip pat liberalizuos ir intensyvins ūkininkavimą biologiškai mažaverčiuose miškuose, siekiant akseleruoti Lietuvos bioekonomikos verslą ir atsinaujinančių išteklių plėtrą.
♦ Padidinsime Lietuvos miškingumą iki 35 procentų.
♦ Mažindami ūkinės veiklos apimtis saugomose teritorijose, skatinsime rekreacinę (turizmo ir pažinimo) veiklą. Dviračių takų tinklo įrengimas, stovyklaviečių plėtra, šiuolaikinės žvejybinės infrastruktūros sukūrimas ateityje turėtų tapti neatsiejama mūsų visuomenės ir atvykstančių iš užsienio šalių turistų traukos centru.
♦ Nuosavybės ribojimus teisingai ir laiku kompensuosime.
♦ Praplėsime savininkų galimybes naudotis savo miškais, statant juose rekreacinius pastatus ir vykdant kitas veiklas, taip parodydami, kad miškas duoda naudos, net tik pelnantis iš likvidžios medienos.
♦ Šiuo metu diduma Lietuvoje iškertamos medienos yra išvežama, ir Lietuvoje be pardavimo pajamų daugiau nesukuria jokios pridėtinės vertės. Aplinkos ministerija, būdama 50 proc. medienos išteklių savininkė, sukurs ir įgyvendins masyvią Lietuvos bioekonomikos sektoriaus strategiją. Iki 2025 m. prisidėsime prie 10 000 darbo vietų sukūrimo bioekonomikos įmonėse regionuose. Iš pigios žaliavos eksportuotojos tapsime galutinio medienos, viskozės, celiuliozės produktų šalimi gamintoja.
♦ Užtikrinsime gamtinių ekosistemų stabilumą, įskaitant medžiojamąją fauną, žuvų išteklių rūšių populiaciją ir jų teikiamą naudą visuomenei. ♦ Perorientuosime saugomų teritorijų sistemą iš kontroliuojančios į darnią plėtrą organizuojančią, įtraukdami valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose veikiančias vietos bendruomenes ir savivaldybes į saugomų teritorijų valdymo sprendimų priėmimą. ♦ Spręsime ūkinės veiklos ir rekreacinio potencialo konfliktines situacijas kompleksinėse saugomose teritorijose (pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Labanoro girioje), pasiūlydami ilgalaikę privačios nuosavybės išpirkimo galimybę. ♦ Panaikinsime 5 proc. mokestį privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. ♦ Gerinsime vietinės reikšmės kelių būklę, didindami Kelių priežiūros ir plėtros programos dalį, skiriamą vietinės reikšmės keliams tiesti, remontuoti. Taip užtikrinsime darnų regionų vystymąsi. ♦ Užbaigsime žemės reformą bei perduosime rezervinius miškus urėdijoms. Spręsime dėl šių bioįvairovei svarbių miškų paskelbimo Natura 2000 saugomomis teritorijomis. ♦ Skatinsime priemones privačių miškų ekonominiam efektyvumui ir konkurencingumui didinti, remti privačių miško savininkų klasterių kūrimąsi. ♦ Atlikę kadastrinius matavimus, perduosime urėdijų valdomą konservacinės paskirties žemę institucijoms pagal kompetenciją. Pavyzdžiui, kultūros paveldo objektus – savivaldybėms, gamtos paveldo objektų teritorijas – šių objektų steigėjams. ♦ Didinsime miškų urėdijų efektyvumą, mažindami biurokratizmą bei diegdami privačiose organizacijose taikomą praktiką, taip efektyvinsime valstybinių miškų valdymą ir valstybės įmonių ir privataus sektoriaus konkurencingumą. ♦ Perduosime miškų urėdijų valdomus rekreacinius miestų miškus savivaldybėms, taip užtikrindami efektyviausią miškų pritaikymą vietos bendruomenių poreikiams.
2.4.Gyvoji gamta
Laukiniai gyvūnai yra išskirtinai valstybės nuosavybė. Lietuvos gyvosios gamtos gausa nuosekliai didėja. Išimtimi išlieka afrikinio kiaulių maro sumažinta šernų populiacija. Didėjančiai gyvūnų populiacijai reguliuoti yra būtina mokslu pasverta ir su visuomene išdiskutuota gyvūnų reguliacijos tvarka. Ji turi atspindėti tiek gyvūnų teisių, saugomų rūšių apsaugos, tiek ūkininkų, miško savininkų interesus.
Todėl LS pasisako už šiuos esminius gyvosios gamtos prioritetus:
♦ Saugomų ir nykstančių rūšių populiacijų atkūrimas. ♦ Efektyvi mokslu paremta gyvūnų populiacijų reguliacija. ♦ Pažangi, atvira ir tvari medžiotojų būrelių veikla.
Lietuvoje yra apie 35 000 medžiotojų. Medžiotojus vienijančios organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga – yra gyvūnų išteklių naudotojos.
Liberalai nuosekliai pasisako už medžioklės būrelių veiklos, steigimosi tvarkos pakeitimus, kurie apgintų žemės ir miško savininkų teisėtus lūkesčius medžioti savo žemėse. Dabartinė Medžioklės įstatymo nustatyta būrelių plotų performavimo ir narystės tvarka praktikoje neveikia.
♦ Žmogaus teisė į nuosavybę yra vienas pagrindinių liberalios politikos tikslų. Todėl nuostata, kad miško savininkas, norėdamas medžioti savo miško plote, turi gauti į jo nuosavybę jokių teisių neturinčios medžiotojų draugijos sutikimą, neatitinka žmogaus teisių į nuosavybę sąvokos. Užtikrinant teisę į nuosavybę, bet kokia medžiotojų asociacija, draugija ar kitoks susivienijimas, norėdamas medžioti ar vykdyti bet kokią kitą veiklą privačiame žemės sklype ar miško plote, turi gauti žemės sklypo ar miško savininko sutikimą. ♦ Skatinsime miško savininkus išsaugoti laukinius gyvūnus ir jų įvairovę jiems priklausančiame miško ar žemės plote, numatydami konkrečias išmokas. ♦ Didinsime invazinių rūšių medžioklę, siekiant padėti išlikti vietinėms nykstančioms rūšims. ♦ Ribosime medžiojimą, kuris nėra naudingas kontroliuojant problemines gyvūnų populiacijas, jį gausiai apmokestindami ir griežtindami kontrolę. ♦ Užtikrinsime neteisėtos medžioklės prevenciją. ♦ Teisinėmis priemonėmis (nustatant medžiojamųjų gyvūnų naudotojų pareigą atlyginti kanopinių žvėrių ir bebrų padarytą žalą) ir ekonominėmis priemonėmis (kuriant populiacijos gausos reguliavimo paramos priemones) sieksime, kad būtų išlaikomos optimalios šernų, bebrų, smulkių plėšriųjų žvėrių, darančių didelę žalą žemės ir miškų ūkiui ar saugomoms rūšims ir buveinėms, populiacijos, atsižvelgiant į poreikį iki minimumo sumažinti šių rūšių daromą neigiamą poveikį, kartu užtikrinant šių rūšių išlikimo perspektyvas. ♦ Keisime medžioklės taisykles, skaidrindami medžioklės apskaitą, perkeldami medžioklės lapus į elektroninę erdvę. ♦ Privatizuosime skandalais apipintus urėdijos valdomus profesionalios medžioklės plotus. ♦ Drausime medžioklę rezervatinėse teritorijose. ♦ Nuosekliai padėsime Lietuvos medžiotojams pereiti prie bešvinių ginklų ir šovinių, taip užkirsdami kelią sunkiajam metalui patekti į gamtą.
2.5.Saugomos teritorijos
Lietuvos saugomos teritorijos skirtos gamtai ir kultūros paveldo kompleksams, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti. Jose taip pat sudaromos sąlygos pažintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir etnokultūriniam švietimui.
Saugomos teritorijos užima 17,5 proc. Lietuvos teritorijos.
Saugomų teritorijų sistemoje dirba apie 300 specialistų.
Darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2003 m., numatyta saugomų teritorijų plotą padidinti iki 17-18 proc. viso šalies ploto. Tai Lietuva įsipareigojo tapdama ES nare.
Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje saugomos teritorijos neegzistuoja.
Saugomų teritorijų direkcijų šalyje yra 34 ir jos turi labai nevienodus žmogiškuosius ir kitus išteklius pavestoms užduotims vykdyti: 2015 m. pradžioje pareigybių skaičius direkcijose svyravo nuo 5 iki 83.
♦ Didinti saugomų teritorijų valdymo procesų atvirumą visuomenei. ♦ Įtraukti valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose veikiančias vietos bendruomenes ir kitas nevyriausybines organizacijas į saugomų teritorijų valdymo sprendimų priėmimą. ♦ Vystyti Lietuvos regioninius parkus kaip geriausiosios darnaus vystymo plėtros praktikos etalonus. ♦ Integruoti saugomų teritorijų sistemos bei atskirų saugomų teritorijų tvarkymo planus į ekonominio vystymo bei bendrąjį planavimą. ♦ Sukurti kompensacijų už apribojimus saugomose teritorijose mechanizmą, suteikiantį galimybę išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. ♦ Stiprinti tarpinstitucinį bendravimą, ypač ministerijų lygmenyje, siekiant optimizuoti kultūros paveldo objektų tvarkymą. ♦ Parengti nacionalinę saugomų teritorijų vystymo ir tvarkymo strategiją.
2.6.Kraštovaizdžio apsauga
♦ Pagal nustatomą pažeidimų skaičių kraštovaizdžio apsauga išlieka svarbi sritis. Tačiau nustatyti pažeidimus ir juos tinkamai kvalifikuoti – vis dar problema. Tikslinga koreguoti pažeidimų apibrėžimus ir jų įvertinimo metodikas, nustatyti adekvačias baudas. ♦ Visų ankščiau išvardintų sričių efektyvesnei kontrolei būtina kelti kontroliuojančių pareigūnų kvalifikaciją. ♦ Pareigūnus motyvuoti ne reorganizacijų skaičiumi o sukūrus realiai veikiantį skatinimo mechanizmą. Šiuo metu skatinami tik gyvosios gamtos apsaugos srityje dirbantys pareigūnai.
3. Urbanizuotų teritorijų vystymas, sveikos, darnios aplinkos užtikrinimas 3.1. Visuomenės poreikių užtikrinimas
♦ Mokyklų ir darželių pakankamo kiekio užtikrinimui – naujos plėtros teritorijose numatyti valstybinių (savivaldos), privačių, dalinai privačių mokyklų ir darželių atsiradimo ir jų plėtojimo zonas bei tvarką. Senuose mikrorajonuose numatyti teritorijas, kuriose, esant poreikiui, gali būti laikinai įrengiami mobilūs moduliniai darželiai. ♦ Viešosios erdvės yra pagrindas teritorinių bendruomenių kūrimuisi. Savivaldybės turi suformuoti sklypus viešosioms erdvėms, skatinti teritorinių bendruomenių kūrimą ir perduoti (ar bendrai eksploatuoti) tas bendro naudojimo teritorijas teritorinėms bendruomenėms, kurios skirtos tos teritorijos gyventojų poreikiams tenkinti. ♦ Spręsti automobilių statymo ir kiemų sutvarkymo daugiabučių namų gyventojams problemas, įpareigojant savivaldybes suformuoti sklypus prie daugiabučių namų, numatant galimybę įrengti norminį automobilių statymo vietų skaičių, vaikų žaidimo aikšteles, bei numatyti daugiabučio namo pusiau privataus ir privataus naudojimo zonas. ♦ Palengvinti reikalavimus norintiems įsirengti elektromobilių įkrovimo vietas prie daugiabučių. ♦ Palengvinti reikalavimus norintiems įsirengti saulės jėgaines ant ar prie daugiabučių. ♦ Palengvinti automobilių statymą miestuose – tuo tikslu numatyti vietas, prognozuojant reikiamą daugiaaukščių multifunkcinių automobilių saugyklų skaičių miestuose. ♦ Įpareigoti savivaldybes spręsti gatvių apšvietimo problemas – iškeliant tikslą “nei vienos neapšviestos gatvės miestuose” ir taip mažinant nusikaltimų ir nukentėjusių pėsčiųjų skaičių. ♦ Skatinti visuomeninio transporto naudojimą, pasiūlant įvairesnes ekologiškas ir greitesnes visuomeninio transporto rūšis, numatant priemones, kaip pagerinti viešojo transporto stotelių kokybę, idant jos taptų traukos objektu. ♦ Visuomeninio transporto patrauklumui didinti pritraukti privatų verslą. ♦ Skatinti dviračių ir kitų ekologiškų transporto priemonių naudojimą, taip gerinant sąlygas dviratininkams, elektromobilių turėtojams ir kitoms ekologiškoms transporto priemonėms statyti ir važiuoti miesto gatvėmis. ♦ Visuomenės informavimo užtikrinimui sukurti bendrą elektroninę erdvę, kurioje galima realiai stebėti visus planuojamus projektus su galimybe diskutuoti. (plačiau skaitykite skyriuje apie ministeriją be popierių). ♦ Socialinio būsto pasiūlai didinti pritraukti privačius būsto vystytojus, įpareigoti savivaldybes padaryti turimo būsto auditą ir įvertinti jo būklę. ♦ Kelti miestų viešųjų erdvių kokybę – spręsti žaliųjų erdvių tvarkymo, fontanų priežiūros problemas, numatyti aktyvaus ir pasyvaus poilsio vietas gyventojams. ♦ Aplinka visiems – didinti reikalavimus įrengiant viešąsias erdves bei sudarant galimybes jomis naudotis neįgaliesiems ir visoms žmonių grupėms.
3.2. Paslaugų modernizavimas ir valdymo skaidrumas
Norint pasiekti našesnio projektavimo statybos ir priežiūros srityse, svarbu integruoti naujausias ir našias elektronines technologijas. Jos atneš didesnį skaidrumą ir taupys resursus bei kaštus. Keli svarbiausi uždaviniai:
♦ Esamų organizacijų, susijusių su statybos skaitmenizavimu BIM, įdirbio panaudojimas ir tolimesnis bendradarbiavimas bei nuolatinis sistemos tobulinimas/modernizavimas. ♦ Nacionalinio statybų klasifikatoriaus sukūrimas arba pritaikymas. Jis leis sutaupyti ir optimizuoti procesus statybos, projektavimo ir gamybos srityse. ♦ Pastato ar infrastruktūros objektų skaitmeninio projektavimo procesų (BIM) teisinės bazės spartinimas ir tobulinimas. Vieningų BIM duomenų panaudojimo galimybių didinimas. ♦ Edukacinės veiklos, susijusios su BIM procesais, organizavimas ir vykdymas. ♦ Apsaugosime būsto pirkėjų išankstinius būsto įsigijimo įnašus, sudarydami sąlygas turėti depozitinę sąskaitą pas notarus. ♦ Ministerijos viešųjų paslaugų skaitmenizavimas. ♦ Platesnis Debesų kompiuterijos ir elektroninio parašo taikymas statybos valdymo procesuose. ♦ Neapsiriboti tik elektroninio statybų žurnalo įteisinimu, siekti pilno statybos proceso skaitmenizavimo. ♦ Tipinių statybos ir projektavimo sutarčių standartizacija, viešumas ir įteisinimas. ♦ Įstatymų ir statybos teisės reglamentų koregavimas, įtraukiant naujų technologijų galimybes (taikant “RIBA” procesą). ♦ Atviras, virtualus, trimatis Lietuvos modelis. ♦ Savivaldybėse – virtualus gyventojų poreikių ir prioritetų žemėlapis, kuriamas ir nuolat atnaujinamas dalyvaujant visuomenei. ♦ Visuomenei prieinama vieša virtuali informacija apie planuojamus statyti objektus, miesto plėtrą. ♦ Laikytis Orhuso konvencijos nuostatų, įtraukiant pilietinę visuomenę, vietos bendruomenę į planavimo bei projektavimo procesus. ♦ Siekiant efektyvesnio valdymo, reikia aiškiai apibrėžti atskirų žinybų atsakomybės ir kompetencijos ribas, numatant bendradarbiavimo ir atsakomybės pasidalinimo principus. Atskirti aiškiomis sąvokomis, kas yra urbanizuota aplinka, natūrali gamtinė aplinka ir istorinė aplinka ir kokių žinybų įstatymai tose aplinkose turi pirmenybę. ♦ Užtikrinti elektroninių paslaugų prieinamumą ir sprendimų ar projektų priėmimo kontrolę. ♦ Atskirti gamtos išteklių kontrolės funkcijas nuo gamtos išteklių naudojimo funkcijų.
3.3. Teritorijų planavimas
♦ Siekiant užtikrinti kompleksinį teritorijų planavimą ir planų įgyvendinimą, miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise. ♦ Siekiant užtikrinti kompleksinį teritorijų planavimą ir planų įgyvendinimą, tobulinti žemės paėmimo valstybės reikmėms įstatymą, numatant sklypų konsolidavimo ir procentinio visų teritorijoje esančių sklypų savininkų žemės perdavimo valstybei galimybę. Taikant šią procedūrą ir savivaldybių infrastruktūros koridoriams įrengti. ♦ Idant miestų planavimas būtų efektyvus, savivaldybė turi būti miesto vystymo organizatorė ir vykdytoja. ♦ Siekiant gerinti miesto aplinką, apleistas teritorijas laikyti prioritetinėmis – jas vystyti ir atnaujinti. ♦ Funkcinis zonavimas nebeatitinka šiandienos reikalavimų – atsisakyti teritorijų zonavimo pagal funkcijas, pradėti taikyti teritorijų skirstymą pagal objektų taršą, o ne pagal paskirtį. ♦ Įpareigoti savivaldybes parengti bendruosius miestų planus, numatant strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves ir vietas visuomenės poreikiams tenkinti (mokyklos, darželiai ir t.t.), bet neperkraunant bendrųjų planų pertekline informacija, kuri turi būti pateikiama žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentuose. ♦ Įpareigoti savivaldybes numatomoms vystyti teritorijoms parengti detaliuosius planus su numatoma infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis, žaliosiomis zonomis ir t.t. Mažiausias lygmuo – kvartalas.
3.4. Kompleksinis infrastruktūros vystymas
♦ Siekiant pagerinti infrastruktūros plėtrą miestuose ir miesteliuose, tobulinti ir priimti Infrastruktūros įstatymą. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas – kaip pagrindas patvirtintų planų įgyvendinimui ir visų statytojų finansiniam prisidėjimui prie darnios plėtros realizavimo. ♦ Mažinant išlaidas infrastruktūros plėtrai, riboti infrastruktūros plėtrą neurbanizuotose ir atokiose miesto teritorijose, sudarant galimybes patiems tokių teritorijų gyventojams finansuoti vietinės infrastruktūros vystymą.
3.5. Urbanizuotų teritorijų vandentvarka
Lietuva vis dar nesugeba visuotinai pasijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Briuselis Lietuvai davė laiko iki 2023-iųjų, tačiau tvarkomasi lėtai. Nors vandentvarkos sektorius per pastaruosius 20 metų gavo nemažą finansavimą, ir didžiųjų miestų vandentvarkos ūkis yra renovuotas, šiandien matome, kad gausiai fiksuojami pažeidimai. Tiekiamo ir išleidžiamo į vandens telkinius vandens kokybė turi atitikti tarptautines normas, tačiau faktai kalba ką kita. Lietuvoje galėtume džiaugtis itin geros kokybės geriamu vandeniu iš čiaupo, tačiau ir čia, kaip parodė Kėdainių miesto atvejis, yra trūkumų. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 300 vandens tiekimo bendrovių. Daugelis jų ir šiandien dirba nuostolingai, tai priklauso nuo prisijungusių paslaugomis nesinaudojančių vartotojų skaičiaus. Masto ekonomijos faktorius šiame sektoriuje yra vienas iš lemiančių veiksnių. Taip pat daugelis mažų miestelių ir šiandien neturi geriamo vandens tiekimo, vandenvalos įrenginių, kitur jie yra morališkai pasenę ir reikalauja atnaujinimo. Ir čia dar daug ką reikia nuveikti. Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją Lietuvos vandentvarkos ūkyje, Liberalų sąjūdis numatė tokius prioritetus ateinančiam finansavimo laikotarpiui:
♦ Užtikrinti visų ūkių pasijungimą prie centralizuotų nuotekų tinklų. ♦ Vandentvarkos kaip savivaldos įmonių rentabilios veiklos užtikrinimas. ♦ Vandentvarkos įmonių stambinimas. ♦ Vandens tiekimo ir nuotekų sistemos plėtra mažesnėse gyvenvietėse (iki 2000 gyventojų). ♦ Esamų vandentvarkos tinklų renovacija, parenkant aiškius paramos efektyvumo kriterijus. ♦ Tikslinės finansinės paramos skyrimas prisijungimui. ♦ Paviršinio lietaus vandens tvarkymo atskyrimas nuo vandens tiekimo ir nuotekų sistemos bei realią situaciją atspindintis jos reglamentavimas. ♦ Skatinti lietaus nuotekų surinkimą į vietinius infiltracijos šulinius ar sausbales, mažinant vamzdžių diametrus.
3.6. Mažų miestelių išnykimo stabdymas, darbo vietų kūrimas
♦ Kelti miestelių gamtinio ir kultūrinio rajono vertės suvokimą (įskaitant erdvės kokybės ir savito identiteto stiprumo suvokimą). Istorinis, gamtinis, kultūrinis paveldas ir panašiai. ♦ Kelti Kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę. ♦ Didinti asmeninio fizinio ir dvasinio tobulėjimo galimybes (kultūra, rekreacija, turizmas, sporto renginiai ir t.t.). ♦ Didinti paslaugų ir funkcijų įvairovę regionuose. ♦ Gerinti susisiekimą tarp regionų ir didesnių centrų. ♦ Remti gamybą iš antrinių žaliavų, antrinių žaliavų surinkimą, supirkimą ir perdirbimą regionuose. ♦ Didinti LEZ pramonės parkų teritorijų kiekį ir prieinamumą, mažinti reikalavimus vietos antrinių žaliavų perdirbėjams ir atsinaujinančios energijos įrangos gamintojams, norintiems kurtis LEZ teritorijose. ♦ Liberalizuoti saugomų teritorijų reikalavimus, leidžiant vystytis turizmo ir poilsio paslaugų sektoriams saugomose teritorijose, buvusių ar esamų sodybų vietose ar kaimiškose vietovėse.
3.7. Projektavimo ir statybos normavimas
♦ Siekiant užtikrinti teisėtus projektuotojų ir statytojų lūkesčius, grąžinti sąlygų sąvado išdavimo tvarką per savivaldybės specialistus, o projektus derinti pagal sąlygų sąvado išdavimo dieną galiojusius įstatymus. ♦ Architektūros kokybei kelti – tobulinti Architektūros įstatymą, kuris turėtų būti jungiantis dokumentas, suderinantis visus skirtingų žinybų reikalavimus. Architektūros įstatyme turi rasti bendrą sąveiką Teritorijų planavimo, Statybos, Kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų apsaugos ir kiti specialiuosius reikalavimus projektavimo darbams numatantys įstatymai. Architektūros įstatymas turi būti pagrindas tarpžinybiniam susitarimui. ♦ Siekiant architektūros ir statybos kokybės, parengti ir patvirtinti architektūros ir statybos terminų žodynus, siekiant suvienodinti vertinimo kriterijus ir sąvokas, atliekant pastatų kokybės vertinimą. ♦ Siekiant architektūros kokybės, keisti statybos įstatymą, įpareigojant savivaldybes labiau įtraukti savivaldos teritorijų architektus į projektų derinimo procedūrą. Savivaldos teritorijos architektas turi tapti kiekvieno projekto vadybininku savivaldoje. ♦ Siekiant architektūros kokybės, išplėsti projektinių pasiūlymų reikšmę projektavimo procese. Techninio projekto stadijoje paliekant tik formalius derinimus. ♦ Architektų ir projektuotojų darbo palengvinimui statybos techninius reglamentus ir reikalavimus statiniams skirstyti pagal statinių klasifikatorių. ♦ Siekiant sumažinti dažną techninių reglamentų keitimą, parengti esminių statybos reikalavimų kodeksą. ♦ Statybą ir projektavimą reglamentuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti privačių, pusiau privačių, pusiau viešų ir viešų erdvių sąvokas ir įteisinti privalomą jų numatymą projektuose. ♦ Siekiant mažinti teisminius procesus, skatinti projektuotojus, statytojus, rangovus ir vystytojus naudotis arbitražo paslaugomis. ♦ Siekiant taupyti laiką ir išlaidas projektavimui, nustatyti projekto korektūros galimybes ir tvarką, nekeičiant išduoto ir dar galiojančio sąlygų sąvado reikalavimų. ♦ Siekiant užtikrinti visuomenės interesą, reglamentuoti karinių objektų statybą.
3.8. Statybos darbų ir renovacijos kokybės užtikrinimas
♦ Reikalauti didesnės atsakomybės iš techninių prižiūrėtojų ir projekto vykdymo priežiūros vadovų – projekto vykdymo priežiūros vadovas turi periodiškai, pagal patvirtintą grafiką, lankytis objekte; ♦ Siekiant didesnės tvarkos statybų aikštelėse, įpareigoti statytojus pasirašyti sutartis dėl statybinių atliekų šalinimo su statybos atliekas priimančiomis įmonėmis ir biotualetų teikėjais.
3.9. Daugiabučių namų modernizavimas
Europos Komisija perspėja Lietuvą ir dėl efektyvaus energijos vartojimo direktyvos pažeidimo. Priežastis – lėtai renovuojami daugiabučiai.
♦ Pradėti realiai, o ne deklaratyviai vykdyti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos tikslus. ♦ Orientuojantis į ES numatytą RenewEurope strategiją, jog 30% statybos darbų apims renovaciją, reikšmingai palengvinti renovacijos, remonto administravimą ir normatyvus. Šiuo metu Lietuvoje vos 2 proc. statybinių darbų vykdomi rekonstruojant pastatus. ♦ Siekti tikros modernizacijos, o ne deklaratyvios, t. y. taikant naujas technologijas atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui ir energijos taupymui. ♦ Siekti kompleksinio, harmoningo, vizualiai darnaus kvartalinio modernizavimo, iš esmės pakeičiant senų mikrorajonų veidą. ♦ Siekti daugiabučių mikrorajonų daugiafunkciškumo ir darnios aplinkos. Modernizuojant kvartalais, šalia gyvenamųjų namų numatyti daugiafunkcinius pastatus, sprendžiant automobilių statymo, vaikų žaidimo, privačių bei pusiau privačių erdvių atsiradimą šalia daugiabučių. ♦ Numatoma vykdyti daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų energetinio efektyvumo didinimo proceso dalyvių mokymą ir švietimą, konsultavimą investicijų planų rengimo ir įgyvendinimo klausimais, vykdyti projektų įgyvendinimo priežiūrą, kontrolę.
3.10. Daugiabučių namų priežiūros kontrolė
♦ Gerinti daugiabučių namų priežiūros kokybę – įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją tikrinti daugiabučių pastatų priežiūros kokybę ir rasti priemonių drausminti priežiūrą vykdančias įmones, skaitmenizuoti priežiūros rezultatų stebėjimą. ♦ Didinti daugiabučius namus prižiūrinčių įmonių atsakomybę gyventojams. Sudaryti vertinimo balų sistemą daugiabučių namų įmonių veiklai vertinti. ♦ Palengvinti daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo reikalavimus.
4. Sodininkų bendrijos – modernios šalies dalis
Lietuvoje yra apie 1200 sodininkų bendrijų, kurių sklypuose triūsia apie 0,5 mln. gyventojų: vieni užsiima mėgėjiška sodininkyste, poilsiauja, kiti savo sklypuose statosi būstus ir nuolat ten gyvena. Pastaruoju metu smarkiai didėja nuolat gyvenančiųjų skaičius o prie didžiųjų miestų kai kurios sodininkų bendrijos virsta gyvenamaisiais kvartalais. Būtina sodininkams sudaryti normalias egzistavimo sąlygas, tačiau nei savivaldybės, nei LR Vyriausybė į tai rimtai nežiūri. Šiuo metu sodininkai yra pamestinukų vietoje ir savivaldybės mano, kad kylančius klausimus turi spręsti savo jėgomis.
Tikslai:
♦ Sodininkų bendrijas aprūpinti geriamu vandeniu ir spręsti nuotėkų šalinimą. ♦ Sodininkų bendrijų teritorijoje esančius kelius perduoti savivaldybių žiniai. ♦ Spręsti konfliktines atliekų tvarkymo, rūšiavimo ir išvežimo problemas. ♦ Užtikrinti, kad sodininkų bendrijų narių ir jose gyvenančių teisės būtų vienodos su miesto ar kaimo gyventojais. ♦ Duomenis apie sodininkų bendrijas, jose esančius sklypus, gyvenančius ( deklaruotus ir nedeklaruotus) žmones turėtų kaupti valstybinė organizacija. Šiuo metu atskiri duomenys yra skirtingose organizacijose ir jais pasinaudoti nėra galimybių.
5. Gyvūnų gerovė
♦ Sieksime įteisinti privalomą naminių augintinių ženklinimą ir registraciją. ♦ Ieškosime teisinių sprendimų efektyviai žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijai užtikrinti. ♦ Valstybės ir savivaldos lygmeniu užtikrinsime paramą gyvūnų teises ginančioms ir jų globa užsiimančioms organizacijoms. ♦ Užtikrinsime Europinės gyvūnų gerovės standartus paukštininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose. ♦ Skatinsime pilietinio švietimo iniciatyvas informuoti visuomenę apie atsakingą elgesį su gyvūnais ir naminių augintinių priežiūrą. ♦ Palaikysime laukinių gyvūnų išnaudojimo cirko veiklai draudimą. ♦ Sieksime, jog Lietuva turėtų aiškią ilgalaikę strategiją dėl kailinių žvėrelių fermų veikos priežiūros ir galimo pasitraukimo iš verslo. ♦ Siekdami efektyviausiai užtikrinti gyvūnų gerovės klausimus Lietuvoje, konsultuosimės su gyvūnų teisių apsaugos organizacijomis.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
