Liberalų planas: galimybės visiems kuria gerovę kiekvienam

Kurdami savo valstybę, lietuviai visada ieškojo atsakymų į klausimą, kokie iššūkiai lemia jos tvarumą, kuris svarbus oriai, darbščiai ir klestinčiai žmonių bendruomenei. Šis atsakymas reikalingas ir dabar, išgyvenant pokyčių laikotarpį.

Žengdamas į Seimo rinkimus, Liberalų sąjūdis neabejoja: nurodymų ir draudimų, nepasitikėjimo politiką turi keisti naujos galimybės, kurios kiekvienam leis kurti, mokytis, užsidirbti ir pilnavertiškai gyventi.

Laisvei pasirengęs žmogus

Jei paklaustumėte, kas valstybėje svarbiausia, liberalai nedvejotų: švietimas. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestauja, kad prie esamos valdžios ši sritis nyko.

Jai pritardamas Eugenijus Gentvilas klausia, ar gali būti kitaip, kai nepasitikima mokytojais, kai iš mokyklų atimamas savarankiškumas, visus persekioja popieriai, per kuriuos nebelieka laiko ir energijos tiesioginiam darbui – mokymui.

Liberalai įsitikinę, kad išugdyti laisvei pasirengusį žmogų gali tik laisvi žmonės. Todėl jie tai ir siūlo: grąžinti pasitikėjimą švietimo srityje dirbančiais žmonėmis ir suteikti jiems galimybę veikti.

„Valstybė turi tik nustatyti siekiamus rezultatus, o kokiais būdais ir metodais juos pasiekti turi spręsti pačios švietimo įstaigos“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad sėkmingos švietimo sistemos ašis – mokytojai, todėl jų atlyginimai turi siekti ne mažiau nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.

Galimybės dirbantiems ir kuriantiems

Svarbu ne tik išugdyti laisvei pasirengusį žmogų, bet ir suteikti jam laisvę dirbti ir kurti.

„Juolab, kad Lietuva yra didžiulių galimybių lauke, kurias suteikia Europos Sąjunga (ES) ir visas globalus pasaulis. Tik čia atsidūręs dirbantis ir kuriantis žmogus turi ne klausytis valdžios nurodymų, o jausti laisvę pats priimti sprendimus“, – sako E. Gentvilas.

Kaip pastebi V. Čmilytė-Nielsen, ši galimybė ypač svarbi žmonėms, kuriuos palietė koronaviruso krizė – savarankiškai susikūrusiems darbo vietas, praradusiems darbus, verslus ir pajamas. „Jie pasiruošę grįžti, mūsų pareiga – tam sudaryti sąlygas“, – teigia ji.

Liberalų pozicija šiuo klausimu aiški: atlygis už darbą turi būti adekvatus, o mokesčiai – atidžiai peržiūrėti, sumažinti ir suvienodinti.

Sveika sveikatos apsauga

Beje, minėta krizė atskleidė ne tik verslo, bet ir sveikatos apsaugos problemas. „Apie jas garsiai kalbėjo ir priešakinėse linijose su virusu kovoję medikai. Tai – nepasiruošimas krizėms, vangi reakcija ir trumpalaikiai sprendimai, neadekvatūs atlyginimai ir finansavimas, prevencijos ir sveikatinimo nebuvimas“, – pabrėžia liberalų lyderė.

E. Gentvilas atkreipia dėmesį, kad Lietuva gali didžiuotis itin profesionaliais sveikatos apsaugos specialistais, tačiau neretai jie renkasi galimybę dirbti kitose ES šalyse dėl „pasiligojusio“ sveikatos apsaugos sistemos valdymo.

„O išeitis paprasta: reikia gydyti pačią sistemą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad Lietuvai reikalinga inovatyvi, mokslu grįsta sveikatos apsaugos sistema, laiku ir artimiausioje vietoje teikiamos kokybiškos paslaugos, didesnis finansavimas ir adekvatūs atlyginimai, aktyvi prevencija ir, žinoma, sveikatinimas.

Išmani, tvari ir žalia Lietuva

Dar viena svarbi sritis liberalams – aplinkosauga. Pasak E. Gentvilo, Lietuva – žalia šalis, todėl stebint pasaulio pasiekimus, žaliąjį ES kursą, yra apmaudu matyti, kaip neišnaudojamos galimybės.

„Turime galvoti ne tik apie sveiką žmogų sveikoje aplinkoje šiandien, bet ir apie tai, ką paliksime ateities kartoms rytoj. Liberalai siekia palikti Lietuvą, kuri nedarytų jokio poveikio klimatui“, – sako jis.

Skirtingai nei esamai valdžiai, aplinkosauga liberalams nėra tik deklaratyvūs teiginiai apie žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energiją. Liberalai turi planą, kaip pasitelkus mokslą ir verslą, iki 2025 m. sukurti 50 tūkst. naujų darbo vietų bioekonomikoje bei įdiegti išmanią, patogią ir sąveikaujančią tarpusavyje su aplinkosauga susijusių valstybės paslaugų sistemą.

Tvirtos žmogaus teisės – saugi valstybė

Liberalai įsitikinę, kad jokia valstybė neturi ateities, jei joje negerbiamos žmogaus teisės. „Dažnai tai tiesiog susiję su pagarba žmogui, galimybėmis saugiai gyventi savo šalyje. Juk patys žinome, kad dalis lietuvių emigravo iš Lietuvos ne tik dėl ekonominių sunkumų – dažnas prisipažįsta, kad su juo čia buvo elgiamasi nepagarbiai“, – teigia E. Gentvilas.

Nepagarbos sąvoka šiuo atveju yra gerokai platesnė. Tai – ir diskriminacija, ir nepakantumas, ir neteisybė, ir kitų nuomonių netoleravimas. „Šie reiškiniai augina žmonių nesaugumo jausmą, o būtent į nesaugius žmones nusitaiko ir valstybei priešiškos jėgos“, – primena V. Čmilytė-Nielsen.

Sprendžaint problemą, siūloma paprasta galimybė: auginti pagarbą žmogaus teisėms ir požiūrių įvairovei, sutelkti dėmesį į asmens laisvės ir valstybės saugumo balansą.

Galimybės – tai bičių avilys

Liberalų lyderės V. Čmilytės-Nielsen teigimu, gerovė valstybėje susijusi su galimybių visuma. Valdžios pareiga – ne dalinti išmokas ir pašalpas, o sudaryti sąlygas žmonėms save realizuoti ir, žinoma, pasirūpinti silpnaisiais.

„Tai – ne tik mūsų vizija. Mes turime ir tikslų planą, kaip įgyvendinti siūlymus ir kurti visiems bendrą gėrį“, – sako ji.

E. Gentvilas priduria, kad liberalų siūlomos galimybės lietuviams gali būti palygintos su darbu bičių avilyje. „Juk kiekviena bitė džiaugiasi savo rastu nektaro lašu, tačiau gyvena ir dirba ne dėl jo, o dėl visos bendruomenės. Tik taip nektaro lašai ir virsta medumi“, – apibendrina jis.