Kultūra – valstybės gyvybingumo ašis

Viktorija Kairys Gelunas

Liberalų sąjūdžio programos dalyje, skirtoje kultūrai viskas paremta pasitikėjimu, decentralizavimu ir leidimu savarankiškai veikti, konkrečiomis priemonėmis, kaip spręsti įsisenėjusias problemas, tokias kaip žemi kultūros darbuotojų atlyginimai.

„Kultūra yra valstybės gyvybingumo ašis. Tik reikia nepamiršti, kad valdžia nekuria kultūros, jos darbas – sudaryti tinkamas sąlygas kurti visiems šią sritį puoselėjantiems žmonėms“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Fokuse – įtraukimas ir prieinamumas

Tai, kad kultūra valdantiesiems tebuvo deklaracija, visuomenė ne kartą įsitikino: nepaisant patvirtintų Lietuvos politikos gairių iki 2030 m. ir kelių ryškesnių iniciatyvų, kultūros politika yra aklavietėje, nes stokoja aiškaus susitarimo dėl prioritetų, nuoseklumo ir tęstinumo.

„Kultūra nėra siaura sritis – ji aprėpia paveldą, bendruomenes, verslą, meno kūrėjus, švietimą ir kiekvieną gyvenimo sritį, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Simonas Kairys, pridurdamas, kad tai suvokdami, liberalai mato du kultūros politikos prioritetus – įtraukimą ir prieinamumo didinimą.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas pabrėžia, kad įgyvendinant šiuos prioritetus, svarbu užtikrinti ir glaudų kultūros bei švietimo ryšį – mokyti kultūros, įtraukti į kultūros veiklas įvairiomis formomis reikia pačius mažiausius mūsų piliečius. „Bet žinoma, kad jie pajustų kultūrą per tai, ką mėgsta daryti ir kas juos galėtų sudominti – dainavimas, piešimas, spektaklių, muziejų lankymas ir pan.“, – teigia jis.

Protingas paveldo saugojimas

Pasak S. Kairio, labai svarbu kurti ir įgyvendinti programas kultūros paveldo unikalumo išsaugojimui, pristatymui visuomenei ir harmoningam bei kūrybingam integravimui į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą, atvykstamojo turizmo plėtrą.

„Taip pat – tobulinti paveldo apskaitos ir apsaugos principus, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti sklandesnį paveldo naudotojų ir valstybės bei nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimą“, – sako S. Kairys, pridurdamas, kad išsaugant paveldą, verslas nėra priešas, atvirkšiai, dažnai padeda įgyvendinti unikalius paveldo objekto tvarkybos ir išsaugojimo darbus.

Siekdami išsaugoti ir atnaujinti valstybei priklausantį paveldą, liberalai planuoja įgyvendinti muziejų modernizavimo programas per Europos Sąjungos ir privačių fondų lėšas, taip pat sukurti auiovziualinio paveldo saugojimo sistemą, kuri išsaugos lietuviškus filmų, koncertų, spektaklių, radijo ir televizijos laidų įrašus, bet bus atvira ir prinama kiekvienam piliečiui.

Susprogdins didžiųjų miestų kultūros burbulus

Dr. A. Gelūno teigimu, laikas išleisti kultūrą iš susidariusių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – burbulų ir sukurti tokias sąlygas, kad kiekvienas, pradedant vaikais, baigiant senjorais, turėtų galimybes nuvykti į svarbiausius kultūros renginius, parodas, koncertus bet kartą per pusmetį.

„Tuo pačiu būtina stiprinti bendruomeninę kultūrą, mėgėjų meną, skatinsime tarpkultūrinį dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros vyksmą“, – priduria S. Kairys.

Liberalai skatins naujas ir rems jau esamas regionines kultūros iniciatyvas ir kūrybinę raišką, telks ne tik bendruomenes, bet ir nevyriausybines organizacijas bei sudarys sąlygas joms pasinaudoti įvairiais fondais, skatins vaikų ir jaunimo kultūrą, kokybiško kultūros turinio kūrimą.

Pagaliau turi būti sutvarkytas kultūros finansavimas

Liberalų lyderės V. Čmilytės-Nielsen teigimu, tik deklaruodami, kad kultūra yra prioritetas jos nedarome prioritetu, jei neskiriame tinkamo finansavimo. O niekam ne paslaptis, kad kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimai išlieka mažiausi.

„Kultūros darbuotojai nenori daug – tik tiek, kad jų atlyginimai bent jau būtų tokie, kokie yra švietimo darbuotojų atlyginimai. Tačiau bėda ta, kad tie atlyginimai, nors ir nežymiai kyla, neįstengia pavyti mokytojų ir socialinių darbuotojų atlyginimų“, – pastebi S. Kairys.

Liberalai nežarsto nepagrįstų pažadų ir nepriešina skirtingų sektorių. Jų programoje pirmas žingsnis: padaryti taip, kad atlyginimai kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos srityje bent jau pasiektų vienodą lygį. Bus atsigręžta ne tik į biudžetinių ir kitų įstaigų darbuotojus, bet ir į nepriklausomus kūrėjus, kurių socialinio draudimo ir atlygio klausimai yra dar opesni.

O šalia įsisenėjusios atlyginimų problemos, bus sprendžiamos ir kiti su kultūros finansavimu susiję klausimai – mecenatų paieška, filantropijos skatinimas per mokestinę, kultūros integravimas į kitas sritis ir kompleksinis finansavimas bei kt.

„Kultūra yra pamatas, kuris užtikrina valstybės saugumą. Mūsų tikslas, – kad ji būtų įtrauki, prieinama kiekvienam žmogui ir mes turime konkrečius siūlymus, kaip šio tikslo sieksime“, – apibendrina V. Čmilytė-Nielsen.