Kandidatas

Esu kaunietė, čia užaugo ir ugdymo įstaigas baigė mano vaikai. Nuo 1994 m. gyvenu toje rinkimų apygardoje, kurioje ir kandidatuoju – Kalniečių rinkimų apygardoje. Joje gyvena ir mano tėvai.

Turiu aukštąjį universitetinį išsilavinimą, organizacinės psichologijos magistro laipsnį, psichoterapeuto kvalifikaciją. Beveik dvidešimt metų veiklos nevyriausybiniame sektoriuje – pradėjusi moterų krizių centre, vėliau inicijavau ir esu viena iš steigėjų kelių Lietuvoje veikiančių/veikusių vyrų krizių centrų. Dirbau ir administracinį darbą (organizacijos ir projektų vadove), taip pat ir tiesiogiai su žmonėmis – per tuos metus kaip psichologei psichoterapeutei teko konsultuoti ne šimtus, bet tūkstančius žmonių.

Tai leidžia man gerai suprasti, su kokiomis psichologinėmis ir socialinėmis problemomis susiduria tiek mūsų žmonės (moterys, vyrai, poros, vaikai ir paaugliai), tiek nevyriausybinės organizacijos, ypač tos, kurių tikslas – padėti įvairias krizes išgyvenantiems vyrams Lietuvoje.

Išrinkta į Seimą savo dėmesį, laiką ir pastangas skirčiau trims sritims: žmogaus teisėms, sveikatos apsaugai ir socialinei politikai. Gyvename įtemptu ir nenuspėjamu laiku. Taip, privalome būti pasiruošę. Mes, moterys – mamos, dukros, sesės, draugės, žmonos – suprantame, kad mūsų ir valstybės laisvę gintų daugiausia mūsų broliai, vyrai, tėvai, sūnūs ar draugai – vyrai. O ar tikrai valstybė pakankamai rūpinasi savo berniukais, vaikinais ir vyrais, savo gynėjais, jei to prireiks? Kalbame apie ginklus ir kariuomenę. O ar žinome, kaip mūsų vyrai jaučiasi, kaip jie dabar gyvena? Ar jiems sudarytos sąlygos užsidirbti, ar jie tikrai gali aprūpinti savo šeimą, ar pajėgia atiduoti paskolą, ar turi, kur kreiptis psichologinės pagalbos, kai jiems liūdna ar yra pikti? Ar susidurdami su sunkumais jie nėra palikti vieni?

Iki šiol valstybės skiriamas finansinis palaikymas moterų ir vyrų psichosocialinėms problemoms spręsti skiriasi dešimtimis kartų. Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą įvairias krizes patiriantiems vyrams, valstybės palaikomos minimaliai, lyginant su įvairiomis kitomis visuomenės grupėmis. Tai yra savotiška diskriminacija ir šioje temoje žmogaus teisių ir nediskriminavimo klausimas labai aštriai skamba. Kiekvienos moters aplinkoje yra bent keletas vyrų, todėl jų emocinė ir psichologinė bei fizinė sveikata stipriai įtakoja ir mus, moteris.

Pastaraisiais metais dėl pandemijos ir karo itin padaugėjo nerimo sutrikimų, kitų psichikos sveikatos sunkumų. Deja, psichikos sveikatos sunkumai vis dar stigmatizuojami. Daug nerimo ir perdegimo patiria jaunimas, medikai, medicinos studentai, pareigūnai, mokytojai ir kiti mūsų valstybės žmonės. Jie neretai baiminasi kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, juo labiau, į psichiatrą. Mūsų žmonės baiminasi, jog jų sveikatos duomenys taps žinomi, jie patys bus vertinami kritiškai, negaus norimų pareigų arba net bus atleisti iš darbo. Tokia situacija itin kenksminga. Dirbau sveikatos priežiūros įstaigose, todėl žinau ir situaciją jose. Įvairios reformos ir inovacijos labai svarbu, bet dar svarbiau, kad tai netaptų tik imitacija.

Valstybei reikia visapusiškai sveikų ir drąsių žmonių. Todėl bendravimo, emocijų valdymo ir empatijos įgūdžių svarbu mokyti jau vaikus, tuomet mažėtų ir socialinių problemų, tokių kaip priklausomybės, smurtas ir kitos. Valstybei reikia ir drąsių, turinčių ir galinčių pasakyti savo nuomonę žmonių, Net kai ta nuomonė skirtinga. Esu už laisvę su atsakomybe, nes laisvė be ribų – savivalė. Tačiau ten, kur asmens laisvė ima daryti žalą ir kitiems – asmenims, grupėms, valstybei – valstybė turi budėti. Kviečiu jus balsuoti ir suteikti man galimybę dirbti aukščiau paminėtais klausimais. Ačiū.

Apie mane

Išsilavinimas:

– 2010 m. Vytauto Didžiojo Universitetas, psichologijos magistras.
– 2007 m. Vytauto Didžiojo Universitetas, psichologijos bakalauras.
– 1994 m. Aukštesnioji Ekonomikos mokykla.

Podiplominės studijos:
– 2020-2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kognityvinės ir elgesio terapijos įvadinis kursas“, įgyta psichoterapeuto kvalifikacija.

Darbo, savanorystės ir kita patirtis:

– Nuo 2009 m. sausio mėn. iki dabar Kauno apskrities vyrų krizių centro (nepelno organizacija) direktorė, projektų vadovė, psichologė, grupių vadovė. Viena iš jo steigėjų.
– 2020-2023 m. emocinės ir psichologinės pagalbos visos Lietuvos vyrams Vyrų linijos telefonu iniciatorė, projekto vadovė.
– Nuo 2024 m. kovo mėn. medicinos psichologė Kauno klinikų šeimos medicinos klinikoje.
– 2006-2012 m. Kauno apskrities moterų krizių centro psichologė, grupių vadovė.
– 2009-2015 m. medicinos psichologė Kauno miesto poliklinikoje.
– 2015 – 2016 m. Lietuvos Probacijos tarnybos mediatorė, ilgametė savanorė.
– 2013 m. viena iš Utenos, Marijampolės, Šiaulių apskrities vyrų krizių centrų (nepelno organizacijos) iniciatorių ir steigėjų.
– 2013 m. – 2022 m. Kauno miesto savivaldybės Šeimos tarybos narė.
– 2014 m. kauniečių ir „Kauno dienos“ išrinkta „Metų kaunietė 2014“ už pagalbą krizės ištiktiems vyrams.
– Nuo 2023 m. iki dabar Kauno miesto savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos narė.
– Nuo 2022 m. iki dabar Nacionalinės psichosocialinės pagalbos vyrams asociacijos direktorė (savanorystės pagrindu).
– Nuo 2022 m. Lietuvos šaulių sąjungos narė.