Socialinė parama – tai investicija į žmogaus ateitį ir savarankiškumą

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sigitas Šliažas

Socialinės investicijos pažeidžiamiems žmonėms, galimybės keisti karjerą ir dirbti išėjus į pensiją, stiprus ir apsaugotas visuomenės vienetas – šeima bei įgalinti žmonės su negalia. Tokios Liberalų sąjūdžio (LS) kryptys numatytos siekiant teisingumo socialinės apsaugos srityje.

LS lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, liberalai iš esmės keičia požiūrį į socialinę paramą žmogui: tai nėra išmalda ar veltui gauti pinigai, tai – galimybė užtikrinti žmogaus laisvę, orias gyvenimo sąlygas. „Tai – socialinė investicija, kuri padeda žmogui padėti sau nelikti tose nepalankiose, sudėtingose aplinkybėse, kuriose teko įstrigti dėl įvairių priežasčių“, – teigia ji.

Ne parama, o investicija

„Socialinę atskirtį ir skurdą vertiname kaip grėsmę visuomenės stabilumui, o kartu ir individo laisvei. Socialinė atskirtis riboja dalies visuomenės narių galimybes ir skatina priimti žalingas vertybines nuostatas. Todėl siūlome spręsti socialines problemas ne draudimais ar vienkartine pagalba, o pritaikant liberalias ilgalaikes priemones“, – sako LS Kauno skyriaus pirmininkas Sigitas Šliažas.

Liberalai įsitikinę, kad socialinių investicijų prioritetai turi būti sutelkti į jaunimo socializaciją ir emocinio intelekto ugdymą bei prasidėti dar mokykloje, nes vėlesnė asmenų, patekusių į vertybinę atskirtį, integracija į visuomenę žymiai sudėtingesnė.

Paraleliai turi būti įgyvendinamos socialiai atskirtų žmonių integracijos priemonės: skiriamas didesnis valstybės finansavimas bendruomenių projektams, psichologinių paslaugų perieinamumo didinimas, kokybiška institucinės globos sistemos pertvarka, neįgaliųjų įtraukimas į veiklas, priklausomybių turinčių žmonių resocializacija ir kt.

Per gyvenimą – dvi karjeros

Besivystančios technologijos ir dirbtinis intelektas, išstumdami kai kurias profesijas, kelia didelius iššūkius kovai su socialine atskirtimi. „Tačiau auga gyvenimo trukmė ir laikotarpis, per kurį žmogus yra ekonomiškai aktyvus, todėl labai svarbus tampa profesinio perorientavimo aspektas visuomenėje“, – pabrėžia S. Šliažas.

Liberalai mano, kad profesijos keitimas vidutinio amžiaus ar net į pensiją išėjusiems žmonėms turi tapti ne išimtimi, o taisykle. Valstybė galėtų finansiškai skatinti pagyvenusių žmonių naujos profesijos įgijimą.

„Ir tikrai nereikia nuvertinti senjorų: per savo gyvenimą sukaupę didelę darbinę ir gyvenimišką patirtį, verslui jie gali tapti atradimu“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad toks veiksmas būtų lygus atoveiksmiui: senjorus įdarbinintis verslas būtų skatinamas, o senjorai – atleidžiami nuo dalies mokesčių.

O darbingo amžiaus žmones liberalai ir toliau skatins galvoti apie orią senatvę bei kaupti ženklią pinigų dalį valstybinio socialinio draudimo sistemoje, šalia investuojant ir į savanorišką kaupiamąjį senatvės pensijos draudimą. Tik tokiu būdu bus galima pasiekti finansinę nepriklausomybę sulaukus garbingo amžiaus.

Stiprus ir apsaugotas šeimos institutas

Liberalai nesiekia nurodinėti, kokiu pagrindu turi būti sudaryta „teisinga“ šeima – tai sprendžia patys žmonės. Ir jei juos sieja jausmais ir atsakomybe grįsti santykiai, bendras ūkis, turtas, valstybės uždavinys tik vienas – apsaugoti šeimą.

„Kol aukščiausi šalies pareigūnai kalba apie tai, kad galbūt mažų vaikų turėjimas lemia, kad žmonės negali skirti pilno dėmesio darbui, liberalai laikosi nuomonės, kad visiems turi būti sudarytos galimybės dirbti savo mėgstamą darbą“, – sako LS lyderė, pabrėždama, kad ir socialinių paslaugų sistema šeimai turi būti orientuota į abiejų tėvų galimybes derinti darbą su vaikų auginimu.

O tėvams, bėgantiems nuo atsakomybės už vaikų išlaikymą, bus sukurtos kliūtys, t.y. mechanizmas, kad į Vaikų išlaikymo fondą būtų sugrąžinami alimentus kompensuojantys pinigai, apribojant piktybinių asmenų galimybes gauti kreditus, registruoti automobilį ir pan.

Liberalų akiratyje – ir smurtas artimoje aplinkoje. „Sieksime, kad toks smurtas būtų apskritai eliminuotas ir tam reikia užtikrinti augantį specializuotų pagalbos centrų finansavimą, tinkamas metodines, šviečiamąsias ir ugdomąsias priemones, pasirūpinti aukų apsauga“, – teigia S. Šliažas.

Galia – žmogui su negalia

LS Kauno skyriaus pirmininko teigimu, laikas suteikti galią žmogui su negalia. „Šiuo metu Lietuvoje turime per 280tūkst. piliečių, gyvenančių su negalia. Ir tikrai dar nepakanka priemonių, kad jie jaustųsi laimingi, pilnaverčiai Lietuvos gyventojai“, – sako jis.

V. Čmilytės – Nielsen teigimu, reikia labai nedaug: pasitelkti Lietuvos neįgaliųjų forumą ir kartu peržiūrėti Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programas bei priemonių planus. Nė vienas sprendimas, susijęs su neįgaliųjų padėtimi, neturi būti priimtas be neįgaliųjų organizacijos pareikštos nuomonės.

Neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos mokytis, studijuoti, įgyti kvalifikaciją, įsidarbinti. Kartu liberalai tikisi įgyvendinti kompleksinės reabilitacijos sistemą, tęsti medicininės, profesinės, socialinės, psichologinės reabilitacijos programas.

Galimybių Lietuva. Socialinė parama – tai investicija į žmogaus ateitį ir savarankiškumą

Socialinės investicijos pažeidžiamiems žmonėms, galimybės keisti karjerą ir dirbti išėjus į pensiją, stiprus ir apsaugotas visuomenės vienetas – šeima bei įgalinti žmonės su negalia. Tokios Liberalų sąjūdžio (LS) kryptys numatytos siekiant teisingumo socialinės apsaugos srityje.LS lyderės Viktorija Čmilytė-Nielsen teigimu, liberalai iš esmės keičia požiūrį į socialinę paramą žmogui: tai nėra išmalda ar veltui gauti pinigai, tai – galimybė užtikrinti žmogaus laisvę, orias gyvenimo sąlygas. „Tai – socialinė investicija, kuri padeda žmogui padėti sau nelikti tose nepalankiose, sudėtingose aplinkybėse, kuriose teko įstrigti dėl įvairių priežasčių“, – teigia ji.

Liberalai 发布于 2020年8月11日周二