Liberalai: pradėję žaliosios energijos proveržį turėtume ne kapoti rankas, o augintis sparnus

Dalis Seimo liberalų ragina Vyriausybę ir atsakingas ministerijas susitelkti ir pašalinti likusius kliuvinius alternatyviosios energijos proveržiui, kuo operatyviau atsisakant perteklinių, nepaaiškinamų biurokratinių ribojimų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narių pastebėjimu, šiemet birželio 28 d. priimtas žaliosios energijos proveržio paketas suteikė stiprų stimulą rinkai, vis dėlto reikšminga dalis privačių alternatyvios energetikos iniciatyvų kliūva susidūrus su iracionaliomis biurokratinėmis kliūtimis.

„Vyriausybė, Energetikos ir kitos ministerijos padarė milžinišką darbą, kad pasistūmėtume Žaliuoju kursu. Vis dėlto žaliosios energijos sektoriuje dar tik pradedame bėgti sprintą, nors priekyje laukia kelerių metų maratonas. Turėtume ne užmigti ant laurų, kad per vienus metus pavyko tiek daug padaryti, o labai rimtai susirūpinti problemomis, kurias išryškino tie patys proveržio sprendimai“, – pabrėžia Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai siūlo ieškoti būdų, kaip įgyvendinti perteklinę biurokratiją šalinančias iniciatyvas, ir pataisyti teisės aktus arba raštu frakcijai atsakyti, kodėl to neįmanoma padaryti. Savo viešą pasiūlymų sąrašą jie adresuoja Vyriausybei kartu su Energetikos, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis.

„Dirbant Seimo komitetuose iš ministerijų tarnautojų ir viceministrų neišgirstame racionalių paaiškinimų, kodėl kai kuriuose atsinaujinančios energijos plėtros etapuose palikta keistų ribojimų. Atsakingos ministerijos privalo arba iškart pateikti įtikinamus paaiškinimus, arba tučtuojau naikinti laikmečio aktualijų neatitinkančias kliūtis“, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys.

Seimo nario teigimu, komiteto posėdyje iškėlus konkretų biurokratinį prieštaravimą dėl paramos įsirengiant alternatyvios energijos gamybos šaltinius ūkiuose, atsakinga ministerija ne tik neturėjo atsakymo, bet ir nerado galimybės jo patiekti iki šiol, praėjus trims savaitėms.

„Vienas kiurioziškiausių ribojimų – tai 2 gigavatų galios kvota saulės elektrinėms Lietuvoje. Jeigu alternatyvių šaltinių plėtra sukelia iššūkių elektros tinklui, juos reikia spręsti ne investuotojams nukapojant rankas, o suteikiant sparnus. Vyriausybei su atsakingomis institucijomis būtina numatyti kelis žingsnius į priekį, įskaitant ilgalaikes investicijas į skirstymo tinklą ir jo efektyvumą“, – atkreipia dėmesį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Romualdas Vaitkus.

Atšaukti 2 GW galios ribojimą saulės elektrinėms opoziciniai parlamentarai siūlė teikdami savo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisą, tačiau rugsėjo 22 d. Seimas idėjai nepritarė ir grąžino ją tobulinti. Liberalo R. Vaitkaus teigimu, įstatymu įvestą galios kvotą vis tiek reikės – Seimo ar Vyriausybės iniciatyva – panaikinti dar šioje sesijoje.

Seimo narių A. Bagdono, J. Baublio, R. Vaitkaus pasiūlymai įtvirtinant žaliosios energetikos proveržį Lietuvoje

1. Bendromis Seimo ir Vyriausybės pastangomis naikinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatą, kad suminė įrengtoji saulės elektrinių galia negali viršyti 2 GW, o atitinkamus saugiklius numatyti žemesnio lygmens teisės aktuose, prieš tai pasikonsultavus su kontroliuojančiomis institucijomis ir rinkos dalyviais.
2. Naikinti teisės aktų ribojimus, kuriais galingesnių negu 30 kW galios saulės elektrinių įrengimas prailgsta iki 300 dienų. Mažesnės galios (iki 30 kW) elektrinių įtiesinimas trunka apie 23 dienas – atitinkamas terminas turėtų galioti ir saulės modulių projektams iki 100 kW, nes tokių Lietuvoje (namų ir komerciniuose ūkiuose) įrengiama didžioji dalis.
3. Peržiūrėti ir atsisakyti perteklinių energijos skirstymo operatoriaus ESO procedūrų išduodant prisijungimo sąlygas saulės elektrinėms ir vertinant pateiktus techninius projektus.
4. Siekiant aiškios investicinės aplinkos bei rinkos skaidrumo valstybės ir privatiems investuotojams, pateikti Seimui ir visuomenei energijos skirstymo operatoriaus ESO valdomų valstybinių elektros tinklų audito ataskaitą, būtinų arba pageidaujamų investicijų į tinklą poreikį iki 2030 metų, numatomų viešųjų investicijų į tinklą sąnaudų ir naudos analizę.
5. Naikinti Lietuvos kaimo plėtros programos kvietimuose ūkininkams nustatytą ribojimą, kad įsirengti saulės baterijų, saulės kolektorių, saulės modulių, biodujų jėgainių, geoterminio šildymo įrangą galima tik vadovaujantis „gamybinio statinio arba gamybinio pastato poreikiais“. Reikalavimai pretendentams gauti tokią paramą turi remtis konkretaus ūkio energijos poreikiu, o ne atskirų pastatų funkcija.
6. Tobulinti teisės aktų kriterijus, kuriais nustatomas vėjo elektrinių poveikis paukščiams ir šikšnosparniams, nes šiuo metu galiojančios nuostatos vėjo elektrinių statybą prailgina keleriais metais. Pagal dabartinius reikalavimus, paukščių ir šikšnosparnių tyrimai būtų vykdomi „ne mažiau kaip vienus metus sausumoje ir ne mažiau kaip dvejus metus jūroje“ iki vėjo elektrinių parko statybos bei pačių statybų laikotarpiu. Reikalavimai paukščių ir šikšnosparnių stebėsenai turėtų remtis ne monitoringo trukme, o konkrečiomis gamtinėmis ir techninėmis aplinkybėmis – ar steigiamas vėjo elektrinių parkas yra arti perimviečių, saugomų buveinių, migracijos kelių, taip pat ankstesnių stebėjimų duomenimis, planuojamų įrengimų techninėmis savybėmis ir kt.
7. Pasiūlyti Vyriausybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu ir nacionalinio saugumo interesais, inicijuoti platų tarpinstitucinį dialogą tarp Lietuvos gynybos ir Žaliojo kurso tikslų, ieškant galimybių kompromisams tarp kariuomenės poreikių ir žaliosios energijos plėtros.