fbpx

A. Lydeka. Pilietybės referendumas ir politinis baletas

  • Arminas Lydeka
  • gruodžio 5, 2023
  • Nuomonė
Arminas Lydeka

Praėjusią savaitę savo šešiasdešimtmečio proga Rusijos federacijos žmonių artistė Ilzė Liepa surengė pasirodymą Surguto auditorijai. Netoliese šio Sibiro miesto yra Tobolskas, kur 1941 ir 1946 sovietai trėmė lietuvių šeimas, daugiausia moteris su mažais vaikais.

Vis dar Lietuvos pilietei nuostabia lietuviška (ir latviška) pavarde visiškai vienodai, kad netoliese jos jubiliejinio šou ilsisi Lietuvos tremtinių palaikai. Liepa sako, kad jai „labai gėda“ dėl mūsų, lietuvių. Taip ji įvertino Lietuvos valstybės laikyseną dėl jos tėvynainių užpultos Ukrainos.

Nors plačiai išcituotas pokalbis su balerina, kuriame ji šlovino putiną ir menkino Lietuvą, internete pasirodė prieš metus, mes jį pastebėjome tik dabar, likus septyniems mėnesiams iki Lietuvoje rengiamo pilietybės išsaugojimo referendumo. Labai gerai, kad tokios kenkėjiškos ypatos galų gale išviešinamos ir pamatome, ką iš tiesų mąsto ir daro Lietuvos išdavikai (nors šokėją net išdavike vadinti neišeina, nes ji ne kažin ką bendro turėjo su Lietuva – išskyrus pavardę ir lietuvį mylimąjį). Vis dėlto negerai, kad dvigubą pilietybę turinčios ypatos meta pasitikėjimo dėmę visiems dvigubą pilietybę turintiems asmenims bei – ypač svarbu – artėjančiam pilietybės referendumui.

Aiškiai atskirkime: Liepos pilietinis statusas neturi nieko bendro su laukiamu pilietybės išsaugojimo referendumu 2024 m. gegužės 12-ąją. Minėta balerina Lietuvos piliete tapo tais laikais, kai mūsų valstybė lengvai dalijo pilietybes užsieniečiams. Prieš 20 metų išimties tvarka ir išimtine skuba Lietuvos pilietybę tuometis prezidentas Rolandas Paksas davė net savo rėmėjui rusui Jurijui Borisovui. Po to įvykio R. Paksas liko nebe prezidentas, o pilietybės institutas tapo labiau gerbiamas ir saugomas.

Ir pačiai rusijos pilietei Liepai pilietybė suteikta ikiborisoviniais laikais, kai šalies prezidentai išimties tvarka suteikė pilietybes 805 užsieniečiams. Tarp šių kelių šimtų piliečių gali būti nedraugiškų Lietuvai, tik dar neatsiskleidusių asmenų.

Todėl prašau Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento skirti laiko ir patikrinti šį sąrašą, kad artėjant gegužės 12-ajai neišsišoktų dar koks nors piktybiškas elementas, kenkiantis artėjančio referendumo žiniai.

Svarbu: nesuklaidinkime savęs! Pilietybės išsaugojimo referendumas neturi jokio ryšio su dvigubos pilietybės asmenimis, kurie pilietybę įgijo išimties tvarka. Pilietybė išsaugojama bus tiems, kurie ją turi nuo gimimo. Pilietybės išsaugojimo referendume lietuvių tauta bus kviečiama Konstitucijoje įteisinti pilietybės įgijimo pagrindus ir tvarką nustatantį konstitucinį įstatymą. Pagal konstitucinio įstatymo projektą, lietuvis nepraras Lietuvos pilietybės, jeigu jo antroji, naujai įgyta pilietybė atitiks europinės, transatlantinės integracijos kriterijus. Visokios liepos, margaritos, borisovai ir kiti Lietuvos pilietybę gavo kaip antrą, o ne priešingai. Prorusiški nelietuviai mūsų valstybės pilietybės nė negalėtų įgyti.

Kad referendumas galiotų, jame turi dalyvauti pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. Kad jis pavyktų, turime telkti tautą. Vyriausybė jau ėmėsi viešinimo darbų, tačiau kvietimų balsuoti reikės dar – garsesnių ir pagavesnių. Kaip rodo apklausos, konstitucinės galimybės kitos šalies pilietybę gavusiems Lietuvos piliečiams išsaugoti ir Lietuvos pilietybę palaikymas toli gražu nėra vienareikšmis ir visuotinis.

Pagal LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ prieš mėnesį atliktą apklausą, 60 proc. gyventojų pritaria, kad esami Lietuvos piliečiai išsaugotų Lietuvos pilietybę, įgiję mums draugiškos šalies pilietybę. Tai yra daugiau negu pusė, vis dėlto mažiau nei analogiškoje apklausoje prieš 5 metus. Tada, Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Spinter tyrimams“ atlikus apklausą, 71 proc. dalyvių pritarė nuostatai, kad Konstitucija būtų keičiama referendumu ir joje būtų nustatyta, kad pagal kilmę Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės (visiškai pritarė 33 proc., linkusių pritarti buvo 38 proc. apklaustųjų).

Kitaip sakant, palaikančių pilietybės išsaugojimą Vakarų civilizacijos areale gyvenantiems lietuviams sumažėjo 11 procentinių punktų. Vadinasi, turėsime pasistengti ir pasistengsime, kad iki kitų metų gegužės už Konstitucijos keitimą pasisakančių piliečių dalis išaugtų.