O. Aleksiūnaitė. Gimstamumo krizės neišspręs vienkartinės išmokos: ko galėtume pasimokyti iš Europos?

Lietuva sparčiai artėja prie vienos didžiausių ilgalaikių valstybės problemų – demografinės krizės. Valstybės duomenų agentūros ir ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad gimstamumas Lietuvoje mažėja beveik be pertraukų, o šiandien jau esame tarp prasčiausiai atrodančių Europos Sąjungos valstybių.

2023 m. Lietuvos vaisingumo rodiklis siekė vos 1,18 vaiko vienai moteriai – tai vienas žemiausių rodiklių visoje ES. Blogesnė situacija buvo tik Maltoje ir Ispanijoje. Tuo metu ES vidurkis siekė 1,38.

Dar 2021 m. Lietuva atrodė gerokai geriau – tuomet rodiklis siekė apie 1,48. Tačiau per kelerius metus įvyko itin staigus kritimas. Eurostatas konstatuoja, kad 2023 m. Europoje užfiksuotas didžiausias gimstamumo nuosmukis nuo 1961 metų.

Tuo metu didžiausius gimstamumo rodiklius Europoje demonstravo Bulgarija – 1,81, Prancūzija – 1,66, Vengrija – 1,55. Šios šalys pasirinko labai skirtingus modelius – nuo mokesčių lengvatų iki aktyvios šeimos politikos.

Didžiausia klaida – manyti, kad gimstamumą galima „nusipirkti“

Lietuvoje diskusijos apie gimstamumą dažnai susiveda į vienkartines išmokas ar papildomas pašalpas. Tačiau tiek Europos praktika, tiek realios užsienyje gyvenančių lietuvių patirtys rodo, kad toks požiūris yra pernelyg siauras.

Jungtinėje Karalystėje socialinė parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms egzistuoja jau seniai. Tačiau vidurinė klasė dažnai lieka tarp dviejų pasaulių – per „turtinga“ paramai, bet per silpna finansuoti itin brangią vaikų priežiūrą. Darželiai brangūs, motinystės sąlygos gerokai kuklesnės nei Lietuvoje, o vaikų priežiūros sistema daugeliui šeimų tampa nuolatiniu finansiniu stresu.

Panašios įžvalgos girdimos ir iš JAV: valstybė gana ribotai padeda dirbančioms šeimoms, o vaikų priežiūra kai kur kainuoja daugiau nei būsto paskola ar automobilio lizingas.

Tai svarbi pamoka Lietuvai: vien išmokos problemos neišsprendžia.

Kas Europoje veikia geriausiai?

Sėkmingesnės Europos valstybės remiasi ne pavienėmis išmokomis, o visa sistema, kuri mažina finansinę riziką turėti vaikų.

Prancūzijoje viena svarbiausių priemonių yra šeimoms palanki mokesčių sistema. Kuo daugiau vaikų – tuo mažesnė mokestinė našta. Ypač reikšmingos paskatos taikomos šeimoms, auginančioms du ar tris vaikus.

Skandinavijos šalys daug investuoja į prieinamus darželius, lankstesnį darbą, stabilias pajamas vaiko priežiūros metu, geresnį darbo ir šeimos suderinimą. Danijos praktika rodo dar vieną svarbų aspektą – moterys jaučiasi saugiau net skyrybų atveju, nes vaikų priežiūra ir finansinė atsakomybė tarp tėvų paskirstoma gerokai tolygiau.

Tai svarbu todėl, kad šiuolaikinėje Europoje sprendimas turėti vaikų vis dažniau tampa ne emociniu, o ekonominiu ir gyvenimo kokybės klausimu.

Lietuva kai kur atrodo geriau nei Vakarai

Paradoksalu, tačiau kai kuriose srityse Lietuva jau šiandien atrodo konkurencingai Lietuvoje prieinamos ilgos vaiko priežiūros atostogos, santykinai nebrangūs valstybiniai darželiai, gana platus ikimokyklinio ugdymo tinklas.

Ne viena užsienyje gyvenanti lietuvė pripažįsta, kad vaikų auginimas Lietuvoje kai kuriais aspektais yra net paprastesnis nei Jungtinėje Karalystėje ar JAV.

Tačiau esminė problema kita – pajamų ir kainų santykis. Jaunos šeimos vis dažniau susiduria su brangiu būstu , aukštomis paskolų įmokomis, augančiomis paslaugų kainomis, nesaugumo jausmu dėl ateities.

Būtent tai vis dažniau tampa priežastimi, kodėl šeimos atideda arba atsisako sprendimo turėti daugiau vaikų.

Trečias vaikas – jau ekonominis sprendimas

Diskusijose apie gimstamumą dažnai ignoruojama svarbi detalė: pirmas ar antras vaikas dažniausiai gimsta iš noro kurti šeimą, tačiau sprendimas dėl trečio vaiko dažnai tampa racionaliu ekonominiu sprendimu.

Todėl valstybė, norėdama realaus pokyčio, turi orientuotis ne į vienkartines išmokas, o į ilgalaikį šeimos finansinį stabilumą.

Ką Lietuva galėtų daryti kitaip?

Vietoje naujų pavienių išmokų Lietuva galėtų svarstyti sistemines priemones:

papildomą neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms su vaikais;

mažesnį gyventojų pajamų mokestį šeimoms, auginančioms du ar daugiau vaikų;

stipresnes paskatas dirbančiai vidurinei klasei;

didesnį darbo lankstumą tėvams;

geresnį būsto prieinamumą jaunoms šeimoms;

mokesčių sistemą, kurioje vaiko auginimas mažintų, o ne didintų finansinę naštą.

Svarbiausia – nebekartoti klaidos manant, kad gimstamumą galima „nusipirkti“ vienkartinėmis išmokomis.

Jei niekas nesikeis, Lietuva mažės toliau

„Eurostatas“ prognozuoja, kad Europa ir toliau sparčiai sens, o gyventojų skaičių vis labiau palaikys migracija, o ne gimstamumas.

Lietuva šioje situacijoje yra tarp pažeidžiamiausių valstybių. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva jau neteko apie penktadalio gyventojų – tai vienas didžiausių mažėjimų ES.

Todėl šiandien reikalinga ne dar viena trumpalaikė išmoka, o aiški ilgalaikė šeimos politika, kuri leistų žmonėms jaustis finansiškai saugiau kuriant šeimą Lietuvoje.