fbpx

A. Lydeka. Originali asmenvardžių rašyba – kaip galimybė, o ne grėsmė

Arminas Lydeka

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, reglamentuojančiam vardų ir pavardžių rašybą dokumentuose, kurio siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje bei papildomame dokumente. Priėmus šiuos įstatymo projektus, nelietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

„Ankščiau šis svarstymas buvo išbrauktas dėl jo naujumo – teigta, jog Lietuva dar nepribrendo prie šių pokyčių, tad ši diskusija gyvuoja jau kelis dešimtmečius. Esu įsitikinęs, jog atėjo laikas priimti sprendimus, atspindinčius šių dienų realijas“,–  teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka.

Parlamentaras pabrėžia, kad Liberalų sąjūdis nuosekliai pasisakė už šio klausimo sprendimą ir savo rinkiminiu siekiu buvo įvardijęs pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Pasak A. Lydekos, šiuo metu Lietuvoje dėl asmenvardžių kyla ne tik aštri diskusija, bet ir teisiniai ginčai. Originalių pavardžių savo asmens tapatybės kortelėse bei pasuose norintys užsieniečiai bei jų sutuoktiniai savo poziciją imasi ginti teismuose.

„Šio klausimo aktualumą parodo 2019 – 2021 užfiksuoti duomenys – minėtu laikotarpiu priimta net pusšimtis teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ arba „w“ raidėmis“, – sako parlamentaras. Tokio tipo bylos dažniausiai susijusios su santuokomis, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, kurio pavardėje yra nelietuviškų rašmenų. Ir nors dažniausiai ieškovai jas laimi, tai ne tik apsunkina tokių asmenų kasdienybę, bet ir teismų darbą.

Pasak liberalo A. Lydekos, „nors yra šiuos pakeitimus kritikuojančių parlamentarų dėl valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimo, reikia turėti omenyje, jog kaip moderni, daugiakultūrė demokratija mes turime užtikrinti asmens teisę į jo vardą pavardę.“.

„Tokia praktika jau taikoma ne vienoje valstybėje grindžiant ją pagarba žmogaus tautiniam identitetui. Be to, ne pavardė įprasmina žmogaus pagarbą valstybei ir jos valstybinei kalbai. Suteikę tokią galimybę Lietuvoje gyvenantiems kitų tautybių Lietuvos piliečiams mes galimai priartinsime juos prie savo kultūros rodydami pagarbą jų identitetui, o ne jį varžydami.“,– sako Seimo Liberalų frakcijos narys A. Lydeka.