Įsivaizduokite: jums pasiūlo išsinuomoti kavinę geriausioje lokacijoje Kuršių nerijoje, rekonstruotą, su terasa ant paplūdimio – už 550 eurų per mėnesį. Skamba kaip pokštas? Ne. Tai realus sandoris, kuris galioja iki 2029 metų. Ir tai yra mūsų visų – Neringos gyventojų – turtas.
Neringos savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija atliko tyrimą dėl galimai neskaidraus patalpų nuomos konkurso Juodkrantės paplūdimio gelbėtojų stotyje (Žaliasis kelias 2A, Neringa). Juodkrantės gelbėjimo stotis yra vienas patraukliausių komercinių objektų Kuršių nerijoje – rekonstruotas pastatas su terasa, pačiame turistų srauto centre. Tokio turto nuoma turi būti skaidri, vieša ir konkurencinga, nes tai yra mūsų visų, Neringos gyventojų, turtas.
Tyrimo metu nustatyta, kad nė vienas iš šių principų nebuvo užtikrintas. Ir tai greičiausiai nėra atsitiktinumas.
Kaip viskas buvo? Konkursas paskelbtas tik UAB „Neringos komunalininkas“ svetainėje nerkom.lt. Niekur kitur – nei spaudoje, nei savivaldybės svetainėje. Tuo metu galiojo administracijos direktoriaus taisyklės, numatančios griežtesnius viešinimo reikalavimus, tačiau bendrovė pasitvirtino savo švelnesnes vidaus taisykles, leidžiančias apeiti viešinimo procedūras. Skelbimas vien mažai lankomoje svetainėje objektyviai veikia viena kryptimi – mažina potencialių dalyvių skaičių. Kitaip tariant, sužinojo tik tas, kam reikėjo sužinoti. O ir negalima nustatyti, kiek laiko skelbimas „kabėjo“ svetainėje…
Turto vertinimo dokumentai kelia dar daugiau klausimų. Konkursui pagrįsti parengti du vertinimo dokumentai – ir nė vienas neatitinka teisinių reikalavimų. Turto vertės pažymoje vertinamas 34 kv. m plotas, konsultacinėje išvadoje – 48 kv. m, o konkurso sąlygose – 51,75 kv. m. Trys skirtingi plotai viename procese. Konsultacinė išvada pati pripažįsta, kad ji nėra turto vertinimo ataskaita pagal įstatymą. O Pažyma nurodo, kad ji negalioja be tokios ataskaitos. Uždaras ratas – konkursas vyko be teisiškai galiojančio vertinimo.
Konsultacinė išvada surašyta 2020 metų vasarį su prielaida, kad pastatas renovuotas. Bet vasarį dar net leidimas rekonstrukcijai nebuvo išduotas – jis gautas tik birželį. Pačioje išvadoje pridėtos nuotraukos, kuriose aiškiai matomas senas, nusidėvėjęs pastatas. Vertintoja negalėjo matyti renovacijos rezultato, nes jo paprasčiausiai dar nebuvo.
Tada skelbiamas konkursas – pagal senojo pastato kainą, nors jau buvo žinoma apie rekonstrukciją. Pradinė kaina – vienas procentas nuo apyvartos, ne mažiau kaip 500 eurų per mėnesį. Prielaidose užrašyta, kad dalyvio pajamos bus 10 tūkstančių eurų per mėnesį. Realybėje – bent septynis kartus daugiau. Konkurso sąlygos buvo sukurptos taip, kad atrodytų, jog tai menkavertis objektas.
Dalyvavo vienas dalyvis. Pasiūlė 550 eurų per mėnesį – vos 50 eurų virš minimumo. Sutartis pasirašyta po dviejų savaičių. O formalus akcininkų sprendimas dėl rekonstrukcijos priimtas tik po sutarties pasirašymo. Sprendimai priimami atvirkštine tvarka. Ir dar – konkurso organizatorius žinojo, kad prasidės rekonstrukcija ir nuomininkas patalpomis naudotis negalės, bet šių aplinkybių neatskleidė nei konkurso sąlygose, nei sutartyje. Gal tik žodžiu?
Kol vyko pastato rekonstrukcija, nuomininkui be konkurso ir be atskiro viešinimo leista pasistatyti prekybos vagonėlį ir vykdyti veiklą už 2000 eurų per metus – nors tai visiškai kita komercinė veikla nei numatyta sutartyje. Rekonstrukcijai pasibaigus, nuomininkas persikėlė į atnaujintas patalpas, bet toliau moka pagal senojo pastato kainą. Ir dar – be jokio teisinio pagrindo dviem papildomais susitarimais pratęstas nuomos terminas. Geriausios lokacijos Kuršių nerijoje komercinė veikla – ir pagrindinė, ir papildoma – perduota be konkurencijos, be viešumo, be rinkos kainos.“
Ką tai reiškia Neringai? Kiekvieną mėnesį, kiekvieną sezoną miestas negauna pinigų, kuriuos turėtų gauti. Per visą sutarties laikotarpį ši suma gali siekti dešimtis tūkstančių eurų – pinigų, kurie galėtų būti panaudoti miesto infrastruktūrai, paslaugoms, kultūrai. Vietoj to jie lieka privačioje kišenėje – ne todėl, kad verslas juos sąžiningai laimėjo konkurencijoje, o todėl, kad konkurencijos paprasčiausiai nebuvo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020 metais konstatavo, kad savivaldybių valdomoms bendrovėms nėra nustatyta pareiga taikyti viešojo sektoriaus turto nuomos procedūras ir kad ši teisinė spraga didina korupcijos tikimybę. Mūsų nagrinėjamas atvejis yra tikslus šios rizikos realizavimo pavyzdys.
Komisija pasiūlė BĮ „Paslaugos Neringai“ nutraukti šią sutartį, atlikti naują turto vertinimą ir organizuoti naują skaidrų aukcioną. Įstaiga atsisakė, motyvuodama finansine rizika. Tačiau kiek kainuoja nenutraukimas? Kiekvieną sezoną miestui tęsiasi nuostoliai. Tokia logika reiškia, kad kiekviena abejotina sutartis tampa neliečiama – nes ją nutraukti visada kainuos.
Teisėta – nereiškia teisinga. Teisėta – nereiškia skaidru. Teisėta – nereiškia naudinga Neringai.
Šį atvejį viešinu sąmoningai. Apie tokius dalykus reikia kalbėti garsiai – ne pašnibždomis koridoriuose. Kol tylime ir taikstomės, schemos veikia. Kai pradedame klausti ir reikalauti atsakymų – jos byra.
