Artėjant Kalėdoms, šimtai žmonių Lietuvoje šventes pasitiks ne savo namuose, o krizių centruose. Norėdami geriau suprasti šių žmonių poreikius ir atkreipti dėmesį į realų pagalbos mastą sostinėje, Vilniaus krizių centrus aplankė Vilniaus liberalai.
Krizių centrai – tai visą parą veikiančios įstaigos, kurios suteikia laikiną, struktūruotą pagalbą žmonėms, atsidūrusiems krizinėje situacijoje: apgyvendinimą, psichologinę, socialinę, o prireikus ir teisinę pagalbą. Čia žmogus gali būti apgyvendintas tol, kol ieškoma sprendimų, leidžiančių grįžti į saugią ir stabilesnę aplinką. Kiekvienais metais krizių centrai Lietuvoje suteikia laikiną pastogę apie 3 tūkstančiams asmenų, o nuotolines psichologines konsultacijas dar apie 16 tūkst. žmonių. Tačiau realus pagalbos poreikis yra gerokai didesnis. Jei krizių centrų būtų daugiau, jie galėtų padėti dar didesniam skaičiui žmonių.
Tai ypač aktualu Vilniuje, kur veikiantys krizių centrai yra nuolat perpildyti ir laikino apgyvendinimo galimybę per metus gali suteikti tik keliems šimtams asmenų.
Norėdami daugiau sužinoti apie krizių ištiktų žmonių poreikius ir problemos mastą, Liberalų sąjūdžio nariai apsilankė krizių centruose. Jie atvyko su dovanomis, atnešė būtiniausių daiktų žmonėms, netikėtai priverstiems palikti savo namus, ir siekė išgirsti socialinių darbuotojų bei pačių gyventojų patirtis.
„Sunku priimti emociškai tai, – sakė viena akcijos organizatorių, – kad Vilniaus mieste yra tiek daug šeimų, kurios svajoja ne apie naują televizorių, Labubu lėlę, o apie švara kvepiančius rūbus ar miegą būnant sočiam. Lietuvos ekonomikos sėkmė šiuos žmones paliko kažkur nuošalyje.“, – sakė viena akcijos organizatorių.
Socialinių darbuotojų pasakojimai apie centrą aplankančias šeimas ar vienišus asmenis parodė, kad pagalbos teikimo sistemą būtina gerinti ir jai skirti žymiai daugiau dėmesio. Trūksta socialinių darbuotojų, trūksta sklandaus perėjimo nuo vienos pagalbos grandies prie kitos. Ypač sudėtinga vienišų motinų su naujagimiais padėtis – krizių centruose jos, kaip ir kiti gyventojai, turi tik vienerius metus atsigauti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui, tačiau tai padaryti kartu auginant kūdikį yra itin sunku.
Šiuo metu kompleksinę pagalbą dažniausiai gauna tik patys sudėtingiausi atvejai. Tuo tarpu daugelio kitų žmonių krizių centrų pagalba nepasiekia. Juos atgraso ne tik viešumo baimė, bet ir sudėtingos biurokratinės procedūros. Ne visi taip pat išdrįsta pripažinti, kad jiems reikalinga socialinė ar psichologinė parama, pakanka stiprybės pralaužti ydingą psichologinės prievartos ar žalingų įpročių ratą.
„Ypač skaudu, kai dėl suaugusiųjų elgesio kenčia vaikai. Vien šiame ką tik aplankytame centre Kalėdas sutiks apie 40 vaikų“, – pasakojo akcijos dalyviai.
Nepaisant iššūkių, socialiniai darbuotojai išlieka atsidavę savo misijai. SOS Vaikų kaimų darbuotojus labiausiai įkvepia tai, kad apie pusė krizių centruose apgyvendintų šeimų įveikia jas ištikusias krizes, o didžiausia motyvacija – į šeimą sugrįžtančio vaiko šypsena. Kaip sako Vilniaus miesto krizių centro socialinės darbuotojos, „Tu privalai stengtis. Jeigu iš šimto nesėkmingų atvejų vienas bus sėkmingas, tu savo misiją jau įvykdei.“.
Vilniaus liberalai pabrėžia, kad krizių centrų plėtra ir socialinės paramos grandinės stiprinimas nėra greitų sprendimų klausimas, tačiau tai yra ilgalaikis prioritetas, kuriam jie skirs nuoseklų dėmesį.
