Užsienio politika ir šalies saugumo užtikrinimas

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Saugumas – kiekvieno piliečio ir visos šalies – yra ir vidaus, ir užsienio politikos pagrindas Nuo jo priklauso mūsų valstybės ateitis. Saugumas apima daug aspektų – tai ir moderni ginkluotė, ir glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais ir partneriais, ir piliečių valia priešintis, ir pasirengimas atremti hibridines atakas, ir visuomenės atsparumas priešų primetamiems naratyvams.

Akivaizdu, kad vykstant karui Ukrainoje Lietuva turi telkti visas pastangas kovoje prieš rusiją ir jos agresiją. Tęsiasi diskusijos apie tai, kaip Lietuva turėtų gintis, kokios reikia ginkluotės. Vertinkime Ukrainos patirtį mūšio lauke, įsiklausykime, kokius poreikius įvardija kariuomenė.

Dabar pirmoji Lietuvos gynybos linija yra Ukrainos mūšio lauke. Padėdami Ukrainai visomis išgalėmis, kartu privalome dėti visas pastangas savo rytinėms sienoms apsaugoti ir užtikrinti, kad NATO rytinis flangas, kurio dalis esame, niekada netaptų patraukliu taikiniu priešui.

Iki šiol Lietuvoje pagrindinėms politinėms jėgoms pavyko išlaikyti bendrą kursą svarbiausiais užsienio ir saugumo gynybos klausimais, rasti sprendimus gynybos finansavimui didinti. Esminis artimiausio dešimtmečio uždavinys, viršijantis vienos ar dviejų politinių kadencijų laiko ribą – rasti tvarų, ilgalaikį, plačiu politiniu konsensusu paremtą susitarimą gynybai finansuoti.

Reaguojant į vis agresyvesnę imperinę rusiją, 2022 m. pasirašytas partijų susitarimas dėl nacionalinio saugumo ir gynybos sustiprinimo, artimiausiu metu turi būti atnaujintas ir papildytas, numatant konkrečius įsipareigojimus.

Mes toliau realistiškai vertiname pavojų, glaudžiai bendradarbiaujame su sąjungininkais ir partneriais, stipriname savo pasirengimą apsiginti, išvengti visuotinio sąmyšio ar panikos.  Viena vertus, turime rūpintis krašto gynyba ir būti pasirengę įvairioms krizinėms situacijoms, kita vertus, ekonominis ir visuomeninis gyvenimas turi nesustoti. Mūsų pastangos ir pasirengimas turi įkvėpti pasitikėjimo ir stiprinti valią priešintis.

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Lietuvai rengiantis priimti Vokietijos brigadą ir plėtojant gynybos pramonę, esame saugesni nei anksčiau, nors tarptautinė aplinka ir geopolitinė įtampa išlieka grėsminga.

Turime ne tik stiprinti savo gynybinius resursus, bet ir pasitelkti regioninį bendradarbiavimą, rūpintis įsteigti ES Gynybos sąjungą. JAV išlieka pagrindinis Lietuvos saugumo ir bendradarbiavimo partneris.

Visapusiam saugumui būtina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Jau 20 metų priklausome ES, esame brandi demokratija, gerbiame žmogaus teises. Svarstydami klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, turime kaskart įvertinti, kurios priemonės saugumui užtikrinti yra būtinos ir kurios neproporcingai riboja individo teises ir laisves. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 200 tūkst. karo pabėgėlių ir kitų migrantų. Turime parengti ir įgyvendinti efektyvią jų integracijos politiką.

Lietuvos gyvybinis interesas – padėti Ukrainai atsilaikyti ir nugalėti, todėl tęsime proaktyvią Lietuvos užsienio politiką. Lietuva toliau teišlieka flagmanu telkiant paramą Ukrainai. Tarptautinėje arenoje toliau aktyviai veiksime kaip patikima Europos Sąjungos, NATO šalis–sąjungininkė. Karo Ukrainoje baigtis lems, ar mažesnių šalių likimą užtikrinanti tarptautiniais susitarimais ir taisyklėmis paremta tvarka išliks.

Kol rusija tęsia, o Baltarusija palaiko agresiją prieš Ukrainą, sieksime griežtinti sankcijų politiką, kad karo kaina šiems režimams taptų nepakeliama.

Pastaruosius metus užsienio politika pernelyg dažnai tapdavo Vyriausybės ir Prezidento konkurencijos lauku. Vieši konfliktai šioje srityje daro žalą Lietuvos pozicijų tvirtumui ir mūsų kaip patikimo ir nuoseklaus partnerio įvaizdžiui.

Atstovauti Europos vadovų taryboje privalu pagal vykdomosios valdžios kompetencijas: priklausomai nuo konkrečių klausimų atstovauja arba prezidentas, arba premjeras.

Nuo karo pradžios Seimas vykdė aktyvią parlamentinę diplomatiją. Priimta 15 rezoliucijų, susijusių su parama Ukrainai ir smerkiant rusijos veiksmus. Seimas toliau turėtų skirti didelį dėmesį parlamentinei diplomatijai, saugumo ir gynybos klausimams, juolab įvertinus aplinkybę, kad būtent parlamentas priima galutinius sprendimus dėl lėšų gynybai skyrimo.

Užtikrinant užsienio politikos tęstinumą ir nuoseklumą, būtinas politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos.

Liberalų sąjūdis siūlo:

1. Užsienio politika.

1. Lietuva pasaulyje.

• Sutelkę valstybės ir piliečių pastangas, stiprinsime demokratiją, visuomenės atsparumą ir pasirengimą gintis. Proaktyviai veiksime tarptautinėje erdvėje ir telkdami šalis bendramintes, kursime palankią tarptautinę aplinką, kurioje Lietuvos piliečiai jausis saugūs.
• Užsienio politiką grįsime valstybės vertybių ir pragmatinių interesų deriniu. Sieksime, kad demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms erdvė Europoje plėstųsi į Rytus, tikėdami, jog būtina remti ir skatinti demokratinius procesus visame pasaulyje.
• Palaikydami tarptautinę tvarką, pagrįstą teisės viršenybe ir taisyklėmis, sieksime apriboti didžiųjų autoritarinių valstybių savivalę ir užtikrinti mažesniųjų valstybių savarankiškumą.
• Vykdysime vieningą, konsoliduotą ir koordinuotą užsienio politiką, atstovaujančią Lietuvos valstybės ir Tautos interesams. Užsienio politikos srityje derinsime Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės veiksmus.

2. Santykiai ES.

• ES stiprinimas yra Lietuvos strateginis interesas. Turime aktyviai dalyvauti ir kurti mūsų interesams atstovaujančias koalicijas, kadangi stipri ES yra esminė sąlyga Lietuvos suvereniteto apsaugai. Sieksime, kad Lietuva taptų aktyvia ES užsienio ir saugumo politikos dalyve, visoje ES būtų laikomasi demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių, teisės viršenybės, palaikysime demokratijos plėtrą kaimyninėse valstybėse ES formatais. Skatinsime inovacijas, sieksime visiško ES ekonominio ir energetinio savarankiškumo, stiprinsime išorės sienas, puoselėsime glaudžią ES partnerystę su JAV ir NATO.
• Remsime gilesnę ekonominę integraciją, saugosime ES vientisumą ir kuo stipresnes ES institucijas. Visuose tarptautiniuose formatuose skatinsime didesnį ES integralumą, vienybę ir solidarumą. Sieksime išlaikyti ES vientisumą ir stiprinti valstybių narių solidarumą suprasdami, kad silpnesnė ES lemia mažesnį Lietuvos saugumą ir gerovę. ES strateginė autonomija turėtų papildyti transatlantinį bendradarbiavimą.
• Ryžtingai remiame tolesnę ES plėtrą, ypač Ukrainos ir Moldovos tapimą ES narėmis.
• Pertvarkant ES sprendimų priėmimo procesą, manome, kad turi būti pereita prie kvalifikuotos daugumos balsavimo, ypač priimant ES užsienio ir saugumo politikos sprendimus.
• Naudosime visas politines, diplomatines ir ekonomines priemones, kad Europos Komisija ir Europos Taryba pripažintų Baltarusijos atominės elektrinės keliamą grėsmę ir uždraustų elektros energijos importą iš Baltarusijos Astravo AE į ES rinką.
• Pritariame ES diplomatijos žingsniams, atveriantiems naujų rinkų ir investicijų, taip pat Europos skaitmeninei darbotvarkei ir jos įgyvendinimui visoje ES teritorijoje. Skaitmeninės visuomenės ir inovacijų plėtra yra tiesiogiai susijusi su Europos valstybių ir jų piliečių gerove.

3. Santykiai su artimiausiais sąjungininkais, strateginės partnerystės.

• Plėtosime pamatinę strateginę partnerystę su JAV. Sieksime dar labiau išplėtoti bendradarbiavimą saugumo, prekybos ir mokslo srityse. Toliau visais lygiais stiprinsime mūsų istorinius transatlantinius ryšius su JAV, kad kartu atremtume šiandienos grėsmes ir iššūkius bei skleistume liberalios demokratijos vertybes pasaulyje.
• Visais lygmenimis puoselėsime glaudžius ir draugiškus santykius su kaimyninėmis ES šalimis. Stiprinsime visuomenės sampratą apie europietiškąjį identitetą. Tai padės užtikrinti stabilumą ir saugumą regione, bendrą gerovę, piliečių ir bendruomenių ryšius. Aktyviai dalyvausime ES formatą papildančioje Trijų jūrų iniciatyvoje, kuri padėtų įgyvendinti bendrus infrastruktūros, energetikos ir kultūros projektus.
• Plėtosime partnerystės ryšius su Šiaurės šalimis ekonominėje, energetikos, saugumo dimensijose. Visokeriopa parama Ukrainai ir kitoms Rytų partnerystės šalims yra mūsų bendras prioritetas. Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis, ypač svarbus tampa Lietuvos ir šių valstybių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse, integruojant gynybos pajėgas į bendrą mūsų regiono saugumo struktūrą. Aktualūs išlieka Baltijos jūros taršos klausimai, artimesnis bendradarbiavimas koordinuojant veiksmus žmogaus teisių apsaugos bei vystomojo bendradarbiavimo srityse.
• Šiaurės šalys – demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, harmoningų visuomenių, grįstų pasitikėjimu, pavyzdys. „Nordic-Baltic 8“ formatas jungiantis Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Norvegiją ir Islandiją, ateityje turėtų tapti „Nordic 8“.
• Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai – istorinis Lietuvos interesas. Vystysime bendradarbiavimą abiem valstybėms svarbiais saugumo, gynybos klausimais, plėtosime bendrą istorinę ir kultūrinę atmintį, taip pat ekonominį bendradarbiavimą ir bendrą infrastruktūrą. Skirsime deramą dėmesį lenkų tautinei mažumai aktualiems klausimams.
• Gilinsime politinę sandraugą su kaimynais – Latvija ir Estija. Užtikrinsime svarbiausių bendros infrastruktūros ir energetikos projektų sklandų įgyvendinimą („Rail Baltica“, „Via Baltica“, atsijungimas nuo BRELL).
• Plėtosime strateginę partnerystę su Vokietija. Suprasdami, kad Vokietija, dislokuodama Lietuvoje savo brigadą, tampa vienu iš esminių Lietuvos saugumo garantų, gilinsime dvišalį bendradarbiavimą, ypač plėtojant gynybos sektorių.
• Pasisakydami už Europos strateginį savarankiškumą ekonomikos ir gynybos srityse, palaikysime Prancūzijos, kaip vienintelės branduolinės ES valstybės, iniciatyvas, nukreiptas patikimai Europos gynybai, didinančias Lietuvos, kaip ES narės saugumą, ir leidžiančias žemynui atremti rusijos keliamą grėsmę.

4. Ukraina

• Lietuvos pareiga remti Ukrainą iki jos visiškos pergalės. Esame įsitikinę, kad tvarios taikos Europoje užtikrinimo sąlyga – Ukrainos narystė euroatlantinėse struktūrose. Palaikome Ukrainos taikos formulę. Teisinga ir ilgalaikė taika bus pasiekta tik tada, kai bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas, o rusijos karo nusikaltėliai sulauks atpildo.
• Pasisakome už visos įmanomos karinės, ekonominės, politinės ir humanitarinės paramos teikimą rusijos ir Baltarusijos agresiją patiriančiai Ukrainai, skatinant paramos teikimą ES ir NATO lygmeniu. Remdami Ukrainos narystę euroatlantinėse struktūrose, padėsime Ukrainai kuo sklandžiau integruotis į ES ir NATO.
• Lietuva turi tęsti Ukrainos atstatymo iniciatyvas. Tinkamiausias ir teisingiausias būdas finansuoti Ukrainos atstatymą ir gynybą – areštuoti ir panaudoti visą įšaldytą rusijos turtą.
• Aktyviai sieksime, kad į Ukrainą būtų sugrąžinti vaikai, kurie buvo priverstinai išgabenti į rusiją ir Baltarusiją. Veiksmų, kurie pažeidžia humanitarinę teisę ir sudaro karo nusikaltimą, sumanytojus ir vykdytojus būtina nubausti.

5. Santykiai su Rytų partnerystės šalimis.

• Visapusiškai remsime ir padėsime Moldovai jos kelyje į ES, stiprinant administracinius ir institucinius gebėjimus, perduodant viešojo sektoriaus reformų patirtį, remiant demokratiją ir stiprinant pilietinės visuomenės atsparumą dezinformacijai.
• Palaikome Sakartvelo žmonių europietišką, euroatlantinę kryptį. Deja, kai kurių Sakartvelo valdžios šakų veiksmai ir sprendimai atitolino narystės ES perspektyvą. Lietuva turi ir toliau remti europietiškąją Sakartvelo ateitį.
• Remsime Armėnijos pasiryžimą mažinti priklausomybę nuo rusijos ir vykdyti demokratinėmis vertybėmis, skaidrumu ir teisės viršenybe grįstas reformas. Sieksime didinti ES paramą Armėnijai, kelsime Armėnijos klausimą ES plėtros kontekste. Lietuva pirmoji pripažino Armėnijos nepriklausomybę – palaikykime šalies demokratijos vystymąsi ir ateityje.
• Skatinsime plėtoti prekybinius santykius su Azerbaidžanu, tinkamai įvertinsime Azerbaidžano galimybes diversifikuojant Lietuvos energetinį saugumą.

6. Dvišaliai santykiai su kitomis šalimis.

• Vystysime santykius su Izraeliu įvairialypio visuomenės saugumo, prekių ir paslaugų prekybos, paveldo išsaugojimo ir kultūros srityse. Palaikysime nuolatinį dialogą su pasaulio litvakų bendruomene, sieksime suartinti ją su Lietuva įamžinant žydų kultūros palikimą, puoselėjant bendrą pilietinę platformą skaudžiais Holokausto klausimais, įtraukiant litvakus į Lietuvos dialogą bei sąveiką su ES ir Užatlantės valstybėmis. Griežtai smerkiame terorizmą, palaikome Izraelio teisę gintis, taip pat griežtas sankcijas agresoriams ir terorizmą remiančioms valstybėms.
• Vystysime bendradarbiavimą su Turkija. Pabrėždami iššūkių Lietuvos ir Turkijos saugumui panašumus, rusijos ekspansinę politiką, sieksime geresnio supratimo ir dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje NATO formatu. Įtrauksime šalies pramonę ir mokslininkus į bendradarbiavimą su Turkija. Nors galima šalies narystė ES yra tolima vizija, vis dėlto su Turkija būtina bendradarbiauti daugeliu klausimų, ypač valdant migracijos procesus, kovojant su terorizmu, didinant saugumą.
• Lietuvos santykius su Kinija plėtosime ES kontekste pabrėždami, kad taika ir stabilumas Taivano sąsiauryje yra vienas aktualiausių geopolitinių tarptautinės politikos klausimų ir būtina Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių saugumo ir klestėjimo sąlyga.

7. Santykiai su Indijos–Ramiojo vandenyno regionu, kitomis Azijos ir globaliųjų Pietų šalimis.

• Įgyvendindami patvirtintą Indijos–Ramiojo vandenynų regiono strategiją, plėtosime įvairiapusį bendradarbiavimą su regiono demokratijomis įvairiose srityse, ypač saugumo, atsparumo hibridinėms grėsmėms, prekybos ir kultūros.
• Skatinsime atskleisti ir pažinti Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną Lietuvos visuomenėje plėtojant Azijos studijų centrų veiklą Lietuvos aukštosiose mokyklose, mokslo įstaigų ir universitetų bendradarbiavimą, pasitelkiant lietuvių diasporą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
• Stiprinsime ekonominius, prekybinius, kultūrinius, ekspertinius ryšius su Taivanu, ypač jo aukštųjų technologijų sektoriumi abipusiškai naudingu pagrindu.
• Autoritariniams režimams vykdant vis agresyvesnę ir tarpusavyje derinamą politiką, demokratijos taip pat privalo glaudžiai ir efektyviai bendradarbiauti saugumo, gynybos, ekonomikos srityse. Geografiniai atstumai šiuolaikiniame pasaulyje nueina į antrą planą. Esame vienos demokratijų šeimos nariai. Tai yra vertybinė mūsų pozicija, kuri taip pat naudinga mūsų piliečiams, ekonomikai ir bendram šalies klestėjimui.
• Kursime potencialą tiesiant prekybos, bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimi tiltus su valstybėmis globaliuosiuose Pietuose, visų pirma Pietų ir Pietryčių Azijoje. Stiprindami demokratinius aljansus, siekdami diversifikuoti tiekimo grandines, stiprindami ekonominį atsparumą ir sklandesnį mūsų verslo patekimą į Azijos rinkas, sudarysime Lietuvos įmonėms galimybes pradėti ir plėtoti verslą Australijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Indijoje, kitose Pietryčių Azijos ir globaliųjų Pietų šalyse.
• Plėtosime politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Afrikos valstybėmis. Pasitelkdami politinį, diplomatinį ir vystomąjį bendradarbiavimą, plėsime koalicijas tarptautiniuose forumuose, o nustatę perspektyviausius produktus ir rinkas, kursime Lietuvos ir Afrikos šalių bendradarbiavimą palaikančią infrastruktūrą, rengsime reguliarius verslo forumus, išvykstamąsias verslo misijas, skatinsime studentų mainus tarp Lietuvos ir Afrikos valstybių universitetų tikėdamiesi, kad grįžę į savo šalis jie taps Lietuvos ir lietuviškojo verslo ambasadoriais.
• Plėtosime ekonominį, technologinį ir mokslinį bendradarbiavimą su Arabijos pusiasalio valstybėmis. Didinsime Lietuvos ir Pietų bei Lotynų Amerikos valstybių abipusiškai naudingą ekonominį bendradarbiavimą.

8. Lietuva tarptautinėse organizacijose ir aljansuose.

• Reformuojant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą pasisakome už atsakingą veto teisės naudojimą, įskaitant susilaikymą nuo vetavimo karo, genocido ar nusikaltimų žmoniškumui atvejais: veto teisė suspenduotina JT Saugumo Tarybos nariui, vykdančiam karą, genocidą ar nusikaltimus žmoniškumui. Remiame JT agentūrų veiklos peržiūrą ir efektyvumo didinimą. JT veiklai išliekant paralyžiuotai, skatiname ieškoti naujos globalios platformos su naujomis taisyklėmis, kaip kalbėtis tarp priešininkų ir kokių taisyklių laikytis, kartu kuriant veiksmingą demokratinių bendraminčių sąjungą.
• Kartu su ukrainiečiais ir lenkais sieksime, kad į UNESCO saugomo paveldo sąrašą būtų įtraukta Kūčių tradicija.
• Sieksime, kad tarptautinė bendruomenė, TATENA rimtai įvertintų Astravo AE keliamą grėsmę ir imtųsi atitinkamų veiksmų. Naudosimės visomis priemonėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatyme, sustabdydami nesaugios Astravo AE veiklą.
• Reikalausime, kad Baltarusija prisiimtų visą atsakomybę už Astravo AE saugumą ir galimą branduolinę avariją, ir imsimės veiksmų, kad nebūtų ribojamas galimas atlyginti nuostolių dydis.

9. Šalys agresorės.

• Sieksime sumažinti ES priklausomybę nuo rusijos, susilpninti rusijos ekonominį potencialą, gebėjimą finansuoti karo ekonomiką, kuo greičiau nutraukiant energijos išteklių importą į ES iš rusijos. Visuose formatuose palaikysime griežtas sankcijas rusijai tol, kol ji neišves savo kariuomenės iš visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, Donbasą, Ukrainos teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną, bei kol nekompensuos padarytos žalos Ukrainai. Būtina užtikrinti, kad įvestos sankcijos prieš rusiją ir Baltarusiją veiktų efektyviai.
• Kompromisas dėl Kaliningrado tranzito yra laikinas: būtina diskutuoti, kokia bus šio klausimo ateitis.
• Tik ilgalaikė, suderinta ir sistemiška ES politika gali atgrasyti rusiją ir ten skatinti demokratines reformas. Tokia politika turėtų apimti ne tik sankcijas, bet ir paramą demokratinėms jėgoms rusijoje bei pagalbą Ukrainai atstatyti sunaikintą infrastruktūrą.
• Nepripažįstame Aleksandro Lukašenkos kaip Baltarusijos prezidento ir reikalaujame teisinės Lukašenkos režimo izoliacijos. Palaikysime Vakarų taikomas sankcijas Baltarusijos ekonomikai. Reikalaujame, kad tarptautinio teisingumo priemonės būtų taikomos ne tik Kremliaus, bet ir Baltarusijos režimo vadovams.
• Palaikysime Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją. Europietiška, demokratinė Baltarusija – Lietuvos interesas.

10. Užsienio politikos valdymo klausimai.

• Užtikrinsime Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai tinkamą finansavimą ir veiksmingą valdymą, nes diplomatiniai pajėgumai dažnai tampa priešakinėmis šalies saugumo linijomis.
• Stiprinsime diplomatinių atstovybių apsaugą aukštos rizikos šalyse, aprūpinsime atitinkamomis apsaugos priemonėmis ir priimsime reikiamus saugumą ir tinkamas darbo sąlygas užtikrinančius sprendimus.
• Vertindami Europos komisaro kandidatūros teikimo ir tvirtinimo proceso aspektus bei tai, kad vėlavimas pateikti kandidatą/kandidatus, gali daryti žalą Lietuvos interesams, siūlysime numatyti konkrečius terminus, per kuriuos Vyriausybė ir Prezidentas turi susitarti dėl Seimui teikiamos kandidatūros.
• Tobulinsime reagavimo į krizes užsienio valstybėse, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir Lietuvos Respublikos piliečių, esančių užsienyje, informavimo apie veiksmus, kurių privalo imtis patys piliečiai savo gyvybei ir turtui apsaugoti, tvarką.
• Pripažįstame, kad Lietuvos eksportuotojai yra šalies ekonominiai ambasadoriai, kurie produktais ir paslaugomis užsienio gyventojams pristato mūsų krašto žmonių išmanumą, darbštumą ir profesionalumą. Įtrauksime Lietuvos eksportuotojus priimant valstybės ekonominės užsienio politikos sprendimus ir juos pagerbsime (pavyzdžiui, įsteigdami ekonominių ambasadorių klubą prie URM, kasmetinį apdovanojimą ir pan.).
• Lietuvos užsienio politika turi būti atskaitinga gyventojams. Valstybės išlaidomis Lietuvos ekonominę užsienio politiką vykdantys diplomatai ir politikai, pradedant nuo aukščiausių šalies pareigūnų ir baigiant Lietuvos ambasadose užsienyje dirbančiais atašė, su Lietuvos eksportuotojais turi aptarti svarbiausius Lietuvos ekonominės užsienio politikos sprendimus prieš juos priimdami, atsiskaityti už kasmet atliktus darbus, numatyti gaires ir prioritetus tolimesnei ekonominei užsienio politikai.
• Stiprinsime konsulinių paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje. Priartinsime konsulinį aptarnavimą prie užsienyje gyvenančių lietuvių ir į užsienio valstybes vykstančių Lietuvos Respublikos piliečių. Konsulinės paslaugos Lietuvos Respublikos piliečiams užsienio valstybėse turi būti prieinamos 24/7 ir padėti ne tik politinių krizių ar konfliktų atveju, bet ir atsitikus asmeninei nelaimei ar susiklosčius nepalankioms aplinkybėms užsienyje.

11. Globali Lietuva.

• Suprasdami, kad užsienio lietuviai yra valstybės atrama neramioje geopolitinėje aplinkoje, tęsime „Globalios Lietuvos“ iniciatyvą. Pritaikysime ją kintantiems užsienyje gyvenančių lietuvių poreikiams, skirdami iniciatyvai adekvatų, racionaliai naudojamą finansavimą ir daug aktyviau įtraukdami tautiečius į ekonominės, tautinės ir kultūrinės diplomatijos procesą.
• Puoselėsime užsienio lietuvių bendruomenes, kaip tautinio gyvenimo židinį užsienio valstybėse. Remsime užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių veiklą. Užtikrinsime, kad kiekvienoje Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje būtų diplomatas, atsakingas už darbą su užsienio Lietuvių bendruomene. Prisidėsime finansuodami užsienio lietuvių bendruomenių organizuojamus renginius, skirtus Lietuvos valstybinėms šventėms paminėti. Remsime lietuvių mokyklėles užsienyje.
• Suprasdami, kad Lietuvos Respublika ne visose pasaulio valstybėse fiziškai turi ambasadas ar konsulines įstaigas, o kai kuriais atvejais atvykti į Lietuvos atstovybes, ypač garbingo amžiaus piliečiams, yra iššūkis, su pasaulio lietuvių bendruomene tarsimės, kaip priartinti konsulines paslaugas prie užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, ir gerinsime konsulinių paslaugų pasiekiamumą, skirdami tam atitinkamą finansavimą.
• Lietuvai brangus kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. Tobulinsime migracijos ir konsulinių pareigūnų darbą. Jei Lietuvos institucijoms trūksta duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečius, jos privalo bendradarbiauti tarpusavyje ar su užsienio valstybių institucijomis, kad pačios susirinktų reikalingą informaciją.
• Tikime, kad neįvykęs referendumas dėl pilietybės neatspindi Lietuvos Respublikos piliečių valios. Užtikrinsime, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie, įgiję kitos valstybės pilietybę, save sieja save su Lietuva, moka ir puoselėja lietuvių kalbą, papročius, kultūrą, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.

1. Saugumo politika.

1. Kova su rusijos agresija ir grėsme.

• Lietuva turi padidinti savo gynybos biudžetą, kad galėtų įsigyti daugiau ginkluotės ir apmokyti daugiau karių. Tai padėtų atgrasyti rusiją nuo agresijos ir sustiprintų Lietuvos gebėjimą gintis, jei rusija vis tiek užpultų.
• Būtina užtikrinti tvarų gynybos finansavimo modelį. Gynybos finansavimas yra ne vien valstybės biudžeto klausimas, siūlome naudoti skirtingus gynybos finansavimo šaltinius. Bet kokiems mokesčių politikos pokyčiams reikalingas platus susitarimas, prognozuojamumas. Mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas, mokesčių pakeitimai turi būti platūs ir tvarūs, o ne nutaikyti į siauras verslo sritis ar gyventojų grupes.
• Lietuva turi aktyviai dalyvauti NATO iniciatyvose. Tai padėtų sustiprinti atgrasymą Baltijos šalyse ir parodytų rusijai, kad bet koks Lietuvos užpuolimas bus laikomas puolimu prieš visą NATO.
• Savo gynybai stiprinti Lietuva turi glaudžiai bendradarbiauti su kitomis regiono šalimis kaip Lenkija, Estija ir Latvija. Galime kartu rengti bendras karines pratybas, keistis žvalgybos informacija ir bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje.
• Lietuva turi stiprinti savo kibernetinį saugumą, kad apsigintų nuo rusijos kibernetinių atakų. Investuosime į kibernetinio saugumo infrastruktūrą, darbuotojų mokymą, stiprinsime kibernetinio saugumo incidentų valdymo pajėgumus.
• Lietuva turi ugdyti savo piliečių pilietinį atsparumą, kad jie būtų pasirengę atremti rusijos informacinį karą ir dezinformaciją. Skatinsime pilietinio švietimo programas, ugdysime kritinio mąstymo įgūdžius, remsime nepriklausomas žiniasklaidos priemones.
• Spartinsime gyventojų rengimą krizinėms situacijoms ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui pasitelkiant ir stiprinant NVO. Užtikrinsime tęstinį ir nuoseklų NVO atstovų įtraukimą sudarant rengimosi ekstremaliosioms situacijoms ir pilietinio pasipriešinimo planus. Tikintis efektyvaus valstybės institucijų ir NVO bendradarbiavimo šioje srityje, kur ypač svarbi nacionalinio ir savivaldos lygmens sklandi partnerystė, ne rečiau nei kartą per metus inicijuosime pratybas nacionaliniu ir savivaldybių mastu, plačiau įtraukiant ir NVO atstovus ir užtikrinant, kad visuomenė būtų tinkamai informuota ir pasirengusi veikti ekstremaliose ir krizinėse situacijose.

2. Saugumo politika Kinijos atžvilgiu.

• Lietuva turi glaudžiau bendradarbiauti su kitomis demokratinėmis šalimis, ir taip daryti spaudimą Kinijai laikytis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių normų. Tai pasiekiama per įvairias tarptautines organizacijas kaip JT ir ES.
• Lietuva turi vertinti potencialių Kinijos investicijų į infrastruktūros objektus patikimumą nacionalinio saugumo aspektu.
• Lietuva turi stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgumus, kad apsisaugotų nuo Kinijos kibernetinių atakų. Tai padaroma investuojant į kibernetinio saugumo technologijas ir mokant kibernetinio saugumo specialistus.
• Lietuva turi kovoti su Kinijos dezinformacijos kampanijomis skleisdama tikslią informaciją apie Kinijos politiką ir jos poveikį Lietuvai. Dėl to pasitelksime žiniasklaidą, švietimo struktūras, pilietinės visuomenės organizacijas.

3. Kova su Baltarusijos režimo keliamomis grėsmėmis.

• Bendradarbiausime su kitomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis spausdami Baltarusijos režimą laikytis tarptautinių teisės normų ir gerbti žmogaus teises.
• Labiau remsime demokratinę Baltarusijos opoziciją.
• Skatinsime taikyti tikslines sankcijas Baltarusijos režimui ir jo pareigūnams.
• Mažinsime priklausomybę nuo Baltarusijos išteklių.
• Stiprinsime Lietuvos kariuomenę ir sienų apsaugą.
• Bendradarbiausime su NATO ir kitomis sąjungininkėmis nuo galimos Baltarusijos agresijos atgrasyti.
• Informuosime visuomenę apie Baltarusijos grėsmę ir Lietuvos vyriausybės veiksmus, kaip kovoja su grėsme. Tai didins visuomenės palaikymą Vyriausybės veiksmams ir skatins piliečius būti budriems.
• Stiprinsime pilietinę visuomenę, kurios vaidmuo svarbus kovojant su autoritarizmu. Lietuva turi remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios dirba siekdamos demokratijos ir žmogaus teisių Baltarusijoje.
• Palaikysime Baltarusijos diasporą. Baltarusijos diaspora padeda skleisti informaciją apie padėtį Baltarusijoje ir remti demokratines reformas. Lietuva turi palaikyti Baltarusijos diasporos organizacijas ir padėti joms integruotis į Lietuvos visuomenę.

4. Kova su priešiška propaganda ir dezinformacija.

• Intensyviau vykdysime informacines kampanijas, ugdančias visuomenės supratimą apie dezinformacijos ir propagandos pavojus mokančias kritiškai vertinti informaciją.
• Stiprinsime medijų raštingumo ugdymą mokyklose.
• Palaikysime nepriklausomos žiniasklaidos priemones ir faktų tikrinimo iniciatyvas.
• Stiprinsime institucijas, atsakingas už kovą su dezinformacija ir propaganda.
• Bendradarbiaujant su technologijų įmonėmis ir pasitelkus technologijas, aptinkančias ir blokuojančias skleidžiamą dezinformaciją ir propagandą, šalinsime dezinformacijos ir propagandos turinį iš internetinių platformų. Stiprinsime kibernetinę saugą.
• Bendradarbiausime su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bendromis jėgomis kovoti su dezinformacija ir propaganda. Dalyvausime tarptautiniuose projektuose, skirtuose dezinformacijos ir propagandos tyrimams ir analizei.
• Kovojant su dezinformacija ir propaganda ypač svarbus piliečių vaidmuo. Kiekvienas žmogus, būdamas kritiškas informacijos vartotojas ir dalindamasis tik patikimais šaltiniais, gali prisidėti mažinant cirkuliuojančios dezinformacijos srautą internetinėje erdvėje.

5. Kova su radikalizmo ir ekstremizmo grėsmėmis.

• Radikalizmas įprastai klesti bendruomenėse, kuriose jaučiama atstumtis ir beviltiškumas. Stiprinsime socialinę sanglaudą ir įtrauktį, skatinant toleranciją, supratimą ir pagarbą įvairovei. Tai pasiekiama remiant bendruomenės iniciatyvas, skatinant dialogą tarp skirtingų grupių ir kovojant su diskriminacija.
• Radikalizmą maitina socialinės ir ekonominės problemos, tokios kaip skurdas, nedarbas, nelygybė. Svarbu tai spręsti kartu šalinant radikalizmo priežastis. Tai padaroma investuojant į švietimą, sveikatos priežiūrą ir kitas socialines paslaugas, skatinant ekonominį augimą ir kuriant darbo vietas.
• Svarbu iš anksto nustatyti žmones, kuriems gresia radikalizacija, ir suteikti jiems reikalingą paramą. Tai pasiekiama kuriant ankstyvojo įspėjimo sistemas, apmokant specialistus atpažinti radikalizacijos požymius ir teikiant intervencines programas, skirtas nukreipti žmones nuo radikalizacijos kelio.
• Neapykantos kalba ir dezinformacija gali skatinti radikalizaciją. Svarbu kovoti su šiais reiškiniais internete, skatinti žiniasklaidą skelbti tikslią informaciją ir šviesti visuomenę apie neapykantos kalbos ir dezinformacijos pavojus.
• Žmonėms, kurie jau radikalizavęsi, būtina pasiūlyti išeitį iš radikalizmo. Tai atliekama teikiant reabilitacijos programas, padedančias atsisakyti ekstremistinių pažiūrų ir integruotis į visuomenę.
• Teiksime paramą radikalizmo aukoms, pavyzdžiui, smurto aukoms ir artimuosius praradusioms šeimoms. Tai pasiekiama teikiant psichologinę pagalbą, socialinę paramą ir teisines paslaugas.
• Radikalizmas turi neigiamą poveikį bendruomenėms, nes kursto baimę, nepasitikėjimą, susiskaldymą. Svarbu spręsti šias problemas atkuriant pasitikėjimą, skatinant dialogą ir taiką, stiprinant bendruomenės sanglaudą.

6. Kova su kibernetinių antpuolių grėsmėmis.

• Investuosime į savo kibernetinio saugumo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, kad galėtume atpažinti, užkirsti kelią ir reaguoti į kibernetines atakas. Tai įgyvendinama stiprinant nacionalinio kibernetinio saugumo centrą rengiant kibernetinio saugumo ekspertus ir diegiant naujausias technologijas.
• Kuo plačiau informuosime visuomenę apie kibernetines grėsmes ir mokysime žmones, kaip apsisaugoti internete. Tai padaroma per švietimo kampanijas, viešosios informacijos priemones ir bendruomenės renginius.
• Vyriausybė, įmonės ir asmenys turi bendradarbiauti, kad įgyvendintų geriausią kibernetinio saugumo praktiką. Tai atliekama naudojant tvirtus slaptažodžius, naujinant programinę įrangą, saugant jautrius duomenis.
• Lietuva turi turėti aiškius planus, kaip reaguoti į didelio masto kibernetines atakas. Planai turėtų apimti valstybės institucijas, įmones ir piliečius.
• Reguliariai tikrinsime reagavimo į incidentus planus, kad įsitikintumėme jų veiksmingumu. Tai padaroma pratybomis ir modeliavimu.
• Kibernetinės atakos nėra vienos šalies problema. Lietuva turi bendradarbiauti su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad pasidalytų informacija ir geriausia praktika kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis.
• Po kiekvienos kibernetinės atakos svarbu pasimokyti ir pagerinti kibernetinio saugumo pajėgumus. Tai padaroma tiriant incidentus, teikiant ataskaitas, tobulinant prevencines priemones.