Tautinių mažumų politika, įvairovės stiprinimas

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Liberalų sąjūdžio iniciatyva į Aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą buvo įrašytas siekis pagaliau išspręsti įsisenėjusią nelietuviškų asmenvardžių originalios rašybos problemą ir 2022 m. pavyko priimti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Pagal jį, vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau taip pat nustatytos tautinėms mažumoms svarbios išimtys, kai vardai ir pavardės gali būti užrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Praėjus 14 metų nuo Tautinių mažumų įstatymo galiojimo pabaigos 2010 m., pagaliau šioje kadencijoje pavyko parengti ir pateikti Seimui svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, didėjant migracijos iššūkiams yra nedovanotina, kad Lietuvos teisės aktai vis dar neapibrėžia tokių terminų kaip „etninė mažuma“, „tautinė mažuma“, „etninė kilmė“ ar „tautybė“. Trūksta įstatymais įtvirtinto išsamaus ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus atitinkančio tautinių mažumų teisių ir pereigų katalogo.

Liberalų sąjūdžiui pasiūlius ir iš esmės reformavus valstybinį žiniasklaidos rėmimo modelį, žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis finansavimas įtvirtintas kaip vienas iš naujo Medijų rėmimo fondo prioritetų. Vis dėlto šios nuostatos praktinį įgyvendinimą reikia tobulinti,  skiriamą valstybinį finansavimą didinti, kad trauktųsi erdvė, kurioje plinta priešiški valstybių naratyvai.

Nors šioje kadencijoje tautinių mažumų švietimo politikoje pasiekta nemažai (pavyzdžiui, įteisinta galimybė laikyti valstybinio lygmens gimtosios kalbos brandos egzaminą), Lietuvos švietimo turinyje dėmesio tautinėms mažumoms vis dar trūksta. Tautinės mažumos minimos kaip istorinis faktas ir kartais susidaro įspūdis, kad jos tarsi nebeegzistuojančios dabarties tikrovėje: Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kadaise pakvietė tautas, o ar rūpi, ką jos veikia šiandien? Mažai kalbama apie Sąjūdžio veiklą ir Lietuvos valstybingumo siekį iš tautinių mažumų perspektyvos.

Nekvestionuojant svarbos mokėti valstybinę kalbą, kaip tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę priemonės, turime prisiminti, jog tautinės mažumos integruojasi ne tik per kalbą. Joms turi būti sudarytos idealios sąlygos mokytis lietuvių kalbos, bet taip pat svarbu skirti pakankamą dėmesį tautinių mažumų žiniasklaidai, kad objektyvi informacija pasiektų Lietuvos tautines mažumas jų gimtosiomis kalbomis. Taip pat būtina, kad Lietuvos regionus, ypač tuos, kuriuose gausu tautinių mažumų, pasiektų aukštoji kultūra – koncertai, teatrai, meno parodos, literatūros renginiai. Turi būti skirtas tinkamas finansavimas tautinių bendrijų meno ir kultūros kolektyvams, įtraukiant juos į bendras veiklas su Lietuvos menininkais. Tikintis sėkmingos tautinių mažumų integracijos, reikia pripažinti, kad tai nėra vienpusio eismo gatvė: tautinės mažumos turi išmokti lietuvių kalbą, turi būti lojalios Lietuvos valstybei, tačiau ir valstybė turi spręsti specifines jų problemas, stengtis pasiekti tautines mažumas joms suprantamomis kalbomis.

Šiandien Lietuva susiduria su nauju reiškiniu – neseniai atvykusiais imigrantais, kurie taip pat tampa Lietuvos daugiakultūrio paveikslo dalimi. Tikėtina, kad bent dalis jų liks Lietuvoje ilgam ir jų vaikai taps Lietuvos piliečiais kartu saugodami savo tautinę tapatybę, – t. y. ilgalaikiu laikotarpiu taps Lietuvos tautinėmis mažumomis. Nors Lietuva visuomet buvo įvairioms tautoms draugiška valstybė, turime skirti pakankamą dėmesį šių asmenų integracijai, juolab šiuo metu stebint kylančią konkurenciją ir nepasitenkinimą iš „senųjų“ tautinių mažumų. Trinties priežastis yra nepakankamas tautinių mažumų projektų ir poreikių finansavimas.

Lietuvos tautinės mažumos – tai mūsų piliečiai, kurie turi jaustis šios valstybės dalimi. Turime griežtai reaguoti į neatsakingus politikų pareiškimus, kurie skatina tautinę nesantaiką, ir stengtis, kad tautinės mažumos save suvoktų kaip rusų, lenkų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautų kilmės lietuvius.

Liberalų sąjūdis siūlo:

Lietuva – šalis, kurioje kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo tautybės ar kilmės, jaučiasi priimtas, saugus ir vertinamas. Mūsų tikslas puoselėti įvairiapusišką ir integruotą visuomenę, kurioje daugiakultūrinė tapatybė ne tik pripažįstama, bet ir aktyviai skatinama.

1. Kokybiškas tautinių mažumų klausimus reglamentuojantis įstatymas.

• Įstatymas turi atspindėti visų tautybių piliečių interesus, skatinti kultūrinę įvairovę bei tarpusavio supratimą ir užtikrinti lygias teises visoms Lietuvos tautinėms mažumoms, nepriklausomai nuo jų dydžio.
• Įstatymas turėtų įtvirtinti išsamų tautinių mažumų teisių ir pareigų katalogą ir apimti įvairius klausimus – nuo švietimo ir kalbos vartojimo iki kultūrinio paveldo išsaugojimo ir socialinės integracijos.
• Įstatymas turėtų aiškiai apibrėžti „tautinės mažumos“ sąvoką, kad būtų aišku, kas gali naudotis teisėmis, taip pat įtvirtinti tautybių politikos pagrindus ir institucinę sąrangą.

2. Tautinės mažumos ir formalusis, neformalusis švietimas Lietuvoje.

• Švietimo sistema bus pritaikyta taip, kad kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo savo tautinės kilmės, jaustųsi vertinamas ir įsitraukęs. Švietimo turinys aprėpia ne tik Lietuvos istoriją, bet ir gyvą, dinamišką tautinių mažumų indėlį į mūsų šalies kultūrinį, socialinį ir politinį gyvenimą. Tautinių mažumų perspektyva bus integruota į mokymo programas, o jų vaidmuo Lietuvos valstybingumui plačiai pripažįstamas ir vertinamas.
• Aktyviai sieksime pagerinti ugdymo kokybę tautinių mažumų mokyklose, kad būtų skatinamas tautinių mažumų vaikų pilietiškumas ir sėkminga integracija į Lietuvos visuomenę. Suteiksime daugiau teisių vietos savivaldai ir vietos bendruomenėms priimant sprendimus dėl mokyklų. Valstybės užduotis – matuoti ugdymo kokybę ir tik prireikus įsikišti į procesą.
• Neformalusis tautinių mažumų švietimas, apimantis mokymosi visą gyvenimą programas, sekmadienines mokyklas ir kultūrinį švietimą, yra esminis veiksnys sėkmingai integruojant tautines mažumas į visuomenę. Ši švietimo forma yra išsigelbėjimas nedidelėms tautinėms mažumoms, sukuria galimybę išsaugoti ir plėtoti savo kultūrinį paveldą, kalbą bei tradicijas, kartu skatinant jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje.
• Palaikysime sekmadienines tautinių mažumų mokyklas, kuriose vaikai ne tik mokosi gimtosios kalbos ir kultūros, bet įgyja kitų svarbių įgūdžių: bendradarbiavimo, solidarumo, atsakomybės savo bendruomenėje Šios mokyklos skatina tautinių mažumų atstovų aktyvumą, kūrybiškumą bei saviraišką, kurie yra būtini siekiant sėkmingos integracijos į plačiąją visuomenę.
• Skatinsime tautines mažumas dalyvavimą tarptautinėse programose, pavyzdžiui, „Erasmus+“. Dalyvavimas jose suteiktų tautinių mažumų atstovams galimybę įgyti naujų žinių, patirties ir įgūdžių, kurie būtų naudingi jų integracijai į platesnę Europos bendruomenę.

3. Institucinė tautinių mažumų politikos reforma, paslaugų prieinamumas.

• Skatinsime steigtis integracijos centrus, panašius į veikiantį „Vilnius International House“, kuris teikia paslaugas užsieniečiams, arba Tautinių bendrijų namus ir užtikrinsime tinkamą, skaidrų ir pastovų jų finansavimą, nepriklausomai nuo juridinės formos ar priklausomybės. Kuo centrai veiks efektyviau ir kuo geriau atlieps tautinių mažumų poreikius, tuo sėkmingiau tautinės mažumos integruosis į visuomeninį gyvenimą. Būtent integracijos centrai galėtų mokyti lietuvių kalbos, skleisti tautinių mažumų kultūrą, užsiimti kita įtraukties veikla.
• Tikintis įtraukti tautines mažumas į priimamus sprendimus valstybės lygiu, būtina turėti efektyviai veikiančią ir reprezentatyvią Tautinių mažumų tarybą. Toks tautinėms mažumoms atstovaujantis patariamasis darinys turėtų veikti prie Vyriausybės arba Seimo kaip nepriklausomas juridinis asmuo.
• Stiprinsime Tautinių mažumų departamentą suteikdami daugiau išteklių ir kompetencijų, kad jis galėtų veiksmingai spręsti tautinių mažumų problemas ir teikti rekomendacijas politikos formuotojams. Visų reikalingų paslaugų prieinamumas tautinių mažumų bendruomenėse bus vienas iš valstybės prioritetų. Programos bus plėtojamos ir pritaikytos atsižvelgiant į specifinius tautinių mažumų poreikius ir kultūrinius įpročius. Tai užtikrins, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę gauti kokybiškas paslaugas, nepriklausomai nuo savo kilmės.

4. Tautinės mažumos, investicijos ir regioninė politika.

• Skatinsime specialiąsias valstybės investicijų programas verslų plėtrai ir ekonominiam augimui tautinių mažumų gausiai apgyvendintuose šalies regionuose (Visagine, Pietryčių Lietuvoje). Ten vystomos kūrybinės industrijos, apimančios meną, dizainą, technologijas ir kitas inovatyvias sritis, prisidės prie šalies ekonomikos klestėjimo ir leis kiekvienam piliečiui įnešti indėlį į bendrą gerovę.

5. Tautinių mažumų integracija per kultūrą, bendruomeniškumą, kalbą ir žiniasklaidą.

• Tautinių mažumų kultūra turėtų būti visapusiškai integruota į Lietuvos gyvenimą: švietimo programose, kultūriniuose renginiuose, parodose ir kt. Svarbu skatinti ir palaikyti įvairių tautybių kultūrinį paveldą bei tradicijas, kad jos taptų neatsiejama visos visuomenės dalimi.
• Aktyviai skatinsime skleisti tautinių mažumų kultūrinį paveldą įvairiuose kultūriniuose renginiuose, festivaliuose ir meno projektuose. Tokie renginiai atspindės Lietuvos visuomenės įvairovę ir turtingumą, skatindami tarpkultūrinę toleranciją ir supratimą. Kiekvienas pilietis turės galimybę susipažinti su skirtingų tautybių tradicijomis, menu ir istorija, taip stiprindamas Lietuvos piliečių ryšius ir solidarumą.
• Skirsime daugiau valstybės lėšų tautinių mažumų projektams bei naujų programų kūrimui, kurios įgalintų tautinių mažumų bendruomenes veikti aktyviau. Šios programos turėtų būti pritaikytos konkretiems tautinių mažumų poreikiams ir skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Taip pat svarbu užtikrinti, kad programos būtų skaidrios, taiklios ir efektyvios.
• Tobulinsime lietuvių kalbos mokymo modelį ir didinsime jo finansavimą. Lietuvių kalbos mokymas tautinėms mažumoms yra svarbus ne tik kalbos įgūdžiams įgyti, bet ir kultūriniam supratimui auginti ir bendruomenės ryšiams stiprinti.
• Didinsime tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimą, tobulinsime lėšų skyrimo mechanizmus, užtikrinsime, kad tautines mažumas pasiektų objektyvi ir patikima informacija.