Švietimas ir mokslas – valstybės ateitis

Pagrindiniai siekiai


  1. Ugdysime žmogų, pasirengusį laisvei ir gebantį ją realizuoti. Trys pagrindiniai siekiai visuose švietimo lygmenyse: įvairovė, laisvė veikti ir galimybės kiekvienam.
  2. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas bus prieinamas kiekvieno vaiko gyvenamojoje vietovėje.
  3. Mokysime vaikus atsakomybės už savo mokymąsi. Išnaudosime nuotolinio mokymosi galimybes. Plėsime technologijų taikymą mokymo procese.
  4. Įgyvendinsime savarankiškos mokyklos koncepciją. Daugiau galių ir atsakomybės mokyklos bendruomenei priimant spendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais.
  5. Sieksime, kad visuomenė suprastų mokytojo profesijos svarbą ir jiems tenkančią atsakomybę. Pagarba mokytojui turi tapti kertine visuomenės nuostata.
  6. Pedagogo atlyginimas – ne mažiau nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.
  7. Neformalusis vaikų ugdymo krepšelis bus prieinamas vaikams nuo 2 m., šį krepšelį gaunančių vaikų dalis per kadenciją – bent 85 proc.
  8. Aukštasis mokslas – vertybė, kurianti galimybes.
  9. Per kadenciją pasieksime ne mažiau 1,5 proc. nuo BVP moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
  10. Žmogus bet kuriame savo gyvenimo tarpsnyje galės grįžti į švietimo sistemą. Mokymosi visą gyvenimą galimybės bus atviros visiems.

Mūsų, liberalų, pagrindinė nuostata – žmonės iš prigimties yra laisvi ir nepriklausomi. Sąmoningas įsipareigojimas diskusijų laisvei, pliuralizmui, pagarbiam požiūriui į bendrapiliečių įsitikinimus, net jei šie, mūsų manymu, būtų klaidingi, yra nuoseklaus švietimo proceso rezultatas. Esame įsitikinę, kad pagrindinis švietimo tikslas – (iš)ugdyti žmogų, pasirengusį laisvei ir gebantį ją realizuoti – tiek savo, tiek visuomenės labui. Kad tai pasiektume, visuose švietimo lygmenyse ir visose ugdymo(si) veiklose keliame tris pagrindinius siekinius: įvairovę, laisvę veikti ir galimybes kiekvienam.

1. Ikimokyklinis ugdymas: galimybės kiekvienam nuo ankstyviausio amžiaus

Ikimokyklinis ugdymas ženkliai prisideda prie geresnių vaiko pasiekimų vėlesniuose gyvenimo etapuose. 2018 m. PISA tyrimai rodo, kad beveik visose šalyse (tarp jų ir Lietuva) penkiolikmečiai, lankę ikimokyklinio ugdymo įstaigas ilgiau nei metus, pasiekia aukštesnių rezultatų nei jų bendraamžiai, nelankę darželių. Lietuvoje mokinių skaitymo gebėjimų pasiekimų skirtumas sudaro net 63-109 taškus (ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankę arba lankę mažiau nei metus mokiniai gauna vidutiniškai 385, lankę 4-5 metus – 494 taškus). Todėl mes, liberalai, manome, kad visaverčio ankstyvojo ugdymo užtikrinimas kiekvienam vaikui yra kritiškai svarbus valstybės įsipareigojimas savo piliečiams.

Ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų skaičius auga, tačiau vietų stygius darželiuose, ypač didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, vis dar išlieka problema. Šiuolaikinio požiūrio į ugdymą neatitinkančios normos riboja savivaldybių galimybes lengviau plėsti ikimokyklinių įstaigų tinklą.

Problema yra ir tai, kad vaikai iš socialiai pažeidžiamų grupių rečiau lanko ikimokyklines įstaigas, tokiu būdu ne tik ankstyviausiame amžiuje, bet ir vėliau yra ribojamos jų galimybės ugdytis socialinius, pažintinius ir kitus gebėjimus.

Ikimokyklinės įstaigos neretai negali priimti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, nes darželių erdvės nėra pritaikytos šių vaikų saugumui užtikrinti, o pedagogams trūksta žinių, kaip geriausiai patenkinti tokių vaikų poreikius. Darželiuose trūksta švietimo pagalbos specialistų.

Sieksime, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas kiekvieno vaiko gyvenamojoje vietovėje. Skatinsime mobilių darželių, šeimos darželių kūrimąsi, remsime erdvių pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose, palaikysime kitas iniciatyvas kurti naujus darželius netradicinėse erdvėse.
Investuosime į darželių pedagogų ir kitų darbuotojų gebėjimų tobulinimą. Sudarysime sąlygas visiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų dirbant su visais vaikais, turinčiais įvairių individualių ugdymosi poreikių. Užtikrinsime, kad darželiuose būtų reikiamas švietimo pagalbos specialistų kiekis.
Vaiko pinigų mokėjimą susiesime su būtinybe vaiką leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kad kuo didesnė dalis vaikų, augančių sudėtingesnėje socialinėje aplinkoje, lankytų darželius.
Keisime higienos normas, palikdami tik tas, kurios yra absoliučiai būtinos vaikų ir darbuotojų sveikatai bei saugumui užtikrinti. Ugdomų vaikų skaičių siesime ne su grupėmis, o su auklėtojų ir kitų darbuotojų skaičiumi.
Tęsime ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovaciją. Renovuojamose įstaigose bus kuriamos modernios ugdymo erdvės ir priemonės. Visi projektai bus įgyvendinami remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais, pasitelkiant ES, valstybės ir savivaldybių lėšas.

2. Bendrasis ugdymas: turinys, užtikrinantis laisvę veikti

PISA 2018 m. rezultatai rodo: nors Lietuvos moksleivių bendri rezultatai yra 29-37 vietoje tarp visų tirtų šalių (iš viso tyrime dalyvavo 79 šalys), statistiškai jie reikšmingai atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio visose trijose srityse (skaitymo gebėjimuose, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo). Nerimą kelia ir tai, kad vis didėja pasiekimų atotrūkis tarp mokinių, besimokančių kaimo vietovėse ir mieste (Vilniuje): 2012 m. atotrūkis skaitymo srityje siekė 59 taškus, o 2018 m. –  77.

Šie duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai yra ypatingai skaudi tema, ir daugeliu atvejų deklaruojami švietimo tikslai skiriasi nuo to, kas vyksta pamokose. Programose įtvirtintiems siekiams ugdyti vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybinio problemų sprendimo, pilietiškumo ir kitus gebėjimus dažnai trūksta nuoseklaus dėmesio.

Karantino laikotarpiu įvestas nuotolinis mokymas(is) sulaukė daug kritikos – moksleiviai ir jų tėvai teigia, jog dėl didelio krūvio ir su internetinėmis platformomis susijusių nesklandumų mokymasis namuose reikalauja gerokai daugiau laiko nei per pamokas klasėje. Kita vertus, tai gali rodyti ir kitą Lietuvos mokyklų skaudulį: didelė dalis vaikų nėra išmokę pritaikyti technologijas mokymosi metu, jiems trūksta įgūdžių mokytis savarankiškai, jie nėra mokomi prisiimti asmeninę atsakomybę už savo mokymąsi ir jo rezultatus. Mokymasis nuotoliniu būdu karantino sąlygomis parodė, kad nebegalime ignoruoti būtinybės nuo pat mažų dienų ugdyti vaikų gebėjimą mokytis savarankiškai. Nuotolinis mokymas(is) aiškiai parodė ir tai, kad vis dar trūksta kokybiško skaitmeninio ugdymo turinio ir kad skaitmeninių kompetencijų tobulinimas yra reikalingas ne tik mokytojams, bet ir mokiniams.

Sieksime, kad Ateities ekonomikos DNR plane numatytos lėšos turiniui skaitmenizuoti, skaitmeninėms kompetencijoms stiprinti ir mokinių verslumui skatinti būtų panaudotos į ugdymo kokybės augimą orientuotoms priemonėms sukurti. Suprantame, kad pokyčiai švietime nevyksta greitai, tad atnaujindami programas turime daug dėmesio skirti mokytojų rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui.

Keisime požiūrį į ugdymo procesą, turinį ir metodus. Mokiniai bus skatinami nebijoti klaidų, nes be jų nėra įmanoma asmens sėkmė ir inovacinių kompetencijų plėtotė. Taip pat mokiniai turės mokytis atsakomybės už savo veiklą, gebėjimo įvertinti savo galimybes, nusistatyti mokymosi tikslus ir atkakliai jų siekti, taip jie patirs mokymosi sėkmę. Stengdamiesi dėl kiekvieno besimokančiojo sėkmės, mokytojai turės galimybę laisvai rinktis ko, kada ir kaip mokyti, o lengvas reikiamų mokymo priemonių (ir interaktyvių) prieinamumas padės mokytojams įgyvendinti jų siekius.
Pamokose vykstančios veiklos bus siejamos su realiu gyvenimu. Ugdymas bus orientuotas į žinių, įgūdžių ir vertybinių nuostatų vystymą, visapusiškai tyrinėjant kasdienius pasaulio reiškinius, ieškant aktualių klausimų sprendimų bei juos išbandant. Nuotolinis mokymas(is) turi tapti neatsiejama mokyklų gyvenimo dalimi, tokiu būdu paįvairinant mokinių mokymosi patirtis bei išvengiant nepalankių aplinkos veiksnių įtakos mokymo(si) procesui.
Mokyklose bus vietos visiems ir kiekvienam. Kiekvienoje Lietuvos mokykloje bus sudarytos sąlygos įvairių poreikių turinčių vaikų visaverčiam ugdymui(si). Dėmesį skirsime mokymo programoms ir metodams, kurie padės į ugdymo procesą pilnai įtraukti sunkiau prisitaikančiuosius prie dabar veikiančios sistemos. Taikysime pasiteisinusias individualizuoto ugdymo metodikas. Atskiras dėmesys bus skiriamas gabių vaikų ugdymui.
Mokinių ateities karjeros perspektyvos. Dažnai moksleivis, rinkdamasis mokymosi ar studijų kryptį, pritrūksta informacijos ir naudingų patarimų, todėl jaunam žmogui sunku numatyti, kurioje srityje geriausiai atsiskleis jo talentai. Suprantame, kad kiekvieno vaiko gabumai skirtingi. Siekdami išlaisvinti visų moksleivių potencialą, užtikrinsime, kad mokyklose būtų įdiegtas ugdymas karjerai (profesinis orientavimas) visiems mokiniams nuo pat pradinių klasių.

3. Savarankiška mokykla – bendruomenė, atsakinga už savo sprendimus

Mokyklos skiriasi savo veiklos rezultatais, ugdymo kryptimi, atrastomis bendruomeniškumo formulėmis ir daugybe kitų aspektų, tačiau visos yra pajėgios suteikti kokybišką išsilavinimą. Mokyklų rezultatus lemia pasitikėjimas mokytojais, galimybė laisvai veikti, tobulėti bei gauti savalaikę pagalbą, susidūrus su sunkumais.

Liberalų sąjūdis ir toliau palaiko savarankiškos mokyklos koncepciją – didinti mokyklų finansinį savarankiškumą, įgalinant mokyklų bendruomenes ir švietimo įstaigų vadovus. Suteiksime galimybę mokyklos bendruomenei (tėvams, mokiniams, mokytojams) pačiai spręsti dėl mokyklos veiklos krypčių, ugdymo metodų, būdų ir formų, kad ugdytų globalios visuomenės atstovus.

Skatinsime dar didesnį mokyklų savarankiškumą. Numatysime aiškią atsakomybę už mokyklos veiklą ir pasiekiamus rezultatus. Mokyklų vertinimo rodikliai apims tiek moksleivių daromos pažangos ir mokyklos ūkio bei finansinius aspektus, tiek emocinį mikroklimatą bei mokyklos ryšius su bendruomene, savivaldos stiprumą.
Suteiksime daugiau galių mokyklos bendruomenei priimti reikalingus sprendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais. Reali mokyklos savivalda suteiks mokytojams laisvę įgyvendinti ugdymo inovacijas ir spręsti dėl svarbiausių pokyčių.
Užtikrinsime nuolatinę pagalbą sunkumus patiriančioms mokykloms. Kiekviena mokykla skirtingu laikotarpiu gali susidurti su sunkumais. Siekdami tokių mokyklų pažangos, užtikrinsime nenutrūkstamą sunkumus patiriančių mokyklų stiprinimo sistemos veiklą. Į šį procesą aktyviai įtrauksime sėkmingai veikiančių mokyklų vadovus bei mokytojus.

4. Mokytojai – švietimo kokybės pagrindas

Ne pastatai ugdo mokinius, tai daro mokytojai ir kiti mokyklų darbuotojai. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimus net iki 73 proc. gali lemti mokytojai. Visgi pastarojo meto įvykiai aiškiai rodo, kad mokytojai nėra patenkinti savo darbo mokykloje sąlygomis. Mokytojų atlyginimai Lietuvoje nėra konkurencingi, o nemotyvuojanti tobulėti sistema ir dar vis neišnykstantys biurokratiniai suvaržymai trukdo kūrybinėms mokytojų iniciatyvoms.

Darbingo amžiaus, 30 – 49 metų mokytojų Lietuvoje nuolat mažėja. 2017 m. šio amžiaus mokytojai (kartu su dėstytojais) sudarė 44.42 proc. visų pedagoginių darbuotojų, 2019 m. – jau tik 41.12 procento. Norint į mokyklas pritraukti kuo daugiau motyvuotų žmonių, būtina toliau vykdyti mokytojų rengimo pertvarką, atverti naujus kelius į mokytojo profesiją, stiprinti pagalbos mokytojams sistemą, užtikrinti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos kokybę. Išankstiniai 2020 m. stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, kad pedagogines studijas pasirinkusiems žmonėms įvestos didesnės stipendijos pritraukia abiturientus rinktis šias studijas, tačiau tai – tik pirmas žingsnis siekiant, kad  jauni žmonės rinktųsi pedagogo kelią.

Liberalų sąjūdis įsipareigoja siekti, kad mokytojo profesija taptų itin populiari tarp geriausių abiturientų ir patektų tarp populiariausių profesijų Lietuvoje. Tam būtina kryptingai veikti rengiant mokytojus, kuriant ir tobulinant motyvacinę sistemą bei toliau didinant mokytojų atlyginimus..

Užtikrinsime įvairiapusę pagalbą mokytojui kasdieniame darbe. Didžiausią dėmesį mokytojas ir kiti mokyklos darbuotojai turi skirti ugdymui, o ne rūpintis techninėmis smulkmenomis. Mokyklos ir mokytojai bus pilnai aprūpinti ugdymui reikiamomis priemonėmis. Kiekvienoje mokykloje bus tiek švietimo pagalbos specialistų, kad mokytojai galėtų susikoncentruoti į ugdymo procesą, o kiekvienas mokinys gautų reikiamą pagalbą reikiamu metu.
Sieksime, kad mokytojo atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo.
Užtikrinsime, kad mokytojai dirbtų su optimaliu mokinių skaičiumi. Sieksime, kad mokinių skaičius vienam mokytojui siektų ES vidurkį.
Stiprinsime mokytojų rengimą. Juos ruoš aukščiausio lygio dėstytojai ir profesionalai stipriausiuose pedagogų rengimo centruose. Visų pedagoginių studijų ir mokytojų rengimo programų ašis bus praktinis darbas mokykloje. Būsimieji pedagogai bus nuosekliai mokomi daug dėmesio skirti pozityviam mikroklimatui mokykloje kurti, įtraukti tėvų bendruomenę, sprendžiant ugdymo klausimus.
Didinsime mokytojų kartų įvairovę mokyklose. Plėsime programas, padedančias skirtingų sričių profesionalams skirtingais būdais ateiti į mokytojo profesiją. Siūlysime vyresnio amžiaus mokytojams dirbti jaunųjų mokytojų mentoriais, talkinti kitose ugdymo procesui svarbiose srityse, taip užtikrinsime įvairiapusę pagalbą naujai atėjusiems mokytojams. Ir toliau sieksime, kad mokytojams būtų sudarytos sąlygos oriai pasitraukti iš profesijos: norintiems savo gebėjimus realizuoti socialinėje, kultūros ar kitose srityse bus sudarytos sąlygos persikvalifikuoti ir įsitvirtinti naujoje veikloje.
Skatinsime mokytojų tobulėjimą. Sudarysime lanksčias galimybes mokytojams derinti ugdymo procesą su asmeninio tobulėjimo poreikiais, o šiuos – su mokyklos išsikeltais tikslais. Kiekvienam mokytojui skirsime konkrečią sumą lėšų, kurias jis kasmet galės panaudoti savo tobulėjimui. Tobulėjimas bus užtikrinamas ir per visos mokyklos konsultavimo mechanizmus – įtraukiant nepriklausomus ekspertus, bus sprendžiami ugdymo, psichologinės atmosferos ir kiti bendruomenei kylantys iššūkiai.

5. Saugi mokykla mokiniui ir darbuotojui

Visuomenėje neretai pamirštama, kad saugi mokykla reikalinga ne tik mokiniui, bet ir joje dirbantiems žmonėms. Visgi žymiai dažniau kalbama apie mokinių patiriamas patyčias, psichologinį ir fizinį smurtą. Neneigiame, kad tai skaudi problema, tačiau neturime pamiršti nemažiau mokyklos aplinką žalojančių veiksnių: mobingo darbo vietoje, mokinių ir jų tėvų keliamų didėjančių reikalavimų mokytojams ir mokyklai bei kitų iššūkių, su kuriais susiduria mokyklų darbuotojai. Neretai apie sunkumus, su kuriais susiduria tiek mokiniai, tiek mokytojai, nekalbama viešai, nes tai stigmatizuoja pačią mokyklą. Manome, kad tai kenksminga praktika, skatinanti išlaikyti status quo, o ne ieškoti optimalių sprendimų..

Toliau mažinsime patyčių mokyklose mastą. Efektyvių patyčių programų įgyvendinimas reikalauja nemažų finansinių ir laiko išteklių. Užtikrinsime, kad visoms mokykloms biudžete būtų numatytos tikslinės lėšos patyčių prevencijai – tiek programų įgyvendinimui, tiek mokytojų darbo laiko apmokėjimui.
Stiprinsime sąlygas saugiai socialinei-emocinei aplinkai kurtis mokyklose. Saugi aplinka reikalinga ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Mokyklose turės dirbti pakankamas kiekis psichologų, socialinių darbuotojų, kitų specialistų, kad jie galėtų atliepti ne tik mokinių, bet ir mokytojų poreikius. Užtikrinsime, kad, esant poreikiui, moksleiviams, mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems darbuotojams būtų teikiama psichologinė, teisinė ir kitokia geriausių specialistų pagalba už mokyklos ribų.

7. Neformalusis vaikų švietimas – saviraiškos įvairovė nuo mažens

Liberalų iniciatyva 2015 m. įvestas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis, kuris garantuoja didesnį laisvalaikio veiklų vaikams prieinamumą ir įvairovę. Ši iniciatyva puikiai priimama vaikų ir jų tėvų: 2019 m. NVŠ krepšeliu naudojosi 62,6 proc. Lietuvos vaikų. Liberalai mato iššūkį – tobulinti neformalųjį švietimą, ugdyti neformaliojo švietimo mokytojus, būrelių vadovus ir trenerius. Todėl siūlome liberalizuoti neformaliojo švietimo sistemą, supaprastinti teisės aktus, reguliuojančius neformalųjį švietimą, ir užtikrinti, kad Lietuvos vaikai turėtų visas galimybes lankyti būrelius ir treniruotes savo bendruomenėje. Manome, kad 2024 m. NVŠ krepšelį gaunančių vaikų dalis turėtų siekti bent 85 procentus.

Supaprastinsime neformaliojo vaikų švietimo administravimą, nuosekliai didinsime neformaliojo švietimo užsiėmimų prieinamumą ir juose dalyvaujančių vaikų skaičių. Suteiksime galimybę neformaliojo ugdymo specialistams ugdyti vaikų kompetencijas, reikalingas sėkmingam asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui.
Sudarysime sąlygas pripažinti neformaliu būdu įgytas kompetencijas. Didinsime neformaliojo ugdymo veiklų įvairovę, į šį sektorių pritraukdami įvairių sričių specialistų, padėsiančių vaikams ugdytis praktinių veiklų gebėjimus. Organizuosime tikslingesnį neformaliojo švietimo mokytojų, paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimą, didžiausią dėmesį skirdami gebėjimams kurti pozityvią aplinką ir ugdyti vaikų emocinį intelektą.
Neformalaus ugdymo krepšelis – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Sieksime, kad valstybės finansuojamas neformalusis švietimas būtų prieinamas vaikams nuo 2 metų.
Sieksime, kad neformaliojo švietimo krepšelis būtų skiriamas ne tik mokslo metų laikotarpiu, bet ir per vasaros atostogas stovykloms finansuoti.

6. Švietimo vadyba nebebus užmirštoji zona

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad ugdymo kokybei nemažą įtaką daro profesionali švietimo vadyba mokykloje. Lietuvoje iki šiol apie tai beveik nekalbama. Pakeitus mokyklų vadovų skyrimo tvarką ir įvedus vadovų kadencijas, buvo išspręsta seniai Lietuvą kamavusi problema: kai mokyklų vadovai dirbo per amžius, neretai taip užkirsdami kelią bet kokioms naujovėms  mokyklose, o santykiuose tarp švietimo valdininkų ir švietimo bendruomenių dažnai vyravo hierarchija ir pataikavimas. Nemaža dalis mokyklų turi naujus, aktyvius, į kokybišką ir novatorišką ugdymą orientuotus vadovus, tačiau išryškėjo ir nemažai švietimo vadybos bėdų: mokyklų vadovų darbo nepatrauklumą lemianti atsakomybės ir atlygio disproporcija, sisteminio vadovų rezervo formavimo trūkumas, paramos mokyklų vadovams stoka. Tiesa, pastaruoju metu šias problemas bandoma spręsti, keičiant mokyklų vadovų skyrimo tvarką, aiškiau reglamentuojant vadovų rezervo formavimo ypatumus, tačiau kol kas ryškesnių pokyčių šioje srityje dar nesimato.

Liberalų sąjūdis pasisako už skaidrią, laisvą ir atsakingą švietimo sistemą, kurioje visos grandys dirba tam, kad pasiektų bendrą rezultatą. Jeigu norime kokybinių pokyčių, turime galvoti apie švietimo vadybos proveržį – kad mokyklų vadovai, ministerijos ir savivaldybių tarnautojai veiktų darniai, jaustų laiko dvasią ir priimtų mokyklų bendruomenėms naudingus sprendimus.

Mokyklų vadovai – aukščiausio lygmens profesionalai. Tobulinsime mokyklų vadovų atrankos procedūras, didelį dėmesį skirsime rezervo formavimo ir paruošimo sistemos sukūrimui. Sudarysime sąlygas kilti mokyklų vadovų prestižui visuomenės akyse, kad švietimo įstaigos vadovas taptų tuo, kuo ir turėtų būti – gerbiamu aukščiausio lygmens švietimo vadybos profesionalu.
Savivaldybių švietimo skyriai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – pagalbininkai, o ne prievaizdai. Pakeisime reikalavimus švietimo skyrių darbuotojų kvalifikacijai, kad šias pozicijas galėtų užimti patys stipriausi darbuotojai, visų pirma – turintys organizacinių gebėjimų.
Ministeriją pertvarkysime pagal keliamus tikslus taip, kad ji formuotų ir įgyvendintų ilgalaikius švietimo tikslus bei užtikrintų savalaikę pagalbą visai švietimo sistemai. Pertvarkydami sistemą, laikysimės esminės nuostatos – darbuotojai, ypač vadovai, turi būti motyvuoti savo srities profesionalai. Švietimo priežiūra bus skirta ne kontrolei, o pagalbai ir bendradarbiavimui su ugdymo įstaigomis užtikrinti.

8. Profesinis mokymas – greitas startas į gyvenimą

Lietuvoje profesinio mokymo prestižas dar vis žemas, o kokybė ne visada atitinka visuomenės lūkesčius ir darbo rinkos poreikius. Šalia kokybiškai veikiančių profesinių mokyklų yra ir tokių, kurias absolventai baigia be minimalių pastangų. Jose mokinių skaičius yra dirbtinai didinamas, siekiant pateisinti savo reikalingumą ir gauti finansavimą. Profesijos mokytojų darbo užmokestis menkas, o menkas prestižas neleidžia pritraukti stiprių savo srities profesionalų.

Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas sukuria puikias prielaidas suartinti profesinį mokymą su bendruoju ugdymu, ir nors šia galimybe jau pradedama naudotis, tai nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi. Mes, liberalai, matome tai kaip vieną iš būdų suteikti kiekvienam jaunam žmogui galimybę išbandyti save profesinėje veikloje, atrasti savo talentą ir įgyti įgūdžių, kurie galėtų būti  naudingi tolesnėje darbinėje karjeroje.

Profesinės mokyklos turi būti valdomos racionaliai. Atliksime aiškų, konkrečiais rodikliais pamatuojamą profesinių mokyklų vertinimą, atsisakysime perteklinio turto. Sutaupytas lėšas skirsime profesijos mokytojų atlyginimams bei mokinių stipendijoms didinti ir ugdymo kokybei gerinti. Atnaujinsime tai, kas reikalinga kokybiškam mokymo procesui, didinsime turimos bazės atvirumą ir prieinamumą. Pertvarkysime profesijos mokytojo rengimo sistemą.
Užtikrinsime, kad profesinio mokymo veiklose dalyvaujantys mokiniai būtų motyvuoti ir vertintų galimybę mokytis profesinio mokymo mokyklose. Sieksime, kad profesinio mokymo centrai propaguotų mokymąsi visą gyvenimą ir taptų realia perkvalifikavimo baze. Priartinsime profesines mokyklas prie darbo rinkos poreikių. Skatinsime kuo platesnį profesinio mokymo bendradarbiavimą tiek su bendruoju ugdymu, tiek su koleginiu sektoriumi.
Plačiau diegsime dualinio mokymo praktikas, remdamiesi kitų šalių ir atskirų Lietuvos profesinių mokyklų sėkminga patirtimi. Sieksime, kad efektyviai veikiančios pameistrystės programos profesiniame mokyme taptų dominuojančiu mokymo būdu, bendradarbiaujant su verslu. Plėsime finansavimo paskatas, siekdami, kad įmonės aktyviau taikytų pameistrystės modelį.

9. Aukštasis mokslas – vertybė, kurianti galimybes

Studentų skaičius Lietuvoje mažėja, tai kelia iššūkius valstybės ateities gerovei. Dėl laiku nepriimtų sprendimų ir išorės veiksnių dalis aukštųjų mokyklų susidūrė su sunkumais, kurių nepavyksta įveikti: nerandama būdų stiprinti mokslinį potencialą, perorientuoti studijų programas ir stiprinti tarptautiškumą. Tai lemia prastus veiklos rezultatus. Mažėjant ES struktūrinių fondų finansavimo galimybėms ir kelis kartus susitraukus potencialių studentų skaičiui, aukštosios mokyklos susiduria su finansiniais sunkumais ir sprendžia išgyvenimo klausimus, ypač regionuose.

Studentai skundžiasi „nenaudingomis“ studijomis. Dėstytojai patiria stresą, dirbdami su ne  visuomet studijoms pasirengusiais studentais. Kita vertus, tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje egzistuoja didelis neatitikimas tarp keliamų reikalavimų darbo vietai užimti ir darbuotojų kvalifikacijos, o tai reiškia, kad valstybė neefektyviai išleidžia pinigus, rengdama aukšto lygio specialistus.

Dėl pandemijos sumažėjus aukštojo mokslo pasiekiamumui užsienyje bei padidinus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių (įvedus „nemokamą bakalaurą“), Lietuvos universitetai ir kolegijos turi unikalią galimybę „susigrąžinti“ Lietuvos mokyklas baigiančius absolventus. Ateities ekonomikos DNR plane numatytos lėšos rinkai aktualių programų parengimui ir kvalifikuotų dėstytojų pritraukimui turi būti nukreiptos į tikslinius pokyčius studijų įgyvendinimo srityje, tai leistų pritraukti ir daugiau užsienio šalių studentų.

Kokybiškos studijos ir tarptautinis šalies verslo konkurencingumas neįmanomas be stiprios mokslo dedamosios. Lietuvoje turime puikiai išplėtotas kai kurių mokslo sričių infrastruktūras, darome pasaulinio lygio atradimus, tačiau mokslo finansavimas ir toliau smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o kai kurių mokslo sričių darbų kokybė susilaukia priekaištų. Pozityviai vertiname  Ateities ekonomikos DNR plane numatytą finansavimą mokslinio potencialo didinimui ir kompetencijų centrų inovacijoms kūrimui, tačiau mokslo politika turi nuolat būti vienu iš pagrindinių prioritetų,  projektuojant tolesnį šalies vystymąsi.

Konsoliduosime aukštųjų mokyklų potencialą. Išlaikydami konkurencijos principais ir valstybės užsakymu grindžiamą finansavimą, priimsime tolesnius sprendimus dėl aukštųjų mokyklų konsolidavimo. Taikysime aukštųjų mokyklų jungimosi skatinimo mechanizmą, kuris padės akademinėms bendruomenėms vienytis ir siekti sinergijos. Vykdysime aukštojo mokslo finansavimo pertvarką, siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo aukštojo mokslo kokybei gerinti, aiškiai atskirdami skirtingus aukštojo mokslo lygmenis ir reikalavimus jiems.
Nuosekliai didinsime finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Sieksime, kad kadencijos pabaigoje valstybės biudžeto skiriamos lėšos siektų 1,5 proc. nuo BVP. Užtikrinsime mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčio augimą. Skatindami mokslo ir verslo partnerystę, jų dalyvavimą tarptautinėse programose, aukštesnius fundamentinio mokslo pasiekimus, auginsime ir Lietuvos mokslininkų matomumą tarptautinėje erdvėje.
Sutelksime dėmesį į studijų kokybės didinimą. Sieksime, kad Lietuvoje atsirastų bent du universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje, o kolegijos didintų aukštojo mokslo prieinamumą regionuose. Įkursime specialų fondą, kuris aukštosioms mokykloms leistų pritraukti dėstytojus iš užsienio.
Plačiai atversime duris į tarptautinę studijų rinką. Nedelsdami šalinsime visus biurokratinius kliuvinius, kuriuos patiria į Lietuvą atvykstantys studentai ir dėstytojai, teiksime informacinę ir teisinę pagalbą, konsultuosime. Aktyviai reklamuosime Lietuvą, kaip studijų šalį ir trampliną į pasaulinę rinką. Skatinsime aukštąsias mokyklas vykdyti studijas nuotoliniu būdu, taip užtikrindami didesnį užsienio studentų pasiekiamumą.
Stiprinsime aukštųjų mokyklų įsitraukimą į mokymosi visą gyvenimą veiklas. Universitetus ir kolegijas matome kaip pagrindinį mokymosi visą gyvenimą plėtros katalizatorių, todėl sieksime kuo didesnio aukštųjų mokyklų atsivėrimo visuomenei per atviruosius kursus, mikrokreditų įskaitymo klausytojams galimybes, įsitraukimą į tarptautinius tinklus.
Sieksime įteisinti lengvesnį studentų judėjimą tarp aukštojo mokslo institucijų. Tam, kad motyvuoti studentai patys galėtų kurti sau reikiamą kompetencijų portfelį, įteisinsime galimybę įgyti aukštojo mokslo diplomą, pasirinkus atvirojo curriculum (angl. open curriculum) modelį.

10. Nuolat mokytis – kurti savo galimybes nuolat

Darbdaviai švietimo sistemai priekaištauja, kad ji neparengia darbuotojų konkrečiai darbo vietai. Darbuotojų trūksta, o profesionalai neturi galimybių atskleisti savo gabumus. Nuolat kintančioje tikrovėje silpnai veikia mokymosi tiltas tarp darbuotojų ir jų gebėjimų bei darbdavių. Mokymosi visą gyvenimą rodikliai Lietuvoje beveik nekinta ilgą laiką ir žymiai atsilieka nuo savo užsibrėžtų tikslų ir ES šalių vidurkio: 2019 m. Lietuvoje tik 6,9 proc. 25-64 metų gyventojų per pastarąsias 4 savaites dalyvavo švietimo ir profesinio mokymo veikloje (planuota, kad šis dydis Lietuvoje turėtų siekti 8,2 proc., tuo tarpu ES vidurkis – 11,2 proc.).

Liberalų sąjūdis ragina mokytis visą gyvenimą ir kurti ne vakarykštę, ne dabarties, o ateities Lietuvą.

Ugdysime mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Plėtosime mokymosi visą gyvenimą galimybes, sukursime finansinių paskatų sistemą darbdaviams, besirūpinantiems sistemingu darbuotojų kompetencijų tobulinimu.
Nustatysime aiškius suaugusiųjų mokymosi finansavimo prioritetus. Siekdami, kad lėšos mokymuisi būtų naudojamos maksimaliai efektyviai, nustatysime siekiamus tikslus, uždavinius ir rodiklius.
Sieksime, kad mokymosi galimybės būtų kuo atviresnės visiems. Prioritetas bus tie žmonės, kuriems mokymasis yra reikalingiausias – keičiantiems profesiją, iškritusiems iš formaliojo švietimo sistemos, žmonėms su negalia, imigrantams.