Švietimas ir mokslas

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Pastaruosius 10 metų pokyčių švietime įvyko tiek daug, kad šiuo metu reikia ne esminių reformų, o stabtelti ir atidžiai išanalizuoti, kas veikia, kas ne.

Bet kokios švietimo naujovės turi būti pagrįstos, į pokyčius privaloma įtraukti bendruomenes, itin svarbu atlikti simuliacijas prieš įdiegiant naujoves realybėje.

Vertinant šios kadencijos Vyriausybės politiką švietimo ir mokslo srityje galima teigti, jog rezultatai gana kuklūs, trūksta aiškių vektorių, kur link norima judėti. Bendrajame ugdyme kelti tikslai buvo teisingi, tačiau jų buvo pernelyg daug, tad įgyvendinimas daugeliu atveju buvo chaotiškas, skubotas, o tai vedė prie gilėjančių problemų sektoriuje. Tikslai tobulinti studijas ir mokslą buvo gana nežymūs.

Aiškesnių pokyčių nesulaukė ir ikimokyklinis ugdymas. Įvedamos privalomos ikimokyklinio ugdymo programos atrodo tarsi imitacija, o ne realus ėjimas užtikrinant ikimokyklinio ugdymo kokybę.

Bendrojo ugdymo kontekste prioritetinis buvo Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) projektas, kurio sėkmingumu tenka abejoti. Tikslas buvo geras – sumažinti atotrūkį tarp mokyklų. Deja, tenka konstatuoti, kad nors TŪM projektui skiriama 250 mln. eurų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų, atotrūkis nesumažėjo: geros mokyklos tapo dar geresnėmis. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, jog keliant mokyklų tinklo kokybę Vyriausybės priimti sprendimai buvo geri, pasistūmėta į priekį iš švietimo sistemos išgyvendinant jungtines klases.

Atnaujintas ugdymo turinys ir skubotas jo įgyvendinimas tapo dar vienu iššūkiu bendrojo ugdymo sistemai. Nors deklaruojami tikslai diegti kompetencijomis grįstas ugdymą vėlgi buvo teisingi, tačiau pamiršta, kad turinį įgyvendina mokytojai, kurių pa(si)rengimui dirbti ir netgi mąstyti kitaip bemaž neskirta laiko ir pastangų. Vadovėlių, mokomosios medžiagos trūkumas tapo pačių mokytojų rūpesčiu. Taip pat pastebėtina ir tai, kad mokytojai atnaujintame turinyje pasigenda pamatinės ugdymo dedamosios – vertybinio pagrindo.

Tarpinių atsiskaitymų idėją galima vertinti teigiamai, tačiau procesas ir šiuo atveju nesuvaldytas, jį sutrikdė gausybė chaotiškų veiksmų: teisės aktų keitimų, ministerijos požiūrio pokyčių. Tai visiškai diskreditavo idėją visuomenėje.

Dar vienas šios kadencijos darbas – pasirengimas visuotinei įtraukčiai – taip pat kelia abejonių. Įtrauktis įgyvendinama gana paviršutiniškai, beveik išimtinai atliepiant tik ugdymosi poreikius, kylančius iš diagnozės. Tačiau net šiuo atveju nesugebama aiškiai įvardyti, kaip įtrauktis turėtų vykti, vis dar nepatvirtinti visi reikiami aprašai, tvarkos ir pan., neužtikrintas reikiamų priemonių prieinamumas mokykloms.

Įsipareigojimas rūpintis mokytoju liko vien lozungu. Karantinas, ukrainiečių integracija mokyklose, įtraukiojo ugdymo iššūkiai kartu įgyvendinant šios kadencijos darbus krito ant mokytojų pečių ir padidino jų įtampą nuovargį, nusivylimą. Nors mokslininkų tyrimai rodo pasibaisėtiną Lietuvos pedagogų emocinę būklę, tačiau šios problemos sprendimui deramo dėmesio nebuvo.

Vyriausybės lygmeniu inicijuota darbo grupė biurokratijai mokyklose mažinti taip ir nepasiekė jokių rezultatų arba jie buvo visiškai nežymūs, nėmaž nesumažinę popierizmo krūvos, griūvančios ant mokyklų vadovų galvų.

Tuo metu profesinio mokymo tinklas buvo tvarkomas, įstaigos buvo stambinamos, įkurta mokymosi visą gyvenimą sistema, todėl galima teigti, jog sprendimai buvo geri.

Pagrindinis aukštojo mokslo pokytis – kolegijų tinklo ir veiklos reforma panaudojant ES fondų lėšas. Po šios reformos nyksta aukštojo mokslo dualumas, todėl darosi sunku suprasti kolegijų vaidmenį ir misiją. Įvestas mokslo kriterijų reikalavimas kolegijoms jas neabejotinai atitolins nuo darbo rinkos poreikių.

Įvestas minimalus stojimo balas, nepriklausomai nuo to, ar stojama į valstybės finansuojamas, ar nefinansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose, yra teigiamas sprendimas. Tikėtina, pozityvų impulsą suteiks ir įvesta antroji stojimo eilė asmenims iš socialiai jautrios aplinkos.

Nors tiek aukštasis mokslas, tiek verslas daugelį metų indikuoja, kad Lietuvoje egzistuojanti studijų klasifikacija neatliepia šiandienos poreikių, šia kryptimi nebuvo imtasi jokių darbų. Dar vienas šios kadencijos Vyriausybės darbas – misijomis grįsto mokslo įtvirtinimas – irgi neatnešė apčiuopiamų rezultatų.

Kaip ypač teigiamą darbą galima išskirti įvestą neformaliojo švietimo finansavimo krepšelį suaugusiems. Tiesa, iniciatyva finansuojama ES fondų lėšomis, o tvaresnių finansavimo šaltinių Vyriausybė nenumatė.

Nevalstybinis švietimas toliau diskriminuojamas nepaisant Vyriausybės įsipareigojimo suvienodinti veiklos sąlygas.

Verta atkreipti dėmesį, jog buvo priimti reikalingi sprendimai, atliepiant Nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo iškeltus tikslus – mokytojų darbo užmokestis – 130 %, o mokslininkų – 150 % vidutinio darbo užmokesčio.

Liberalų sąjūdis siūlo:

1. Ankstyvasis ir bendrasis ugdymas.

• Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas turi būti prieinamas nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos, tam siūlome sudaryti sąlygas steigtis naujo tipo darželiams (šeimų darželiams, mini mokykloms ir pan.).
• Skirsime daugiau dėmesio ikimokykliniam ugdymui, spręsdami ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybės klausimus, išgryninant ugdymo ir priežiūros sąsajas ankstyvajame ugdyme, atskirsime pedagogines, nepedagogines kompetencijas ir funkcijas.
• Ikimokyklinės įstaigos neretai negali priimti vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, nes darželių erdvės nėra pritaikytos šių vaikų saugumui užtikrinti, o pedagogams trūksta žinių, kaip geriausiai patenkinti jų poreikius. Gerinsime darželių prieinamumą ir didinsime švietimo pagalbos specialistų skaičių.
• Sudarysime galimybes visų lygių privačioms ir valstybinėms švietimo įstaigoms konkuruoti lygiomis sąlygomis. Turi būti sudarytos sąlygos naujų tipų švietimo įstaigoms steigtis – šeimų darželiams, mini mokykloms.
• Sieksime sumažinti įtampas ir nuovargį, šiuo metu tvyrantį bendrojo ugdymo sistemoje. Dėl šios priežasties neinicijuosime naujų pertvarkų, kurios tik dar labiau apsunkintų padėtį. Kartu atidžiai stebėsime vykstančius procesus ir taisysime išryškėjančias klaidas. Pagrindinis darbas šioje srityje bus stiprinti pedagogų korpusą, darbo sąlygas ir kompetencijas, auginti pasitikėjimą mokytoju, pagalbos specialistu, mokyklos vadovu.
• Inicijuosime diskusijas ugdymo turinio koncepcijai atnaujinti ir atitinkamai tolesnių krypčių turiniui tobulinti.
• Stiprinsime pilietinio sąmoningumo ugdymą visose klasėse pasitelkdami Krašto apsaugos ministerijos, NVO sukauptą patirtį.
• Didinsime interaktyvių mokymo priemonių prieinamumą visose mokyklose, standartizuosime interaktyvių sprendimų pritaikymą, kad mokyklai būtų paprasčiau įsigyti priemonių pagal savo pobūdį.
• Plėtosime naujų mokytojų pritraukimą iš privataus sektoriaus bei kitų viešojo sektoriaus sričių, skatinsime perkvalifikavimo iniciatyvas.
• Suteiksime papildomas galimybes ir atsakomybes mokyklos bendruomenei priimant sprendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais. Mažinsime mokykloms tenkančią biurokratinę naštą.
• Stiprinsime mokytojų kūrybiškumo, skaitmenines ir kitas kompetencijas. Turime susitarti dėl naujo mokytojų vaidmens šiuolaikinėje mokykloje.
• Plėtosime patrauklias formalias ir neformalias mokinių fizinio aktyvumo veiklas.
• Sieksime kuo paprasčiau ir sklandžiau į ugdymą procesą įtraukti reemigrantus.
• Plėtosime investicijas į kvalifikuotų ir iniciatyvių vadovų paiešką bei dabartinių tobulinimą. Tolygiai didinsime mokyklų vadovų atlyginimus.
• Sieksime, kad kiekvienoje Lietuvos mokykloje būtų užtikrintos sąlygos visų vaikų visaverčiam ugdymui(si). Dėmesį skirsime metodams, kurie padėtų sunkiau prie dabartinės sistemos prisitaikančius mokinius visavertiškai įtraukti į ugdymo procesą.
• Inicijuosime švietimo inovacijų fondą, skirtą mokykloms, mokytojams ir/ar nevyriausybinėms organizacijoms diegti ugdymo inovacijas.

2. Profesinis ir aukštasis mokslas.

• Gerinsime profesinio mokymo prieinamumą, galimybes mokytis ir persikvalifikuoti jau dirbantiems ir įgijusiems išsilavinimą asmenims.
• Tobulinsime priėmimą į aukštąsias mokyklas ir paramą studijoms, siekdami, kad aukštasis išsilavinimas būtų prieinamas visiems jo siekiantiems Lietuvos gyventojams, o studentai būtų tinkamai pasirengę studijoms.
• Stiprinsime Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį patrauklumą ir Lietuvoje studijuojančių užsieniečių integraciją į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę.
• Skatinsime bendrųjų socialinių ir kultūrinių kompetencijų ugdymą aukštosiose mokyklose.
• Skatinsime atsirasti naujas studijų programas, orientuotas į visuomenėje vykstančias transformacijas.
• Sukursime talentingiausių studentų skatinimo ir tobulėjimo programą.
• Išlaikysime aukštojo mokslo dualumą stiprindami kolegijų sektoriaus sąsajas su profesinio rengimo sistema ir regionų socialinės, ekonominės ir kultūrinės plėtros poreikiais.
• Peržiūrėsime pramoninės doktorantūros organizavimo modelį, siekiant atliepti tiek pramonės, tiek mokslinių tyrimų institucijos, kartu vykdančios pramoninę doktorantūrą, interesus. Šiuo metu galiojanti pramoninės doktorantūros tvarka nėra patraukli nei mokslinių tyrimų institucijoms, nei verslui.
• Stiprinsime doktorantūros studijas peržiūrint doktorantūros organizavimą ir ypač užtikrinant universitetų kartu su mokslinių tyrimų institutais vykdomų doktorantūros studijų kokybę.
• Skatinsime tarpdisciplinines studijų programas, galimybes gauti skirtingo profilio išsilavinimą.
• Užtikrinsime pasiteisinusių ES lėšomis finansuojamų projektų (pavyzdžiui,, neformaliojo suaugusių krepšelio) tęstinumą.
• Į vykdomus projektus ir veiklas įtrauksime nevalstybinio sektoriaus švietimo įstaigas. Inicijuosime diskusijas nevalstybinio ir valstybinio sektoriaus institucijų finansavimui ir atskaitomybei suvienodinti ir suderinti.
• Dėsime visas pastangas, kad partijų susitarime dėl švietimo politikos įtvirtintas pažadas padidinti mokytojų ir mokslininkų darbo užmokestį būtų išlaikytas ir įgyvendintas.

3. Moksliniai tyrimai.

• Sieksime ne mažiau kaip 1,5 % nuo BVP skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
• Didinsime tyrėjų skaičių, sukursime galimybes dirbti tiriamąjį darbą tiek valstybiniuose universitetuose, tiek privačiame sektoriuje.
• Stiprinsime Lietuvos visuomenės ir kultūros mokslinius tyrimus.
• Užtikrinsime kryptingą ir efektyvų viešųjų išteklių panaudojimą – peržiūrėsime mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) sritis, jas susiaurinant, orientuojantis į dabarties ir ateities, tarpdisciplinines technologijas (dirbtinio intelekto, autonominių sistemų, išplėstinės ir virtualiosios realybės, genų redagavimo, kvantinės kompiuterijos).
• Inicijuosime diskusijas dėl mokslo vertinimo sistemos pertvarkos, daugiau dėmesio skiriant kokybiniam mokslinės veiklos rezultatų vertinimui ir jų pritaikymui sprendžiant valstybei ir visuomenei svarbius iššūkius bei atsižvelgiant į Mokslinių tyrimų vertinimo tobulinimo koalicijos (COARA) siūlomas gaires.
• Stiprinsime mokslinių tyrimų sistemos sąsają su valstybei ir visuomenei svarbių iššūkių sprendimu, tobulinsime programinį-konkursinį mokslo finansavimą ir sutartimis grįstą mokslinių tyrimų institucijų finansavimą.
• Sudarysime sąlygas universitetuose sukurtiems tyrimų rezultatams vystytis ir būti išbandytiems eksperimentavimo erdvėse, bandomojoje aplinkoje („smėlio dėžėse“).
• Mažinsime MTEPI programų fragmentaciją.
• Pakviesime Lietuvoje savo filialą atidaryti vieną pažangiausių pasaulio mokslinių tyrimų organizacijų (pavyzdžiui, Toronto universiteto Biotechnologijų institutą).
• Stiprinsime Lietuvos ateities raidos galimybių mokslinę analizę, pagrįstą dabarties tendencijų vertinimu ir strateginėmis įžvalgomis.

4. Neformalusis ugdymas.

• Skirsime neformaliojo švietimo krepšelį ir ikimokyklinukams.
• Plėtosime modulinių aukštojo mokslo studijų ir mikrokreditų (mikrokredencialų) pasiūlą, užtikrindami lanksčias galimybes mokytis visą gyvenimą.
• Sukursime programą „Didžiuojuosi savo šaknimis“, skirtą tautinėms mažumoms. Skatinsime tautines bendrijas pristatyti savąsias šaknis bei istoriją lietuviams ne konkuruojant, o sudominant. Skatinsime tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų kūrimąsi ir plėtrą.
• Ugdysime mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Plėtosime mokymosi visą gyvenimą galimybes, sukursime finansinių paskatų sistemą darbdaviams, kurie sistemingai rūpinasi tobulinti darbuotojų kompetencijas.
• Sudarysime palankias sąlygas plėtoti neformalias veiklas mokyklose ne pamokų metu.