Savivalda, valstybės valdymas ir pilietinė visuomenė

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Viena esminių šios kadencijos aplinkybių – tiesiogiai išrinktų merų funkcijų pokyčiai, kurie savivaldybių darbą padarė operatyvesnį. Vietos savivaldos įstatymas pakeistas, tačiau vis dar vyksta diskusijos su Vyriausybės atstovais, kaip praktiškai taikyti naujas įstatymo nuostatas. Vietos savivaldos įstatyme neliko administracijos direktoriaus pavaduotojų, tačiau savivaldybės šią problemą sprendžia taikydamos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, kur įstaigos vadovo pavaduotojų pareigybės numatytos.

Vis dar iškyla problemų tose savivaldybėse, kur tiesiogiai išrinkti merai neturi savivaldybės tarybos daugumos: kyla iššūkių patvirtinti programą ir tiesioginio Vyriausybės valdymo įvedimo grėsmė.

Tiesioginiai merų rinkimai visuomenėje priimami itin palankiai: 82 % Lietuvos gyventojų aktyviai palaiko ir nori tiesiogiai išsirinkti merus. Seime tęsiasi diskusijos dėl mero funkcijų, kuris pirmininkauja tarybos posėdžiams, bet nėra tarybos narys. Siūloma numatyti savivaldybės tarybos daugumos lyderio poziciją, kuris galėtų pirmininkauti tarybos posėdžiams.

Lietuvoje įvykdyta viešojo administravimo reforma, kurios esmė – sudaryti aplinkybes kelti atlyginimus viešojo sektoriaus vadovams ir atnaujinti visa atlyginimų politiką. Nors įstatymai numato priemones, vis dėlto adekvačių lėšų norimiems pokyčiams nėra.

Šiuo metu viešajame sektoriuje dirba 29 % visų dirbančių žmonių, kai ES vidurkis – 19 %. Trūksta vieningos viešojo sektoriaus darbuotojų statistikos ir registrų, todėl sunku objektyviai naudoti turimą informaciją.

Paminėtina, jog šios kadencijos metu buvo įvykdyta tai, ko savivalda ilgai laukė – Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos perduotos savivaldai. Nors laisvės savivaldai šiuo sprendimu sukurta daugiau, žemė už miestų teritorijos išlieka tarnybos kompetencijoje. Klausimų vis dar kelia GPM mokesčio administravimas, kaip jį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kaip tarpusavyje deri skirtingos sistemos. Neapmokestinamųjų pajamų didėjimas veikia surenkamą GPM. Minimalios mėnesinės algos didėjimas nedaro jokio poveikio savivaldybėms.

2025 m. baigiasi Valstybės investicijų programa, vėluoja procesai planuojant, skiriant ES lėšas. Stringa darbas Regioninėse plėtros tarybose: daug dėmesio biurokratiniams aprašams, taisyklėms, o realios laisvės beveik nėra. Valstybėje toliau ignoruojama susisiekimo problema neskiriant reikiamo finansavimo kelių priežiūrai, asfaltavimui.

Savivaldybių savarankiškumas geriausiai įgyvendinamas joms vystant savarankiškus investicinius projektus. Šiuo metu savivaldybės lanksčiau skolintis gali tik prisidėdamos prie ES finansuojamų projektų. Todėl savivaldybėms dažnai tenka įgyvendinti ne būtinuosius projektus, o tuos, kurie atitinka centrinės valdžios nustatytus reikalavimus.

Savivaldybėse sparčiai plėtojama socialinių paslaugų sritis: steigiamos naujos socialinių paslaugų įstaigos, diegiamos naujos paslaugos įvairioms žmonių grupėms. Tačiau socialinių paslaugų suskirstymas pernelyg painus: iš viso įvardijamos net 36 rūšys, kai kurių iš jų turinys tas pats, nors pavadinimai ir apmokėjimo būdas skiriasi. Dėl pernelyg smulkmeniško reglamentavimo socialinių paslaugų sistema tampa sunkiai suprantama tiek specialistams, tiek paslaugų gavėjams. Savivaldybės priverstos skirti laiką ir žmogiškuosius išteklius beprasmiškoms biurokratinėms procedūroms, kurios nesuteikia naudos gyventojams.

Regionuose veikiančios NVO geriausiai žino vietos bendruomenių poreikius ir gali teikti tikslinę paramą bei paslaugas, kurios prisideda prie regioninės ekonomikos ir socialinės infrastruktūros vystymosi. Todėl būtina užtikrinti NVO veiklų tęstinumą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

Šią kadenciją liberalai nuosekliai dirbo stiprindami NVO teisinę aplinką, vyko nuolatinės konsultacijos su Nacionaline NVO koalicija bei kitomis skėtinėmis organizacijomis. Labdaros ir paramos įstatymo redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad 1,2 % GPM paramą gali gauti tik NVO sektorius. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme įtvirtinta socialinio verslo sąvoka, suteikusi reguliavimo pamatą socialiniam verslui. Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtinus savanorišką darbo sutartį su vadovu, palengvėjo NVO administravimas. Asociacijos įstatymo pataisos suteikė galimybę steigti tarptautines nevyriausybines organizacijas.

Didesnėse savivaldybėse trūksta iki kelių šimtų, mažesnėse – dešimčių gydytojų. Savivaldybės taiko įvairias medikų pritraukimo priemones – kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančias išmokas, būsto ir kitas lengvatas, tačiau šios priemonės nėra tokios veiksmingos kaip tikėtasi. Visa tai rodo, kad medikų trūkumo problema yra gilesnė ir sisteminė.

Savivaldybes supurtė ir taip vadinamas „čekiukų“ skandalas. Seimo pirmininkei konsolidavus, parlamentas priėmė reikalingus sprendimus, kurie keičia savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo tvarką, o Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokuratūros tyrimai pasiekia teismus, kur bus priimti atitinkami sprendimai ir nuosprendžiai.

Liberalų sąjūdis siūlo:

Šalies pažangą skatina tik žmonių pasitikėjimą pelniusi valdžia. Viešasis valdymas turi būti rezultatyvus ir leidžiantis veikti. Turi keistis pati valdymo kultūra – sprendimus priimti pagrįstai ir bendru sutarimu. Būtina tenkinti ne tik pagrindinius saugumo, žmogiškojo orumo poreikius, bet ir teikti visiems reikalingas geros kokybės paslaugas. Valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai dėmesį sutelkdamos į svarbiausius prioritetus.

1. Savivaldos plėtojimas, regioninė politika.

• Bet kuris siūlymas iš esmės keisti vietos savivaldos modelį turi būti pagrįstas, teisiškai argumentuotas ir išsamiai aptartas tiek su savivalda, tiek su visomis susijusiomis valstybės valdymo institucijomis. Diskusijos apie esminius pokyčius turi būti orientuotos ne į esamą, o ateinančias vietos savivaldos kadencijas.
• Sukursime aiškesnę sistemą, kaip krašto gynybos sistemoje plėtodamos civilių saugą ir logistinę infrastruktūrą dalyvauja savivalda . Priedangų ir slėptuvių įrengimui reikalingas standartas – nuo žymėjimo iki techninių reikalavimų. Nepritariame, kad gynybos finansavimo poreikiams būtų kėsinamasi į savivaldybių biudžetus.
• Užtikrinsime lygiavertę centrinės valdžios ir savivaldos partnerystę priimant sprendimus dėl regionų plėtros, stiprinsime regionų savarankiškumą labiau atliepiant vietos poreikius, sudarysime sąlygas regionams vykdyti visus suplanuotus projektus, užtikrinsime sklandų regionų plėtros planų įgyvendinimo procesą mažinant biurokratiją.
• Spartinsime regioninio verslo augimą ir plėtrą pasitelkiant efektyvesnes kompleksinės pagalbos priemones, tokias kaip į klientą orientuotos ekspertinės konsultavimo paslaugos, verslo inkubavimo paslaugos bendradarbystės centruose, visiems prieinamas verslo kompetencijų ugdymas ir mentorystė.
• Sudarysime savivaldybėms galimybę lanksčiau skolintis ne tik ES lėšomis remiamiems, bet ir savivaldybių bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams.
• Sukursime savivaldybių investicijų poreikius atliepiantį finansinį instrumentą, kuris būtų jau veikiančios Nacionalinės plėtros įstaigos dalis ir per kurį valstybė galėtų savivaldybėms teikti paskolas ir/ar paskolų garantijas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis.
• Didinsime savivaldybių finansinį savarankiškumą, įskaitant galimybę išleisti vertybinius popierius, obligacijas.
• Peržiūrėsime GPM skirstymo savivaldybėms, ypač mokesčio administravimo ir apskaitos, tvarką. Užtikrinsime savivaldybių GPM pajamų autonomiją visiškai kompensuojant GPM netektis, patiriamas dėl centrinės valdžios sprendimų.
• Sieksime, jog visose be išimties savivaldybėse atsirastų dalyvaujamasis biudžetas. Ypač teigiamai vertiname pasiteisinusią kai kurių savivaldybių praktiką dalyvaujamojo biudžeto lėšas naudoti ne tik ūkio, bendruomenės poreikiui, bet ir, pavyzdžiui, švietimui.
• Skirsime didelį dėmesį kelių finansavimui. Iš tų mokesčių, kurie susiję su kelių naudojimu, visos surinktos lėšos turi atitekti kelių finansavimui. Apibrėšime aiškius kriterijus finansavimui gauti, įvertinant kelių būklę, naudojimo intensyvumą, pasiekiamumą.
• Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijų perdavimas savivaldybėms neturi apsiriboti tik miestų žeme. Savivaldybės žemės klausimus turi spręsti visoje savo teritorijoje.
• Suteiksime savivaldybėms daugiau savarankiškumo sprendžiant švietimo įstaigų tinklo klausimus. Šiuo metu valstybė primeta daug smulkmeniškų nurodymų, kurie trukdo pasiekti optimalų valdymo variantą.
• Tobulinsime ir supaprastinsime socialinių paslaugų sistemos reglamentavimą atskiras socialines paslaugas apjungiant į socialinių paslaugų paketus, kurie priklausytų nuo asmens savarankiškumo lygio ir valstybės bei savivaldybių realių finansinių galimybių.
• Tobulinsime Konkurencijos tarnybos veiklą, nes ji neretai tampa kliūtimi įgyvendinti tikrąją savivaldą.
• Sieksime didesnio savivaldybių energetinio nepriklausomumo. Savivaldybės turi būti savarankiškesnės tvarkydamos savo elektros energijos ir šildymo ūkį.
• Peržiūrėsime pirmojo būsto jaunoms šeimoms programą, kuri šiuo metu leidžia tik pirkti, o ne patiems statytis būstą. Svarstysime skatinimo mechanizmą įsigyjant apleistas sodybas regionuose kaip antrąjį būstą.
• Stiprinsime regioninę žiniasklaidą kaip užtikrinančią demokratinius procesus savivaldybėse.

2. Valstybės valdymas, viešasis administravimas.

• Užtikrinsime efektyvų, įrodymais ir gerąja praktika grįstą viešojo sektoriaus valdymą diegiant viešosios politikos bei teisinio reglamentavimo pasekmių vertinimo metodus, reikalaujant kokybiškai įvertinti sprendimų poveikį, kad užtikrintume savo priimamų sprendimų naudą visuomenei, verslui, valstybei.
• Didinsime technologinį imlumą viešajame sektoriuje siekiant reikšmingai pagerinti viešojo sektoriaus kuriamą vertę, paslaugų kokybę ir piliečių pasitenkinimą.
• Valstybė turi taip pat atsisakyti paslaugų, kurias gali suteikti privatus sektorius, pavyzdžiui, mokymo bazių, poilsio namų ir kt. Įtrauksime piliečius, verslą, nevyriausybines organizacijas teikti viešąsias paslaugas. Tokia praktika viešajam sektoriui leis veikti lanksčiau, efektyviau ir nepūs valstybės aparato.
• Užtikrinsime laipsnišką viešųjų paslaugų (kultūros, švietimo, sporto, socialinių ir kt.) perdavimą NVO į sprendimus  įtraukdami vietos gyventojus.
• Užtikrinsime sklandų e-paslaugų veikimą ir didinsime jų apimtį. Valstybėje vis dar veikia per daug registrų, kurie nesąveikauja tarpusavyje, todėl sunku užtikrinti stebėsenos, objektyvaus palyginimo procesus. Skirsime reikiamą dėmesį IT procesų saugumui ir, kur įmanoma, naudosime dirbtinio intelekto technologijas paslaugų teikimui palengvinti.
• Lietuva taps tarptautinėje bendruomenėje pripažįstama kaip atvirų duomenų šalis. Žmonių patogumui užtikrinsime tarpinstitucinį duomenų dalinimąsi.
• Viešojo valdymo agentūra nepasiekia laukiamų rezultatų. Įsivažiavus viešojo sektoriaus reformai, atliksime monitoringą, ar įgyvendinami išsikelti reformos tikslai. Darbo užmokesčio fondo klausimas išlieka aktualus – neatitinka viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų koeficientų pokyčių.
• Viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos turi būti greitos ir kokybiškos, o aptarnavimas grįstas abipuse pagarba.
• Valstybės tarnyba bus lanksti, reaguojanti į kintančias aplinkybes. Viešasis sektorius turi tapti patrauklia vieta dirbti ir užsidirbti, pritraukti lyderius. Atrenkant darbuotojus vertinsime ne tik formaliuosius reikalavimus, bet ir patirtį versle, savanoriškose, nevyriausybinėse organizacijose, pilietiškumo iniciatyvose.
• Tobulinsime vertikalios ir horizontalios karjeros sistemas: taip daugiau galimybių tobulėti įgis tie darbuotojai, kurie neturi lyderystės ar vadovavimo ambicijų, nors yra profesionalūs. Horizontalus darbuotojų judėjimas viešojo sektoriaus įstaigose lems glaudesnį bendradarbiavimą tarp įstaigų.
• Ieškosime būdų, kaip viešajam sektoriui darbo rinkoje atlaikyti konkurenciją su privačiu sektoriumi. Skirsime didelį dėmesį kvalifikacijos ir kitų kompetencijų kėlimui, kūrybiškumui skatinti.

3. Pilietinė visuomenė ir NVO stiprinimas.

• Kuo daugiau atvirų duomenų savivaldybėse. Atviri duomenys – atvirumo, skaidrumo bei pilietiškumo garantas.
• Skatinsime gyventojų pilietinį aktyvumą, pasitelkdami išmaniąsias technologijas ir taip užtikrindami sklandesnį konsultacinį mechanizmą su vietos bendruomenėmis.
• Visapusiškai plėsime e-demokratijos galimybes. Nuosekliai pasisakome už internetinį balsavimą visuose rinkimuose. Diegdami e-balsavimo sistemas, į į sprendimus įtrauksime vis daugiau žmonių. Vystydami e-demokratiją, didelį dėmesį skirsime asmens duomenų apsaugai. Sureguliuosime Viešųjų pirkimų įstatymą nustatydami aiškias sąlygas visoms institucijoms bei įstaigoms nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, kada pirkimus vykdanti NVO yra perkančioji, o kada – neperkančioji organizacija.
• Remdamiesi 2021-2030 m. Nacionaliniu pažangos planu, didinsime teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą. Iki 2030 m. savivaldybių viešųjų paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, dalį išauginsime iki 30 %.
• Socialinių NVO srityje svarbu indeksuoti atlyginimus: kaip ne biudžetinėse įstaigose  jose nėra kitų galimybių didinti darbo užmokestį darbuotojams.

4. Teisėsauga, korupcijos prevencija.

• Lietuvos teisėsaugos institucijos turi veikti tiksliai ir greitai, griežtai laikydamosi procedūrinių žmogaus teisių garantijų ir ypač – nekaltumo prezumpcijos principo. Liberalai teigia, kad tik bendradarbiavimas tarp įstaigų ir visuomenės bei tarp pačių įstaigų, aiškus atsakomybių pasiskirstymas tarp skirtingų tarnybų ir tinkamas jų aprūpinimas reikalingais resursais leis įgyvendinti saugios Lietuvos viziją.
• Šalinsime korupcijos priežastis ir paskatas. Atsisakysime valdžios institucijoms nebūtinų funkcijų. Laikysimės aukšto skaidrumo, atvirumo ir viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo standarto. Mažinsime fiziniams ir juridiniams asmenims tenkančią administracinę naštą, įgyvendinsime draugišką, konsultacijomis grįstą verslo priežiūrą, konsoliduosime verslo priežiūros institucijų funkcijas, sumažinsime jų skaičių, didinsime kontroliuojančių institucijų veiklos skaidrumą ir nuoseklumą, atsisakysime perteklinio ir smulkmeniško visuomeninių santykių reglamentavimo.
• Įgyvendinsime korupcijos ir piktnaudžiavimo šalinimo iš valstybės ir savivaldybių institucijų priemones. Sukursime efektyvų asmenų, pranešusių apie korupcines viešojo sektoriaus darbuotojų veikas, apsaugos mechanizmą.
• Sukursime skaidrų ir veiksmingą lobistinės veiklos modelį valstybėje. Verslo asociacijų ir kitų visuomenės grupių dalyvavimas priimant politinius sprendimus turėtų būti skatinamas, o ne baudžiamas sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis.