Kultūra, kultūros ir kūrybinės industrijos

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Lietuvoje kultūra išgyvena gerus laikus: pastaraisiais metais menininkai pelnė daugybę tarptautinių įvertinimų garsindami Lietuvą ir jos kūrėjus. Kino autoriai pelnė aukščiausių nominacijų ir laimėjimų Europos kino apdovanojimuose (Venecijos, Sandanso, Kanų, Lokarno filmų festivaliai), Lietuvos muzikos atstovai paskelbti geriausiais operos solistais pasaulyje ir Europoje, o performansas „Saulė ir jūra“ pelnė triumfą Venecijos bienalėje.

Būtina paminėti sėkmingai įvykdytą ir kitiems pavyzdžiu tapusį Kauno, kaip Europos kultūros sostinės 2022 m., projektą, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Kauno tarpukario modernizmo architektūrą ir kitą didelį pasiekimą – galimybę šių metų rudenį organizuoti Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje.

Dideliu pasiekimu laikytinas Seime priimtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kurio esmę sudaro – kultūros virsmas iš atskiro sektoriaus į horizontaliąją vertybę, turinčią įtakos visoms valstybės gyvenimo sritims. Įstatyme apibrėžtas kultūros santykis su švietimu, aplinkos apsauga, užsienio politika, sveikatos apsauga, savivaldybėmis, NVO ir t.t. Įtvirtinti esminiai principai ir vertybės didinant kultūros svarbą tiek valstybėje, tiek visuomenėje.

Pagal „Eurostat“ duomenis, žmonių, dirbančių kultūros sektoriuje (ir viešajame, ir privačiame, ir NVO) skaičius auga tik trijose ES šalyse – Prancūzijoje, Portugalijoje ir Lietuvoje. Sparčiausiai šis skaičius auga būtent Lietuvoje – daugiau kaip 6 % (2022 m. duomenimis). Vadinasi, sektoriui buvo pritaikytos veiksmingos pandemijos valdymo ir atsigavimo po jos priemonės, kultūros sektoriuje žmonės jautėsi saugūs. Verta paminėti, jog kultūros sektoriuje reikšmingai kilo vidutinis darbo užmokestis – nuo 2020 m.  padidėjo daugiau kaip 400 eurų į rankas.

Popandeminis laikotarpis pasižymėjo didele įvairių renginių gausa. Kultūros žmonės buvo ypač aktyvūs palaikydami Ukrainą ir organizuodami bendrus projektus su Ukrainos kūrėjais ir Ukrainos kultūros įstaigomis. Išsiplėtė kultūros geografija: per gana trumpą laiką atsivėrė 16 naujų kultūros erdvių (Klaipėdos muzikinis teatras, Stasio Eidrigevičiaus menų centras, Sapiegų rūmai ir kt.).

Verta paminėti žiniasklaidos politikos pokytį. Pasauliniame spaudos laisvės indekse Lietuva pakilo į 7 vietą iš 28 (2023 m.), šiais metais smuktelėjome į 13 vietą. Lietuvos pastangomis į ES sankcijų prieš rusiją paketus įtrauktas rusiškų TV kanalų blokavimas ES teritorijoje.

NVO įgalinimas išlieka aktualus. Valstybė galėtų dar aktyviau įtraukti NVO į kultūros vyksmą. Būtina didinti turiniui skirtus biudžetus – tiek Lietuvos kultūros tarybai, tiek Lietuvos kino centrui, galiausiai – Muziejų programai, kuri šiuo metu perkelta Kultūros ministerijos žinion.

Kultūros ir švietimo sąveika iki šiol nesklandi: kultūra iš esmės nėra tiek pasitelkiama kaip horizontali vertybė, kiek galėtų. Ne visose savivaldybėse veikia Socialinis receptas, reikia sparčiau vykdyti projektus ES lėšomis . Kultūros kūrybinių industrijų sektorius vis dar stokoja tvarumo bei sisteminio požiūrio.

EBPO tyrimo duomenimis (2020 m.), Lietuva yra viena iš 4 Europos valstybių, kartu su Vengrija, Slovakija, Rumunija netaikančių mokestinių paskatų paramą teikiantiems fiziniams asmenims. Šalys, netaikančios mokestinių paskatų fizinių asmenų teikiamai paramai, atsilieka ir pagal gyventojų dosnumo rodiklius (2023 m. Pasaulio dosnumo indekse Lietuva pagal gyventojų teikiamos piniginės paramos rodiklį užima tik 109 vietą iš 142 pasaulio valstybių). Užsienio šalių praktika rodo, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai paramos teikėjai pozityviai vertina mokestines paskatas. Šalyse, taikančiose mokestines paskatas fiziniams paramos teikėjams, pastarieji yra 12 % labiau linkę aukoti, nei šalyse, neturinčiose tokių paskatų.

Lietuvoje puikiai veikia pelno mokesčio lengvata kinui, kuri leidžia į industriją pritraukia nuo 11 mln. eurų 2020 m. iki 21 mln. eurų 2023 m. Lietuvoje taip pat galioja lengvatinis PVM tarifas spausdintoms ir elektroninėms knygoms, renginių lankymui, bilietams. Ne pelno siekiančios organizacijos yra atleistos nuo PVM.

2022 m. Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sukuriama vertė stipriai augo – 14,5 %, o tai sudarė 1,9 % BVP. Valstybės duomenų agentūra preliminariai įvertino 2022 m. KKI sukuriamą BVP dalį pagal atnaujintą 72 ekonominių veiklų sąrašą. KKI sektoriaus sukuriama BVP dalis 2022 m. sudarė 3,28 %. Tai yra itin reikšminga ekonomikos dalis. Palyginimui kiti sektoriai: augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla sudarė 2,8 %, maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba – 3,19 %, nekilnojamojo turto operacijos, išskyrus būsto, kuriame gyvena savininkas, sąlyginė nuoma – 3,1 % ir pan.

Pastaruosius kelis metus pastebimas stabilus užimtųjų skaičiaus augimas KKI sektoriaus įmonėse atitinkamai 48,75 tūkst. 2019 m., 49,12 tūkst. 2020 m. 50,2 tūkst. 2021 m. ir 55,85 tūkst. 2022 m. Lyginant jaunimo (15–29 m.) užimtumo struktūrą KKI sektoriaus viduje ir su Lietuvos vidurkiu, patvirtinamos Europos Komisijos išvados, kad KKI yra vienas dinamiškiausių Europos sektorių, kuris rodo didesnį nei vidutinį augimą ir kuria palankias sąlygas darbui bei kitų patrauklių formų užimtumui, ypač jaunimui, kartu stiprinant ir socialinę sanglaudą.

Dauguma kultūros ir kūrybinių industrijų įmonių įsikūrusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje 41 %, Kaune 14 %, tokios tendencijos pastebimos ir pasauliniu mastu.

Liberalų sąjūdis siūlo:

1. Dėmesys kūrėjams, kultūros dalyviams, kultūros darbuotojams ir įstaigoms.

• Visose kultūros srityse mažinsime hierarchiškumą, centralizaciją, diegsime pagarbaus atstumo, savireguliacijos principus, ypač finansavimo programų reikalais. Būtina išryškinti individualaus kūrimo vertę. Meno kūrėjams ir kultūros dalyviams parengsime aktualias kompetencijų bei įgūdžių gerinimo priemones, bendradarbiavimo ir sklaidos instrumentus, leisiančius visuomenei pristatyti meno kūryboje atsispindinčią meninės raiškos įvairovę.
• Toliau didinsime kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus: kultūros sektoriaus atlyginimų vidurkis turi pasiekti vidutinį šalies atlyginimų vidurkį.
• Daugiau dėmesio skirsime turinio finansavimui. Žymiai padidinsime lėšas, skiriamas Lietuvos kultūros tarybai ir Muziejų veiklos skatinimo planui, kuris skirtas kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo, tyrimo, restauravimo ir sklaidos projektams finansuoti.
• Kiekvienais metais telksime kultūros sektorių dalyvauti tokiuose tarptautiniuose formatuose kaip Europos kultūros sostinės, Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir pan. Skatinsime meno kūrėjus dalyvauti ir atstovauti Lietuvai įvairiose kultūros ir meno platformose, „Performa“ bienalėje Niujorke ir kt. Rengiant ir įgyvendinat valstybės ir jos kūrėjų svarbių sukakčių ir metinių programas įtrauksime individualius kūrėjus. Su kūrėjais ir partneriais Lietuvoje ir užsienyje įgyvendinsime M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių programą.
• Sudarysime palankias ir skatinančias sąlygas biudžetinėms kultūros sektoriaus institucijoms užsidirbti reikšmingą dalį lėšų savo veikloms.
• Modernizuosime kultūros infrastruktūros objektus sudarant sąlygas plėsti teikiamas paslaugas, didinti jų kokybę, įvairovę, skatinti interaktyvumą ir prieinamumą, tenkinant šiuolaikinės visuomenės poreikius ir stiprinant socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įsitraukimą dalyvauti kultūroje.
• Inicijuosime programas, skatinančias kultūros paslaugas kurti ir pritaikyti socialinę atskirtį patiriančioms, skirtingą negalią turinčioms visuomenės grupėms.
• Spręsime muziejinių vertybių saugyklų poreikius. Pastatysime modernią, lankytojams atvirą, centralizuotą muziejinių vertybių saugyklą su kompetencijų centru Rumšiškėse. Pasitelkdami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, spręsime muziejinių vertybių saugyklos poreikio klausimą Vilniuje.
• Nuosekliai didinsime finansavimą knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir per kadenciją pasieksime ES vidurkį. (2021 m. vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti valstybės biudžeto dalis buvo 1,00 euras, 2024 m. – 1,07 euro, kai ES vidurkis – 1,22 euro).
• Užtikrinsime vienodas galimybes tobulinti bendrąsias, vadybines ir profesines kompetencijas visiems viešojo, nevalstybinio ir privataus sektoriaus kultūros darbuotojams.

2. Tarpsritinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

• Laikysimės Kultūros politikos pagrindų įstatyme įtvirtintų kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo principų, parengsime įstatymo nuostatų įgyvendinimo rekomendacijas. Detalizuosime kitų politikos sričių sąsajų su kultūra horizontalumo vertes, pasiūlydami tarpsritinius sprendinius: švietimui, aplinkos apsaugai, užsienio politikai, socialinei politikai, sveikatos apsaugai ir kt.
• Švietimo įstaigos ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijos sudaro sąlygas įgyti ir ugdo kultūrines ir kūrybines kompetencijas. Kultūra yra aktuali formaliojo ir neformaliojo švietimo dalis, kultūrinės edukacijos, skaitymo skatinimo, raštingumo ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą pagrindas ir mokslinių tyrimų objektas. Tai pabrėždami, stiprinsime kultūros ir švietimo ryšį, prioritetą teikdami kelti mokytojų kompetencijas kultūros srityje. Įgyvendinsime Kultūros paso programos plėtrą visuose švietimo sistemos lygmenyse, į sklandesnį proceso koordinavimą įtraukdami savivaldybes bei kultūros dalyvius.
• Visos Lietuvos savivaldybės dalyvaus Socialinio recepto projekte, kuris suteikia galimybę senjorams įsitraukti į įvairias nemokamas kultūrines, dailės, muzikos, sporto, neformaliojo švietimo, savanorystės ir kitas veiklas, turiningai praleisti laiką sykiu pabendrauti ar užmegzti ryšių su savo bendraamžiais. 2024 metais projektas vykdomas 13-oje Lietuvos savivaldybių: Vilniaus m., Kauno m., Rokiškio r., Visagino m., Anykščių r., Panevėžio m., Klaipėdos m., Telšių r., Marijampolės r., Biržų r., Druskininkų m., Tauragės r., Šiaulių m. savivaldybėse.
• Spręsime kultūros specialistų poreikio regionuose iššūkius, inicijuosime susitarimą tarp valstybės, savivaldybių ir mokslo institucijų.
• Kultūros prieinamumą užtikrinsime bendradarbiaudami su Susisiekimo ministerija bei savivaldybėmis. Geras susisiekimas artina žmogų patirti turtingesnį kultūrinį vyksmą. Skatinsime muziejų ir profesionaliojo scenos meno įstaigų mobilumo programas.

3. Kultūros vertybių apsauga.

• Padvigubinsime lėšas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimui.
• Paveldotvarkos programoje pirmenybę teiksime regionų savitumą atspindintiems paveldo objektams (t. y. Mažosios Lietuvos marinistinis paveldas, pajūrio rekreacinė architektūra, etnografinių kaimų ir istorinių miestelių paveldas, tarpukario modernizmo statiniai, gynybiniai įtvirtinimai, rezistencijos paveldas, pramonės paveldas ir t.t.).
• Didesnį dėmesį teiksime kultūros paveldui aktualizuoti ir įveiklinti. Kūrybiškumas taps pamatiniu finansavimo programų reikalavimu.
• Skatinsime kultūrinį verslumą regionuose, pasitelkdami kūrybiškos vietokūros metodus, sudarančius galimybę į kūrybos procesą įtraukti vietos bendruomenę, kūrėjus, verslus, savivaldą. Parengsime ir įgyvendinsime Kūrybiškos vietokūros programą.
• Parengsime ir įgyvendinsime Socialiai atsakingos paveldotvarkos programą, skirtą daugiabučių paveldo objektams sutvarkyti.
• Parengsime Lietuvos kultūros vertybių, esančių užsienyje, išsaugojimo programą, numatančią konkrečius kultūros vertybių atskleidimo, įrašymo į sąvadą, apsaugos ir išsaugojimo bei susigrąžinimo veiksmus su konkrečiais jų atlikimo terminais. Skirsime programos įgyvendinimui reikalingas lėšas ir imsimės realių programos įgyvendinimo darbų.
• Karo Ukrainoje kontekste užtikrinsime Lietuvos meno vertybių apsaugą, nuolatinį mobilizacijos, evakuacijos planų atnaujinimą ir jų gyvybingumą, reaguojant į galimus geopolitinius iššūkius ir ekstremalias situacijas.
• Užtikrinsime, kad Gedimino kalnas būtų sutvarkytas.

4. Kritiškai mąstančios asmenybės ugdymas.

• Karo Ukrainoje kontekste pasitelksime kultūrą patriotiškumui ugdyti. Supraskime iš naujo, ką reiškia laisvė ir demokratija. Kultūra gali skleistis patriotizmo pavidalais, kartu skatindama solidarumą ir įkvėpimą.
• Kursime kritiškai mąstančią visuomenę, atsparią dezinformacijai ir propagandai. Stipri žiniasklaida – būtina sąlyga atsparios visuomenės kūrimui.
• Didinsime finansavimą Medijų rėmimo fondui. Jis prisidės keliant žiniasklaidos kokybę, skatins pliuralizmą, demokratinius procesus šalies regionuose, visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus visuomenės informavimo priemonių turinį, sklaidą ir sklandžią viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklą.
• Visuomeninis transliuotojas išliks nepriklausomas nuo valdžios institucijų. LRT turi būti pavyzdys ir kokybės etalonas.
• Mokslo pažanga, technologijos, dirbtinis intelektas skatina proveržį, taip pat ir kultūros srityje. Siekdami pasinaudoti naujųjų technologijų banga ir įgauti konkurencinio pranašumo, reguliacinius veiksmus šioje terpėje atliksime tik autorių teisių apsaugai, teisei į sąžiningą atlygį kūrėjams ir status quo žmogaus teisių apsaugos procesuose užtikrinti.
• Įtvirtinsime pagarbą autorių teisėms visose srityse. Skatinsime teisėtą kūrinių bei gretutinių teisių objektų panaudojimą, ugdysime visuomenes jautrumą kūrybinei veiklai bei autorių ir gretutinėms teisėms, stiprinsime nepakantumą̨ neteisėtam turinio naudojimui.
• Stiprinsime šalies gyventojų medijų ir informacinio raštingumo ugdymą per šalies viešąsias bibliotekas taip ugdydami kritiškai mąstančią visuomenę, gebančią atsirinkti ir tinkamai interpretuoti gaunamą informaciją. Stiprinsime bibliotekų specialistų – medijų ir informacinio raštingumo konsultantų – kompetencijas.

5. Kultūros ir kūrybinės industrijos.

• Investuosime į kultūros ir kūrybinių industrijų ekosistemos kūrimą ir vystymą.
• Lietuvoje veikiančias inovacijų skatinimo, investicijų ir startuolių ekosistemas pritaikysime kūrybinių industrijų poreikiams. Tai leis augti itin aukštomis kompetencijomis ir talentais grįstam sektoriui. Įmonės, kurios savo veikloje integruoja technologijas, kuria inovacijas ir iš esmės dirba naujųjų kūrybinių industrijų srityje (y. vizualiniai menai, vaizdo žaidimai, kinas, muzika, naujosios medijos) generuoja didžiąją dalį kultūros ir kūrybinių industrijų sukuriamos pridėtinės vertės. Sektorius yra sukaupęs didelį inovacijų, augimo potencialą.
• Panaudosime kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą šalies žinomumui ir patrauklumui didinti, pozicionuojant Lietuvą kaip patrauklią šalį talentams augti ir jiems pritraukti.
• Plėtosime pažangią KKI ekosistemą telkdami ir stiprindami jos potencialą. Sudarysime sąlygas tarpdiscipliniškumui, globalių talentų augimui, aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui.
• Sudarysime patrauklias sąlygas globaliems talentams augti, atvykti ir gyventi Lietuvoje, gerinsime mokestinę aplinką KKI, svarstysime pelno mokesčio lengvatą išplėsti į šiuos KKI sektorius: žaidimų, dizaino, muzikos ir scenos, vizualiųjų menų, ArtTech.
• Sudarysime sąlygas talentų auginimui (akseleravimui), pritraukimui ir perkvalifikavimui KKI sektoriuje. Spręsime sektorinio ir fragmentinio požiūrio iššūkius bei sukursime talentų vystymo sistemą, apimančią visą talentų auginimo grandinę (mokykla, profesinis ugdymas, aukštasis mokslas, perkvalifikavimas, viso gyvenimo mokymasis ir kt.), plėtosime tarpsektoriškumą.
• Stiprinsime tarptautiškumą, didinsime KKI galimybes įeiti į tarptautinės rinkos vertės grandines, bendradarbiauti su užsienio aukštosiomis mokyklomis, talentus atstovaujančiomis agentūromis, organizuoti verslo, žinių mainų misijas.
• Vykdysime KKI nacionalinės statistikos ir tyrimų užsakymus, kad galėtume formuoti ir įgyvendinti įrodymais grįstą KKI politiką ir vystyti talentų galimybes.
• Skatinsime KKI eksportą: sukursime arba pritaikysime priemones, skirtas pristatyti KKI užsienio rinkose.

6. Kultūros ir verslo bendradarbiavimas.

• Kultūros ir verslo bendradarbiavimas bus grįstas pasitikėjimu. Toliau sudarysime sąlygas verslui naudotis mokesčio lengvata kino gamybai ir ją taikysime plačiau. Skatinsime savivaldybes kultūros rėmėjams taikyti lengvatas žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiams.
• Sukursime specialią programą Lietuvos kultūros taryboje, kurią sudarys ne tik valstybės biudžeto, bet ir pritrauktos privačios lėšos.
• Skatinsime privačių asmenų teikiamą paramą kultūros NVO. GPM mokestis asmeniui bus skaičiuojamas nuo metinių/mėnesio pajamų atimant suteiktą labdarą ar paramą kultūros NVO. Mokestinės paskatos fiziniams asmenims, kurie yra paramos teikėjai, galimos tokios: GPM lengvata, veikianti atskaitos principu, mokesčių kreditas, lygiaverčio finansavimo modelis. Svarbu išanalizuoti kiekvieno jų poveikį Lietuvos finansams, ekonomikai, socialinei aplinkai, viešojo valdymo ir teisinei sistemai ir parinkti tinkamiausią sprendimą.