Ekonomika ir susisiekimas

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Mokesčiai visada yra susitarimo, o ne atskirų iniciatyvų reikalas. Puikus pavyzdys – Seime patvirtintas Gynybos fondo paketas. Priimti sprendimai gynybai finansuoti (pelno mokestis, akcizai) atspindi aiškią kryptį, prie kurios įmanoma prisitaikyti tiek gyventojams, tiek verslui.

Priešingai nei gynybos finansavimo sprendimai, 2020–2024 m. kadencijos mokesčių reforma užstrigo. Tarimasis įvairiausiuose formatuose vyko kadencijos pradžioje, bet vėliau Finansų ministerijoje parengti projektai buvo naujos, neaptartos iniciatyvos, kurių poveikis šalies ekonomikai deramai neįvertintas. Atskirų mokesčių pasiūlymai buvo nuolat keičiami (pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto mokesčio įvairios versijos Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo redaguojamos keletą kartų per savaitę) ir kompleksinė mokesčių reforma žlugo. Mokesčių reforma apėmė ir itin pozityvių sprendimų (kaip PVM mokėtojų kartelės kėlimas, smulkiojo verslininko sąskaita), kurių negalime pamiršti. Atsižvelgusi į Liberalų sąjūdžio iniciatyvą, Finansų ministerija pateikė projektą pakelti PVM mokėtojų kartelę iki 55 tūkst. eurų.

Teigiamas žingsnis, kuris  iš mokesčių reformos projekto pasiūlymų buvo įgyvendintas,   – tai investicinės sąskaitos įteisinimas. Priemonė sudaro patrauklesnę aplinką smulkiesiems investuotojams atleidžiant juos nuo pajamų mokesčio už pelną, jei jis bus reinvestuojamas per šią investicinę sąskaitą.

Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo 2022 m. rezultatai Lietuvai dviprasmiški: viena vertus, pagal bendrą verslumo ekosistemos vertinimą 2022 m. Lietuva užėmė net 6 vietą pasaulyje; pastebimas ryškus gyventojų pasitikėjimo savimi ir verslumo gebėjimų augimas, kita vertus, rezultatai liudija, kad didelę dalį potencialių verslininkų stabo nesėkmės baimė, o moterys yra net du kartus rečiau linkusios svarstyti apie verslo pradžią nei vyrai. Vis dėlto nuo 2014 m. iki 2022 m. pozityvus požiūris į verslumą tarp moterų augo: nuo 29 % iki 40 %.

Pagal tą patį tyrimą, beveik 40 % gyventojų mano, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos pradėti verslą. 3 % Lietuvos gyventojų planuotų įdarbinti daugiau nei 6 asmenis savo įmonėse per ateinančius 5 metus ir tik trečdalis verslo įmonių savo veiklose planuoja naudoti daugiau skaitmeninių įrankių, o jaunieji verslininkai stokoja valstybės paramos į mokslo ir inovacijų infrastruktūrą. Verslumą  ypač skatina švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos.

„Doing business 2020“ reitinge Lietuva buvo pakilusi į 11 vietą. Šiuo metu Pasaulio inovacijų reitinge Lietuva yra 39 vietoje, Europos elektroninės valdžios reitinge – 7 vietoje, IMD pasaulio Talentų reitinge – 23 vietoje, Atvirų duomenų reitinge – 7 vietoje. 2023 m. „Startup Genome“ reitingo duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema pateko į 50-tuką. Tokie duomenys rodo stiprėjančią Lietuvos ekonomiką, tačiau sudėtinga geopolitinė situacija gali rodiklius paveikti neigiamai.

Lietuvos eksportą lemia mažesnės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos. Tai rodo poreikį stiprinti Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies konkurencingumą. ES rinkoms tenka 67 % lietuviškos kilmės eksporto, todėl turime potencialo, diversifikuojant eksporto apimtis, didinti aukštąsias technologijas ir žinioms imlias paslaugas eksportuojančių įmonių skaičių ir toliau skatinti Lietuvos įmonių plėtrą užsienio rinkose kartu spartinant šalies ekonomikos augimą ir mažinant ekonominių krizių poveikį.

Teigiamas gynybos finansavimo poveikis ekonomikai – investicijos į infrastruktūrą. Šalies gynybos lėšas sudaro tiesioginis Krašto apsaugos ministerijos biudžetas, bet tokiose šalyse kaip Suomija – sukurtas gynybos potencialas – žymiai didesnis dėl kitų finansavimo šaltinių, kurie papildo tiesioginį finansavimą biudžete. Šalis nebus saugi, kol neužtikrinsime kompleksinių finansavimo šaltinių. Jų planavimas turi būti tęstinis ir ilgalaikis.

Mokesčių lengvatos – tebėra aktualios. Liberalų požiūriu, dalies jų reikia atsisakyti, dalis skatina investicijas (pavyzdžiui, kino industrijoje), kita dalis skatina žmonių atsakomybę (pavyzdžiui, draudimas, kitos finansų kaupimo priemonės).

Liberalai taip pat turi permąstyti savo vertybines nuostatas: šiuolaikinėje politikoje stiprėjant gynybos, aplinkosaugos iššūkiams, sudėtinga išsiversti neperžiūrėjus mokesčių, išjudinti diskusijas dėl mokesčių mažinimo ateityje bus vis sunkiau.

Viešieji pirkimai, nepaisant visų dedamų pastangų, išlieka neefektyvūs: vis dar per daug biurokratijos, per mažai greičio ir logikos. Būtina tęsti valdymo, viešojo sektoriaus reformą, kartu įvertinant, ar visos iš mokesčių mokėtojų išlaikomos institucijos yra būtinos valstybėje, ar nedubliuojamos savivaldos ir valstybės funkcijos.

Valstybė vis dar neskatina žmonių galvoti apie ateitį investuojant į papildomą pensijų ir sveikatos draudimo kaupimą arba saugumą. Pensijų sistema turi skatinti žmones savarankiškai taupyti ir papildomai kaupti senatvei.

Itin paaštrėjo susisiekimo infrastruktūros iššūkiai:. 40 % valstybinės reikšmės kelių tinklo nebeatitinka nustatytų reikalavimų (lygumo, sukibimo ir pan.), 30 % būklė – ribinė ir netrukus pasieks reikalavimų neatitinkantį lygį. Lietuvoje 80 viadukų – avarinės būklės. Šių dienų kainomis reikėtų 10 mlrd. eurų keliams ir viadukams sutvarkyti. Metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro apie 207 mln. eurų (finansavimo trūkumas 2024 m. – 340 mln. eurų).

Verta paminėti, jog 2023 metais keliams ir viadukams tvarkyti buvo skirta 1 mlrd. eurų, iš kurių reikšmingą dalį sudarė kariniam mobilumui skirtos lėšos bei ES lėšos, o tai nėra tvarus investavimas į kelių būklę Lietuvoje.

Atkreiptinas dėmesys, jog žymi lėšų dalis teko vieno svarbiausių projektų – „Via Baltica“ – įgyvendinimui. Neabejotina, kad finansavimo ir darbų vykdymo grafikui buvus tolygiam, projekto finansavimas nebūtų padaręs tokio poveikio kitiems kelių tvarkymo darbams. Dabar „Via Baltica“ projektui sparčiai judant į priekį, „Rail Baltica“ projektas stringa, neišlaikomi terminai. Geležinkelių infrastruktūrai reikėtų gerokai daugiau dėmesio.

Pagaliau gerinama tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūros būklė: investicijų sulaukė išvykimo terminalas, kuriame darbai sparčiai juda į priekį ir bus baigti 2025 m. Tuo metu Klaipėdos jūrų uostas patiria iššūkių, dėl sankcijų rusijai ir Baltarusijai keičiasi krovos apimtys ir kryptys.

Lietuva vis dar neišnaudoja jūrinės valstybės potencialo.

Liberalų sąjūdis siūlo:

Siūlome ne griauti, o tobulinti. Ekonomikos augimą užtikrins tik aiški mokesčių sistema, inovacijos. Visusi pokyčius ekonomikoje galima įgyvendinti tik susitarimo pagrindu. Visiems verslo subjektams reikia užtikrinti motyvaciją.

Susisiekimo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra didina mūsų valstybės konkurencingumą, skatina kurti gerai apmokamas darbo vietas, sudaro sąlygas realizuoti globalios Lietuvos koncepciją, kai visi tautiečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gali dalyvauti mūsų šalies ūkio plėtroje.

1. Mokesčių politika ir reguliavimas.

• Užtikrinsime, kad mokesčių politika vyktų kuo plačiau susitarus ir būtų nuspėjama. Mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas. Valstybė privalo turėti mokesčių planą penkerius ir daugiau metų į priekį. Mokesčių pakeitimai turi būti platūs ir tvarūs, o ne nutaikyti į siauras verslo sritis ar gyventojų grupes.
• Tobulinsime teisės aktus, reglamentuojančius mokesčių paskirstymą, apskaitą. Mokesčiai negali būti dažnai keičiami ir neprognozuojami.
• Mokesčių didinimas nėra vienintelis sprendimas: neretai trūksta ne pinigų, o idėjų. Surinkti mokesčių reikia tiek, kiek būtina užtikrinti viešąjį valdymą ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Peržiūrėsime valstybės išlaidas, jų panaudojimo prioritetus.
• Gynybos dalis valstybės biudžete artimiausiu metu vis didės. Būtina užtikrinti tvarų gynybos finansavimo modelį. Gynybos finansavimas yra ne vien valstybės biudžeto klausimas – siūlome naudoti skirtingus gynybos finansavimo šaltinius.
• Lėšos gynybai turi būti panaudojamos ne tik karinei įrangai pirkti, bet ir visuomenei integruoti bei informuoti, ruošti infrastruktūrą mobilizacijai, skaidriai planuoti karo padėtį.
• Gynybos kontekste ypač svarbu investicijos į infrastruktūrą, nes tai duoda pozityvią naudą ekonomikai.
• Nacionalinės gynybos pramonės vystymą pripažinsime prioritetu. Sukursime teisinę bazę, kurios reikia įgalinti gynybos pramonės verslo plėtrą. Numatysime finansavimo programas, leidžiančias Lietuvos verslui kurti ir vystyti gynybos ir viešojo saugumo tikslais naudojamus įrenginius ar sprendinius.
• Sudarysime sąlygas verslui investuoti į karo pramonę, svarstysime suteikti papildomas mokesčių lengvatas.
• Tiek gynybai remti, tiek kitiems tikslams įgyvendinti skatinsime gyventojus aktyviau skolinti valstybei (obligacijomis, taupymo lakštais).
• Gerinsime verslo aplinką: telksimės palengvinti sąlygas verslui, mažinsime biurokratijos apimtis, paprastinsime reikalavimus, institucijas iš baudėjo ir prievaizdo vaidmens nukreipsime į patarėjo ir įgalintojo vaidmenį. Žinoma, visi pokyčiai turi prisidėti apsaugant vartotojų teises, prekių ir paslaugų kokybę, darbuotojų gerovę.
• Peržiūrėsime visus draudimus ir apribojimus verslui.
• Mažinsime verslą reguliuojančių, besidubliuojančių institucijų skaičių, lengvinsime mokesčių administravimo naštą. Būtina užtikrinti mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratoriaus lygiateisiškumą. Valstybė didelį dėmesį turi skirti mažoms ir vidutinėms įmonėms.
• Sieksime, kad valstybės institucijos palaikytų dialogu grįstą bendradarbiavimą su rinkos dalyviais, atvirumą ir lankstumą priimant pasiūlymus, kurti ir taikyti adaptyvius priežiūros mechanizmus. Priežiūros institucijos turi prioritetizuoti pagalbą rinkos dalyviams, užtikrinti rizikų valdymą ir atitiktį teisės aktams per dvišales ir daugiašales konsultacijas, patariamojo pobūdžio vizitus, dalijimąsi gerosiomis praktikomis.
• Turime sukurti vienodas sąlygas visiems – nuo privačių mokyklų iki sveikatos įstaigų.
• Laikysimės fiskalinės drausmės, pasisakome už pasvertas išlaidas. Kursime galimybių Lietuvą, o ne Lietuvą, gyvenančią pagal išgales ir galimybes.
• Valstybės ar savivaldybių finansavimas įvairiuose projektuose lemia stabilumą, bet nesukuria greičio. Reikia išnaudoti viešo ir privataus sektoriaus (PPP) teikiamas galimybes.
• Valstybės institucijos turi laikytis bendros strateginės krypties, kartu užtikrinant skirtingų institucijų atskaitomybę, kad jos vienašališkai nepriimtų rinkos dalyvius iš esmės veikiančių sprendimų.
• Stiprinsime savarankiškai dirbančių asmenų padėtį (individuali veikla, verslo liudijimai). Bent iki ES vidurkio padidinsime kartelę, nuo kurios tampama PVM mokėtoju. Užtikrinsime efektyviai veikiančią smulkiojo verslininko sąskaitą. Skatinsime papildomo uždarbio galimybes.
• Prioritetą teiksime ne minimalios mėnesinės algos didinimui, o priemonėms, kurios užtikrina augantį vidutinį darbo užmokestį kilimą ir atitinka verslo situaciją. Svarbus rodiklis – darbo našumas, kuris gali subalansuoti atlyginimų kėlimo tempą.
• Būtina išvengti visų pajamų sujungimo ir jų apmokestinimo.
• Siūlysime darbo užmokesčio fonde numatyti procentinę dalį, kurią įmonės galėtų neapmokestinamai skirti darbuotojų naudoms.
• Peržiūrėsime mokestines lengvatas. Atsisakysime neefektyvių lengvatų, skatinsime tas, kurios veikia (kaip pelno mokesčio lengvata kinui, mokesčių lengvatos, skirtos asmeninių finansų kaupimui skatinti).
• Siūlome didinti privačiai kaupiančiųjų pensijai skaičių, stiprinant II ir III pensijų pakopos sistemas, aktyviai šviečiant ir motyvuojant gyventojus. Skatinsime darbdavius įsitraukti į darbuotojų pensijų kaupimą, sukursime bendrą pensijų informavimo sistemą, kurioje gyventojai rastų būsimos pensijos dydį iš visų trijų pakopų. Būtina sudaryti patrauklias galimybes darbingo laikotarpio metu taupyti patiems gyventojams.
• Siūlome skatinti visuomenę aktyviau skirti labdarą ir paramą numatant konkrečias priemones. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis galėtų būti skaičiuojamas nuo metinės pajamų sumos atėmus suteiktą labdarą ir paramą (kitu atveju galėtų veikti konkretus lengvatos modelis remiant tik kariuomenę ir gynybą).
• Ekonominį gyvybingumą verta užtikrinti skatinant bei vykdant efektyvią migracijos politiką.
• Viešieji prikimai vis dar neefektyvūs. Peržiūrėsime viešųjų pirkimų nuostatą dėl mažiausios kainos, kuri lemia laimėtoją. Reikšmingai padidinsime inovatyvių viešųjų pirkimų apimtis, taip stimuliuodami paklausą inovacijoms, kartu užtikrindami viešojo sektoriaus atstovų kompetencijų ugdymą, sklandų dalijimąsi informacija.
• Šešėlio mažinimas – priemonė, padedanti išvengti mokesčių didinimo. Mažindami barjerus ir reguliavimą, skatinsime skaidrinti pajamas. Būtinas socialinis kontraktas, susitarimas, dialogas tarp visuomenės ir renkamos valdžios.
• Siūlome alkoholio reglamentavimo pertvarką švelninti esamus apribojimus leidžiant alkoholinių gėrimų pardavimą sekmadieniais iki 20 val., kartu sustiprinant švietimą apie alkoholio žalą. Subalansuotas požiūris skatina atsakingą vartojimą nepažeidžiant asmeninių laisvių.

2. Inovacijos, investicijos ir verslumas.

• Spartinsime Lietuvos verslų plėtrą ir konkurencingumą. Vykdysime efektyvias verslo akceleravimo, kompetencijų didinimo, nacionalinės ir tarptautinės tinklaveikos programas, padedančias verslams plėstis. Skatinsime verslus skaitmenizuotis, diegti skaitmenines technologijas, ugdyti darbuotojų kompetencijas.
• Didinsime Lietuvos verslų tarptautinį konkurencingumą. Stiprinsime šalies įmonių integraciją į tarptautines technologijų ir inovacijų vertės grandines.
• Kelsime startuolių ekosistemą į aukštesnį lygį. Vystysime startuolių tarptautiškumą, padėsime užmegzti ryšių su investuotojais.
• Aktyvinsime Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paramą, kuri yra efektyvi paskata inovacijų kūrybai ir užtikrina ilgalaikę šalies mokslinę pažangą ir konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.
• Finansuosime inovacijų kūrėjus „vieno langelio“ principu. Sutelksime visas finansavimo priemones verslumo skatinimui, verslo plėtrai, transformacijai, inovacijoms ir MTEP vienoje institucijoje. Rengsime naujas investicijų schemas, orientuotas į ekonomikos transformaciją.
• Nuosekliai stiprinsime specializuotas agentūras siekdami sutelkti aukščiausio lygmens kompetencijas, talentus ir kokybiškas valstybės paslaugas vienoje vietoje.
• Turime skatinti LEZ’us, kurie vis dar yra efektyviausia priemonė pritraukiant investicijas regionuose (pavyzdžiui, pasienio rajonuose). Investicijoms pritraukti taip pat ypač svarbios investicijos į infrastruktūrą ir geras susisiekimas tiek Lietuvos teritorijoje, tiek atvykstant į Lietuvą iš užsienio.
• Būtina auginti agentūros „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) vaidmenį Lietuvoje. Lietuvos verslas neišnaudoja visų skiriamų ES pinigų dėl biurokratinių kliūčių, informacijos trūkumo, iššūkių ruošiant projektus, kofinansavimo reikalavimų, regioninių skirtumų bei pasikeitusių poreikių. Norint geriau panaudoti ES lėšas, administracines procedūras padarysime paprastesnes, gerinsime informavimo ir konsultacijų kokybę, skatinsime regioninį vystymą ir lėšas naudoti lanksčiau pagal besikeičiančias verslo aplinkybes.
• Būtina sukurti Lietuvos eksporto skatinimo strategiją. Ekonomikos atašė veiklos turi būti labiau remiamos ir skatinamos.
• Lietuva turi būti atvira inovatyvioms finansinėms paslaugoms ir produktams,. Reikia užtikrinti teisės aktų neutralumą technologiniams sprendimams.
• Skatinsime finansinių technologijų (Fintech) sektoriaus plėtrą užtikrinant rizikos vertinimu pagrįstą reguliavimą ir verslo priežiūrą, proporcingai taikomus reikalavimus, atvirumą naujiems verslo modeliams ir mažinamą biurokratinę naštą.

3. Atvykstamasis turizmas ir svetingumas.

• Nuosekliai didinsime Lietuvos turizmo konkurencingumą pagal Vyriausybės 2021-2030 metų nacionalinį pažangos planą (NPP) skiriant pakankamą finansavimą NPP uždavinių įgyvendinimui. Dabartinis 5,4 mln. eurų finansavimas metams akivaizdžiai nepakankamas. Trūkstant lėšų ir žmogiškųjų išteklių, VŠĮ „Keliauk Lietuvoje“ dirba tik 11 rinkų iš 19. Nuosekliai, efektyviai Lietuvos turizmo rinkodarai mūsų tikslinėse rinkose vykdyti reikia bent 10-13 mln. eurų metams.
• Sudarysime atskirą atvykstamojo sveikatinimo turizmo, kaip eksporto, skatinimo planą, nes sveikatinimo tikslais atvykstančių užsieniečių vidutinė apsistojimo trukmė mažiausiai dvigubai ilgesnė lyginant su vietos gyventojais. Atvykstamasis sveikatinimo turizmas yra vienas pagrindinių regionuose gyvenančių žmonių įdarbinimo ir pajamų šaltinių.
• Nustatysime strateginius, ilgalaikius prioritetus Lietuvos turizmo verslo sektoriaus gaivinimui ir proveržiui. Telksime dėmesį į konferencinio turizmo augimą.

4. Susisiekimas

• Atliksime visapusišką šalies kelių būklės situacijos įvertinimą, nustatysime aiškia metodika pagrįstą finansavimo poreikį kelių sutvarkymui ir priežiūrai bei pateiksime konkretų mechanizmą, kokiu būdu bus nuosekliai formuojamas kelių sektoriaus biudžetas ir iš kokių finansinių šaltinių didinamas.
• Kelių būklei gerinti turime skirti ne mažiau kaip 80 % akcizo už kurą. Šiais metais žmonės už degalus sumokės 966 mln. eurų akcizų ir tik 56 % jų atiteks keliams – likusios lėšos bus skirtos kitoms šalies reikmėms. 2025 metais akcizo už kurą bus surinkta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, o keliams atiteks mažiau nei pusė – 45 %.
• Efektyviau panaudojant kelių ir gatvių tvarkymui kasmet skiriamas lėšas atskirų kelių kategorijas finansuoti pagal atskiras priemones:
• Valstybės prioritetinių kelių programą;
• Žvyrkelių atstatymo ir jų asfaltavimo programą;
• „Via Lietuva“ ir savivaldybių sudarytų bendradarbiavimo sutarčių programą;
• Rutininės kelių priežiūros programą.
• Valstybės prioritetinių kelių programa (pavyzdžiui, „Via Baltica“, Utenos kelias, karinio mobilumo ir kt. objektai) būtų finansuojami iš valstybės biudžeto arba skolintų lėšų.
• Žvyrkelių atstatymo ir jų asfaltavimo programa, bendradarbiavimo sutarčių programa, Rutininės kelių priežiūros programa (kelių priežiūra, keleivių laukimo paviljonų, nuovažų nuo regioninių kelių įrengimas, eismo saugumo priemonės ir kiti smulkūs darbai) būtų finansuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos kasmet skiriant ne mažiau kaip 80 % surinkto akcizo mokesčio. Tai iš dalies pateisintų transporto naudotojų lūkesčius.
• Atnaujinsime kelių tvarkymo reglamentavimą. Kelių tvarkymą nustato apie 60 normatyvinių dokumentų: tai yra akivaizdžiai per daug, nemažai jų pasenę.
• Efektyviau panaudojant kelių ir gatvių tvarkymui skiriamas lėšas, atnaujinant kelių tiesimo reglamentą, mažesnio intensyvumo keliuose ir miestų, miestelių gatvėse, kurios buvo naudojamos dešimtmečius, verta taikyti paprastesnės konstrukcijos paprastojo remonto statybos rūšį taip kartu užtikrinant efektyvesnį lėšų panaudojimą, geresnes ir saugesnes eismo sąlygas.
• Išskirtinį dėmesį skirsime technologijų pritaikymui susisiekimo sistemoje, palaikysime aplinką tausojančius susisiekimo projektus, pavyzdžiui, elektra varomų baržų eismą Lietuvos upėse, nuimant krovinių gabenimo krūvį nuo magistralinių sausumos kelių.
• Skatinsime inovacijas. Sutelksime visą mokslo ir verslo potencialą, stiprias transporto ir logistikos įmones. Skatinsime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą diegiant intelektines transporto sistemas ir inovacijas.
• Plėsime skrydžių geografiją atsižvelgdami į investuotojų, savivaldos poreikius. Rūpinantis skrydžių plėtra, būtina įvertinti Vokietijos brigadą sudarysiančių tūkstančių karių ir jų šeimų atvykimą į Lietuvą.
• Vystysime elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Ieškosime galimybių daugiau naudoti efektyvius elektrinius variklius, plėsime elektromobilių įkrovimo aikštelių tinklą, remsime kitas ekologiško kuro rūšis.
• Nepriklausomoms pervežimų, logistikos ir ekspedijavimo įmonėms sudarysime skaidrias ir konkurencingas sąlygas veikti pervežimo geležinkeliais paslaugų rinkoje.
• Privačioms įmonėms sudarysime galimybę vežti keleivius geležinkeliais. Supaprastinsime naujų privačių geležinkelio atšakų sujungimo sąlygas su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūra.
• Skirsime lėšų nuolatiniam geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui, kad keleiviai ir kroviniai per Lietuvos teritoriją galėtų vykti greitai ir saugiai. Diegsime tai užtikrinančias naujausias intelektines transporto ir saugumo sistemas.
• Iki 2030 m. planuojame padvigubinti intermodalinių krovinių vežimų tarp Lietuvos ir Europos terminalų skaičių. Tai sumažins vilkikų keliuose keliamą pavojų, triukšmą ir CO2 emisijas.
• Sukursime „premijavimo“ sistemą už sutaupytą CO2 pervežant krovinius.
• Daugiau išteklių keliams tvarkyti nukreipsime į savivaldybes. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, kuriai įgyvendinti atsakomybę prisiima pačios savivaldybės. Tačiau finansavimas keliams yra centralizuotas, savivaldybėms perskirstomas tiesiogiai per AB „Via Lietuva“. Toks skirstymas varžo ir riboja savivaldybių savarankiškumą, užkerta kelią laiku planuoti ir įgyvendinti ateinančių metų kelių infrastruktūros darbus.
• Skiriant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą savivaldybių keliams ir savivaldybių vietinės reikšmės keliams, jiems suplanuotas lėšas iš anksto numatysime valstybės ir savivaldybių biudžete, nurodant konkrečias sumas kiekvienai savivaldybei.
• Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį perduosime savivaldybėms, kurios bus finansiškai motyvuotos ir galės gerinti ne tik kelių, bet ir viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, eismo valdymą.

5. Lietuvos nacionalinės jūrinės valstybės politika.

• Klaipėda yra ir turi likti jūrinės ekonomikos centras, aukštos gyvenimo kokybės miestas. Įvertinsime esamą padėtį visose jūrinės veiklos srityse (jūrų transporto, laivybos, uosto veiklos, laivų statybos ir remonto, atsinaujinančių jūros išteklių energijos, jūros gyvųjų ir negyvųjų išteklių), nustatysime šalies prioritetines kryptis jūriniame sektoriuje. Inicijuosime kurti atskirą jūrų reikalų departamentą prie Susisiekimo ministerijos.
• Mokestinė aplinka turi grąžinti jūrininkus iš šešėlio ir skatinti Lietuvos jūrininkų konkurencingumą tarptautinėje darbo rinkoje.
• Stiprinsime teisinę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tapatybę Klaipėdoje atkurdami Lietuvos saugios laivybos administraciją kaip atskirą juridinį vienetą.
• Inicijuosime trišalį laivų savininkų, jūrininkų ir valdžios savitarpio supratimo memorandumą dėl jūrininkų darbo, saugos ir sveikatos sąlygų bei jūrinių profesijų patrauklumui didinti.
• Inicijavę jūrų transporto veiklą ir jūrininkų išsilavinimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, kursime lankstesnę mokestinę sistemą, palankią verslo aplinką, mažinsime biurokratinių kliūčių, pritrauksime užsienio investicijų ir didinsime, konkurencingumą. Šitaip į Lietuvą pritrauksime daugiau laivybos ir jūrininkų įdarbinimo įmonių, naujų specialistų į jūrų ir vidaus vandenų transporto ir vandens transporto administravimo sektorių bei išlaikysime senbuvius, steigsime atsinaujinančių jūros išteklių energijos parkus.
• Daugiau jūrinės edukacijos moksleiviams – skatinsime jūrinį šalies raštingumą.
• Vykdysime projektus, kuriais vystomas tvarus Lietuvos vandens transporto sektorius diegiant aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir skaidrios valdysenos standartus, valstybės lygmeniu efektyviai naudojant ES Mėlynojo augimo programos struktūrinius fondus.
• Stengsimės pritraukti investicijų vidaus vandenų kelių infrastruktūrai modernizuoti, baržoms statyti ir įsigyti. Mokesčių bei rinkliavų surinkimas bus nukreipiamas vidaus vandenų kelių infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti. Integruosime vidaus vandenų laivybą į bendrą logistinę grandinę sujungiant ją su Klaipėdos jūrų uostu.