Vietoje nedarbo dienos gegužės 1-ąją – papildoma diena prie kasmetinių atostogų

Sovietmečiu visuomenėje įtvirtinta Tarptautinė darbo diena, gegužės 1-oji, turėtų tapti įprasta darbo diena, panaikintą laisvadienį perkeliant prie kasmetinių darbuotojų atostogų, siūlo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Gegužės 1-osios statusui panaikinti jis parengė suderintą Atmintinų dienų, Švenčių dienų įstatymų ir Darbo kodekso rinkinį. Projekto tikslas – Gegužės 1- ąją išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo, padidinant kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma diena. Gegužės 1-oji, kaip stojimo į Europos Sąjungą ir darbo (darbininkų) diena, liktų atmintinąja.

„Jeigu valomės nuo imperinės praeities likučių – padarykime tai iki galo. Su Rusija nutraukėme prekybą ir diplomatiją, šaliname rusų primestus paminklus, todėl laikas atsisakyti ir bolševikinės Rusijos išpopuliarinto Gegužės 1-osios fetišo. Mes seniai nebevaikštome į darbininkų demonstracijas, todėl švęsti šitos dienos nebeliko jokio pagrindo. Darbą švęskime ilgiau atostogaudami“, – teigia A. Bagdonas.

Pasak Seimo nario, vietoje gegužės 1-osios laisvadienio papildžius kasmetinių darbuotojų atostogas viena diena, žmonėms bus suteikta teisė patiems apsispręsti, kada skirti laiką poilsiui, šeimai, draugams. Pagal siūlomą Darbo kodekso pataisą, samdomiems darbuotojams būtų suteikiamos 21 darbo dienų (vietoje 20) arba atitinkamai 25 darbo dienų (vietoje 24) kasmetinės atostogos.

„XIX amžiuje, kai gamybos procesas buvo nuožmus ir žmonės dirbo sunkiomis sąlygomis, tokios šventės kaip Gegužės 1-oji turėjo aiškią prasmę. Vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai ir vis plačiau samdomą darbą keičiant savarankišku darbu, šventės idėja liko neaktuali“, – mano A. Bagdonas.

Gegužės 1-oji pirmą kartą, kaip darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė ir nedarbo diena, Lietuvos ministrų kabineto sprendimu įteisinta 1919 metais. 1924 m. lapkričio 18 d. Seimas priėmė Švenčių ir poilsio įstatymą, įsigaliojusį 1925 m. vasario 2 d., kuriame Gegužės 1-oji atskirai neišskirta ir neteko oficialaus pavadinimo, tačiau liko kaip nedarbo diena valstybės ir vietos savivaldybių įstaigose. 1930 m. gegužės 14 d. Lietuvos Prezidentas paskelbė naują įstatymą, kuriame gegužės 1-oji iš viso nebeminima.

1990 m. spalio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė įsaką „Dėl atmintinų dienų“, kuriame tarp atmintinų dienų buvo įrašyta ir „Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo šventės diena“.

1997 m. liepos 16 d. įsigaliojo Atmintinų dienų įstatymas, kuriame šventės pavadinimas pakeistas į „Tarptautinė darbininkų diena“. Toks įstatymas su pakeitimais galioja ir dabar.

2001 m. gegužės 17 d. šiame įstatyme atmintinos Tarptautinės darbininkų dienos nebeliko.

2002 m. birželio 4 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, jame paskelbta, kad „[į]monėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: […] gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną“. Nedarbo dienos iki šiol apibrėžiamos Darbo kodekse.