Valstybės biudžetą liberalai vertina kaip savo įsipareigojimų koalicijoje rezultatą

Antradienį Seime priimamas valstybės biudžetas atspindi koalicijos partnerių liberalų prioritetą didinti pajamas gyventojams bei užtikrinti būtiną finansavimą keliams, teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jo žodžiais, kitų metų valstybės išlaidų ir pajamų įstatymas atspindi ne visada sklandų, užtat nuoseklų darbą su koalicijos partneriais. „Galutinį biudžeto variantą mes vertiname kaip savo įsipareigojimų koalicijai ir visai visuomenei rezultatą. Su kolegomis koalicijoje kalbėjome ir susitarėme, kad biudžeto neturėtume maitinti iš didesnės naštos savarankiškai dirbantiems asmenims. Be to, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, kitais metais mažės mokestinė našta mažesnes pajamas gaunantiems samdomiems darbuotojams“, – sako E. Gentvilas.

 Pagal biudžeto projektą, siūloma taikyti 20 proc. didesnį nei šiuo metu neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai yra 747 eurus. Be to, kitais metais 688 mln. eurų daugiau lėšų atiteks biudžetinių darbuotojų algoms didinti, todėl medikams, kultūrininkams, teisėsaugininkams mėnesinis darbo užmokestis, lyginant su šių metų dydžiu, augs 108-259 eurais į rankas.

Kartu E. Gentvilas atkreipia dėmesį į liberalų įdirbį užtikrinant tvaresnį finansavimą keliams. „Frakcijai buvo neramu, kad kitais metais valstybės keliams pritrūks lėšų – ne tik strateginiams projektams, bet ir asfalto būklės minimumui užtikrinti. Galiausiai liberalų ir kitų Seimo narių balsais išsireikalavome, kad Vyriausybė pasielgtų ūkiškai“, – pastebi Seimo narys.

Kaip skaičiuoja Finansų ministerija, patobulinus 2024 m. valstybės biudžeto projektą, šalies keliams papildomai teks 157 mln. eurų.

Kitos išskirtinės biudžeto ypatybės, E. Gentvilo pastebėjimu, – tai reikšmingai didesnis dėmesys krašto gynybai ir mokytojų atlyginimams. Kitąmet finansavimas švietimui didinamas 387 mln. eurų, tai yra 14 proc., iš kurių per 219 mln. eurų papildomai atiteks mokytojų atlyginimams kelti. Lietuvos gynybos finansavimas 2024 m. bus du kartus didesnis negu kadencijos pradžioje ir perkops 2 mlrd. eurų.