V. Tamošiūnas. Mokesčių politika, ar vėl esame teisūs?

Nauji mokestiniai pasiūlymai, ypač nekilnojamo turto (NT) sektoriuje, iššaukė diskusijas, kokie mokesčiai ir kokia mokestinė politika liberalams priimtina.

Natūralu, kad liberalai privalo priešintis didesnei mokestinei naštai, bet atsakingas liberalas supranta, kad Valstybė turi įsipareigojimų ir neišvengiamai bus sričių, kurias turime finansuoti bendrai, pvz. kariuomenė, transporto infrastruktūra ir pan. Deja, šiandien Valstybė vis dar bando veikti srityse, kur privatus sektorius efektyvesnis.

Lietuva perskirsto gan nedidelę dalį BVP ir tai galimai viena priežasčių, kodėl vis dar galime džiaugtis gan sparčiu augimu kitų Europos šalių atžvilgiu. Dabartinė šalies premjerė I. Šimonytė savo rinkiminės kampanijos metu deklaravo siekį, kad reikia apsispręsti, kiek ir ko mes norime finansuoti iš Valstybės biudžeto. Pagal nutylėjimą galima buvo suprasti, kad būdų, kaip surinkti norimus finansus į Valstybės biudžetą, apstu. Praktikoje tai ir pamatėme – mokestinių pasiūlymų paletė.

Tai koks gi liberalo santykis su mokesčių politika? Visų pirma reiktų apsispręsti, kiek ir kokių mokesčių galima surinkti, t.y. kokią BVP dalį turėtų perskirstyti Valstybė ir tai nelėtintų Lietuvos ekonomikos vystymosi. Šiai dienai Valstybė prisiėmusi daugiau įsipareigojimų nei pajėgi finansuoti. Neturėtume savęs apgaudinėti ir apsispręsti, ar mažiname Valstybės kišimąsi į ekonomiką, ar didiname mokestinę naštą. Stebint vykstančius procesus ir aiškų visuomenės pasipriešinimą mokestinės naštos didinimui, Vyriausybė lieka tik vienintelis kelias, t.y. mažinti biurokratijos vaidmenį Valstybės gyvenime.

Grįžkime prie esamos mokesčių politikos tvarkos. Mokesčių kiekis, skirtingi tarifai, lengvatos ir pan. – tai yra tai, kas dažnai įvardinama gan aštriai – gyvulių ūkis. Nesutvarkius esamos mokestinės politikos, kalbėti apie naujų mokesčių įvedimą skamba kiek keistokai. Sakote, kad kitaip negausime ES paramos? Čia verta prisiminti, kiek gavome kritikos iš Europinių organizacijų dėl migrantų politikos, skambės makabriškai, bet kiek žuvo migrantų Lietuvos pasienyje ir kiek skęsta Viduržemio jūroje? Ar tikrai Europa visada teisi? Tai nėra jokia antieuropinė nuostata, tai tik priminimas, kad vertiname grėsmes ir priemones ne tik ideologiškai, bet ir praktiškai.

Lietuva maža valstybė, kuri apsupta kaimynių su skirtingomis ekonomikomis, skirtingomis mokestinėmis politikomis. Dalis gyventojų apsipirkinėja kaimyninėse valstybėse (legaliai), perka kontrabandinę produkciją (nelegaliai). Mokestinės naštos didinimas gali nebeduoti norimo efekto, nes tai brangins ir paslaugas, ir produktų kainas, padidins apsipirkimą kitose šalyse, kontrabandą ir taip Valstybė praras dalį finansinių srautų. Atsižvelgiant į kaimyninių Valstybių kontekstą, Lietuvos BVP perskirstymas per biudžetą turi išlikti mažas, o esama mokestinė sistema supaprastinta.

Ir, žinoma, vyšnia ant torto – liberalų palaikomas NT mokestis. Taip, šis mokestis aiškus, praktiškai neišvengiamai visuotinis, po čiužiniu būsto nepakiši. Visgi, neaišku kam kurti naujų mokesčių, kai esami nesutvarkyti? Labai keistas momentas, kai taikoma PVM lengvata centriniam šildymui, bet siūlomas NT mokestis. Vadinasi, tie, kas investuos į renovaciją, padidins savo turimo NT turto vertę, potencialiai mokės didesnį NT mokestį. Toks mokestis prieštarauja tendencijai, kad tarša turi būti apmokestinta sąlyginai daugiau.