V. Pranckietis: „Uždrausti ūkinius šunis apkirptomis ausimis – tai išvirkščia gyvūnų gerovės apsauga, kuri jiems tik pakenks“

Ketvirtadienį Seime priimta Gyvūnų gerovės įstatymo pataisa gali pakenkti gyvūnams ir kai kada juos pražudyti, nebent Maisto ir veterinarijos tarnyba atsakingai užtikrins priežiūrą, kuri nenumatoma įstatymu, atkreipia dėmesį Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis.

Pagal pirminį savo projektą Seimo narė Ieva Pakarklytė ragino drausti veisti, parduoti ir rodyti parodose gyvūnus, kuriems atliktos kosmetinės veterinarinės procedūros. Vis dėlto Seimo Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė į pastabas, kad parduoti ar kitaip perleisti gyvūną su atlikta išvaizdos operacija kai kada būtina, pavyzdžiui, mirus jo savininkui.

„Seimas per plauką neparašė nuosprendžio šunims, kurie netenka savo savininkų. Jeigu šuo netektų šeimininko, valstybė privalėtų augintinį užmigdyti. Vos negrįžome tūkstantį metų atgal, kuomet baltų karius ir Lietuvos kunigaikščius laidodavo kartu su žirgais. Dabar konkrečius pardavimo atvejus spręs Maisto ir veterinarijos tarnyba, bet greičiau dalis sandorių persikels į šešėlį“, – sako V. Pranckietis.

Jo pastebėjimu, visus gyvūnus vertinant pagal savo augintinius, kuriuos savininkai augina dėl grožio ir glostymo, valstybė gali padaryti rimtą žalą ūkiniams gyvūnams. „Kaip darbinį arklį pakausto jo sveikatai užtikrinti, taip nuo avių bandos vilkus baidančio ūkinio šuns ausis pakerpa jo saugumui ir gerovei“, – sako V. Pranckietis.

Tiesa, įstatyme liko nuostata neleisti veisti gyvūnų su atliktomis kosmetinėmis procedūromis: patrumpinus jų ausis, barzdeles, skiauteres, snapus, uodegas, pažeidus arba pašalinus balso stygas, ragus, nagus, sparnus, kanopas ir iltis, išpešiojus plunksnas ir pan.

„Kodėl pagal Laisvės partijos frakcijos narės projektą sveikas veislinis šuva nebegalės susilaukti palikuonių? Ar autorei atrodo, kad ausų pakirpimas perduodamas genetiškai? Ką priimtu draudimu iš tikrųjų reguliuoja valstybė?“, – stebisi V. Pranckietis.