fbpx

V. Lužys. Slaugos namai neturėtų būti tremtis

Vytas Luzys

Statistikos departamento duomenimis 2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus per 12 metų padidėjo nuo 15,8 proc. iki 19,3 proc. Eurostatas prognozuoja, kad Lietuvos visuomenė ir toliau sens. Po 30 metų Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15–64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

Statistika negailestinga – senjorų tik daugės, tuo tarpu vietų slaugos ir globos namuose jau dabar katastrofiškai trūksta. Maža to, jie statomi ir įkuriami atokiose vietovėse – ten, kur lankyti savo garbingo amžiaus artimuosius yra ypač sudėtinga. Slaugos ir nuolatinės priežiūros reikalaujantis senjoras vieną dieną yra iškeliamas kažkur už miesto, o neretai ir į kitą rajoną arba dar toliau.

Deja, niekas nepagalvoja, kad senolis turi gimines, draugus ir kaimynus, kuriems lankyti jį už kelių dešimčių ar net daugiau nei šimto kilometrų yra labai nepatogu, kainuoja daug laiko, o kartais (pavyzdžiui, nevairuojant nuosavo transporto ir/ar esant garbaus amžiaus) ir visai nėra galimybių. Todėl į globos namus patekęs žmogus praranda iki tol buvusius socialinius ryšius, patiria izoliaciją, ilgainiui praranda emocinį ryšį su savo artimaisiais, anksčiau laiko „nurašomas“ į tuos, kurie savo gyvenimą jau nugyveno.

Mano manymu, išeitis galėtų būti slaugos ir globos paslaugas teikti teritoriniu principu – taip, kaip veikia poliklinikos. Į tokius slaugos ir globos namus senoliai pirmiausiai turėtų būti priimami pagal gyvenamąją vietą, kad giminės, draugai ir kaimynai galėtų lankyti. Tuomet ir pats senjoras būtų arčiau savo namų ir nesijaustų esąs ištremtas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnis kaip tik suteikia tam prielaidas. Pagal jį Sveikatos apsaugos ministerija nustato minimalius įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį. Taigi Sveikatos apsaugos ministerija turėtų nustatyti reikiamą slaugos įstaigų kiekį ir parengti sąrašą, pagal kurį savivaldybės turėtų užtikrinti pakankamą slaugos lovų skaičių kiekviename gyvenamajame rajone, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus.

Turime žvelgti į ateitį blaiviai ir realistiškai. Senėjanti visuomenė – visos Vakarų Europos, taip pat ir Lietuvos problema. Vyresnio amžiaus žmonių tik daugės, tad svarbu laiku pasiruošti ir sudaryti galimybes žmonėms praleisti senatvę oriai, pilnavertiškai, apsuptiems artimųjų, o reikiamus sprendimus priimti jau dabar.