V. Čmilytė-Nielsen. Šeimos referendumo iniciatoriai manipuliuoja visuomene

Seimo narių iniciatyva skelbti patariamąjį, kitaip tariant – rekomendacinį referendumą, kuriuo siūloma Konstitucijoje įtvirtinti tik vyro ir moters, motinyste ir tėvyste apibrėžtą šeimos sampratą, yra tik priemonė kai kuriems politikams susikurti politinę darbotvarkę, nes pats referendumo rezultatas Konstitucijos nepakeis.

Pagal galiojančią mūsų Konstitucijos formuluotę, „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. 63 Seimo nariai, pasitelkę referendumą, norėtų Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad „šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“. Tokio turinio nutarimo projektą jie registravo antradienį.

Registravo nutylėdami, kad patys Seimo nariai gali inicijuoti Konstitucijos pakeitimą ir be referendumo. Tačiau suinteresuotieji parlamentarai to nedaro suprasdami, kad jų iniciatyva būtų antikonstitucinė ir sunkiai įgyvendinama.

Tad koks iš tikrųjų jų tikslas? Užuot Seimui įvykdžius savo pareigą ir įgyvendinus Konstitucinio Teismo sprendimą dėl partnerystės (civilinės sąjungos) įstatymo, dalis parlamento linkęs sukti visiškai priešinga kryptimi ir grįžti į praėjusį amžių.

Siūloma formuluotė, pagal kurią šeima susidaro vien iš vyro ir moters papildomumo, iš esmės neigia Lietuvos realybę, kurioje pusė santuokų išyra, o ketvirtadalis vaikų auga su vienu iš tėvų. Ji taip pat paneigia kitų porų teises.

Lietuvoje jau šiandien gyvena įvairių, skirtingų šeimų. Kai kada vaikus augina vienas tėtis ar viena mama, anūkus augina seneliai, kai dėl įvairių priežasčių to negali daryti tėvai arba jų nebėra. Esama porų, kurios gyvena kartu nesusituokę. Ir visa tai yra šiandien egzistuojanti realybė – sugyvenimo vienoje piliečių visuomenėje įvairovė ir grožis.

63 Seimo narių pasirašytame nutarimo projekte ypač cinišku tampa žodis „tik“. Nes šitaip parašytas Konstitucijos straipsnis atmestų dideles grupes žmonių: ne „tik“ kitos orientacijos žmones, kurie šiandien gyvena tarp mūsų, bet ir pamotes bei patėvius, brandaus amžiaus kartu gyvenančias heteroseksualias poras, kurios nebenori santuokos dėl savo patirčių, tačiau rūpinasi vienas kitu, o neretai – ir savo vaikais iš ankstesnių santuokų.

Įregistruotasis projektas yra niekas kita, kaip „tik“ išrinktų Seimo narių baimės išraiška. Arba labai sąmoningas, ciniškas įrankis, kuriamas savivaldos rinkimams, desperacinė priedanga pritraukti dėmesio, taigi – ir rinkėjus, kurie yra nusivylę dauguma šių projektą pasirašiusių politikų. Patariamąjį referendumą dalis politikų pasitelktų kaip įrankį audrinti visuomenę ir susikurti rinkiminę darbotvarkę 2027 m. savivaldos rinkimams.

Be to, pažvelgus atidžiau į projekto preambulę, regi jo prieštaringumą: tekste apeliuojama į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, pagal kurią „vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą“, tačiau siūloma Konstitucijos straipsnio samprata atmestų kitas mylinčias ir laimingas šeimas, kurios yra gyvenimo faktas. Nutarimo autoriai šeimą pristato kaip „prigimtinė bendruomenę“ ir aiškina, kad šios prigimtinės bendruomenės ignoravimas neigiamai veikia šeimos teisinį statusą. Jeigu šeima prigimtinė, vadinasi, egzistuoja nepriklausomai nuo Konstitucijos 38 straipsnio, ar ne?

Tikiuosi, kad šie 63 Seimo nariai yra maksimalus šios kadencijos parlamentarų skaičius, kurie Lietuvos Respublikos Konstituciją nusiteikę perrašyti regresyviai. Prieš 34 metus įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pažangesnė už beveik pusės dabartinio Seimo narių pažiūras. Tikiuosi, Lietuvoje dar ilgai, o gal ir niekada neatsiras tiek Seimo narių, kurie savo balsavimu grąžintų Lietuvą į ankstesnius negu 1992-ųjų papročius.

Mūsų Liberalų sąjūdžio frakcija – vienintelė dabartinės sudėties parlamente, kurios nė vienas atstovas nepasirašė tokio projekto.

Mes tokios iniciatyvos kategoriškai nepalaikome ir kviečiame visus parlamentarus, gerbiančius žmogaus teisę rinktis, priešintis projektui ir balsuoti prieš, o projektą jau pasirašiusius Seimo narius – pasinaudoti teise parašą atsiimti.