V. Čmilytė-Nielsen. Premjere, ar ne laikas dar vienam trigubam ministrų atleidimui?

Pradedu suprasti, kodėl premjeras Saulius Skvernelis neskuba atleisti ministro J. Narkevičiaus. Tiesiog jis nepratęs keisti ministrų po vieną. Į Vyriausybės atnaujinimus premjeras ne kartą žvelgė kompleksiškai.

Tikriausiai pamenate gražų 2018 m. gruodžio rytą, kuomet S. Skvernelis vietoj prognozuoto sprendimo keisti švietimo ministrę paskelbė atleidžiantis net tris ministrus. Susisiekimo, kultūros ir, aišku, švietimo.

Taip pat greičiausiai nepamiršote ir gaivios pernykštės liepos dienos, kuomet premjeras pranešė, kad naujajam prezidentui bus teikiama atnaujinta Vyriausybė, kurioje taip pat keičiasi trys ministrai – susisiekimo, žemės ūkio ir vidaus reikalų.

Taigi, premjeras mažmožiais neužsiima, jeigu jau keičia, tai iš pagrindų, komplektais.

Panašu, kad pribrendo dar vienas „trys viename“ Vyriausybės atnaujinimas. Juolab, kad kandidatų tikrai yra.

Vienas iš jų – aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Pripažinkime – jo kompetencija, palyginus su „lygioj vietoj“ atleistu Kęstučiu Navicku, skiriasi kaip diena ir naktis.

Medžiotojas K. Mažeika, po Seimo viešbučio langais laikantis galingą, idealiai medžioklėms tinkantį visureigį, su gamtos apsauga susijęs labai menkai. Jis turėjo ištisus metus, kad „įsikirstų“ kas prie ko aplinkosaugoje. Deja, kai neduota, tai neduota. Tačiau, matyt, medžiotojas-ministras yra labai tinkamas tvarkyti „reikaliukus“. Matėme, kokiose kompanijose medžioja valstiečių politikai.

Šiuo metu, kai šalyje sproginėja viena ekologinė bomba po kitos, tokia menka kompetencija, kokią demonstruoja K. Mažeika, yra per didelė prabanga Lietuvai. Šiandien reikalingi aiškūs strateginiai sprendimai. Visose aplinkosaugos srityse. Ne tik santykiuose su verslu, bet ir su gamtiniais ištekliais. Deja, ministras nepajėgus veikti strategiškai, nes tiesiog neturi tam reikalingų kompetencijų. Ūkininkauti ir medžioti jis gal ir moka. Tačiau „ministrauti“ – ne.

Akivaizdu, premjere – Kęstutis Mažeika labai gerai žiūrėtųsi Jaroslavo Narkevičiaus kairėje, pranešant apie jų atleidimą.

Reikėtų ir trečio kandidato. Čia galimi net keli variantai. Prieš 14 mėnesių Kultūros ministerijoje pasikeitus vadovui, mes apie šią sritį beveik nieko negirdėjome. Ir staiga kultūros ministras pateko į visą žiniasklaidą. Paaiškėjus, kad jo pavaldiniai negeba teisingai sudaryti sąrašo iš 8 pavardžių. Net jeigu tai – Nacionalinės premijos laureatai.

Kitas variantas – švietimo ministras. Prie ko čia jis, paklausite?

Prie kompanijos, kaip sakoma viename banaliame anekdote. Atleidžiant pirmąją trijulę, premjerui argumentų nelabai reikėjo. Bet kalbant ne anekdotų analogijomis, tai – pirmasis ministras, gavęs „popierinio ministro“ pravardę. Švietimo bendruomenė: tiek mokytojai, tiek dėstytojai su dideliu nusivylimu kalba apie ministrą, kėlusį tiek lūkesčių.

Galime prisiminti ir vidaus reikalų ministrę. Kurios kompetencija, kaip parodė gaisras Alytuje, labai akivaizdžiai skiriasi nuo prieš tai VRM vadovavusio E. Misiūno.

Akivaizdu, kad suformuoti atleidžiamą trijulę problemų nebūtų, kai turi tiek skandaluose ir kitose bėdose paskendusią Vyriausybę.

Taigi, premjere, ar imsitės pavasarinio Vyriausybės atsinaujinimo? Būtų gražu tęsti tradiciją.