V. Čmilytė-Nielsen. Pašalpas ir neefektyvius mokymus verskime investicijomis į šeimų verslą

Ypač palengvintos savarankiškos veiklos sukūrimo sąlygos ir finansinė injekcija verslo startui. Štai, apie ką laikas galvoti, matant kasdien darbo netenkančius tūkstančius lietuvių. Grąžinkime mažųjų bendrijų lengvatas į 2012 m. lygį, o dalį Užimtumo tarnybos mokymams skiriamų lėšų paverskime investicijomis į šeimų verslus. Tai – tik pora galimybių amortizuoti augančią bedarbystę ir palaikyti smulkaus verslo kraujotaką.

Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje su finansų ekspertu Mariumi Dubnikovu sutarėme, kad būtina labai konkreti pagalba visiems verslams – tiek smulkiam, tiek vidutiniam, be abejo, ir stambiam.

Šiandien noriu akcentuoti pagalbą smulkiausiems. Prieš dešimtmetį išeinant iš krizės, nemažai darbą praradusių žmonių surizikavo imtis savo veiklos. Tam labai padėjo 2008-2012 m. Vyriausybės sprendimai, kurie sukūrė naują juridinių asmenų rūšį ir labai palengvino kitas biurokratines procedūras. Tačiau per pastarąsias dvi kadencijas biurokratiniai gniaužtai vėl veržėsi, buvusi ir esama Vyriausybės sunkino sąlygas smulkiausiam verslui, jį apkraudamos naujais mokesčiais ir naujomis procedūromis.

Šiandien kaip niekada aktualu nuimti šiuos pančius. Bent jau laikinai, tarkime – porai metų.  Pasibaigus karantinui, tai padėtų bent daliai darbo netekusių žmonių apsispręsti kurti savo verslą.

Juolab, kad matome, jog ir Vyriausybė, kalbėdama apie karantino sušvelninimą pirmiausia kalba apie smulkųjį verslą – mažąsias parduotuves ir paslaugų tiekėjus.

Mes turime žmones paskatinti imtis savo veiklos. Tai paskatintų ne tik palengvintos sąlygos, bet ir piniginė injekcija iš valstybės.Užimtumo tarnyba (buvusi Darbo birža) kasmet bedarbių mokymams išleidžia apie 50-60 milijonų eurų. Verslas tuos mokymus nuolat kritikuoja, kaip ne patį efektyviausią biudžeto pinigų švaistymą.

Šiandien yra puiki proga dalį tų dešimčių milijonų eurų skirti ne mokymams, kuriuos, beje, bent jau šiuo metu sudėtinga vykdyti, o tiesioginei investicijai smulkiausiam verslui – žmonėms, kurie ryšis pradėti savo veiklą. Jiems labai brangi būtų kiekviena šimtinė. O jeigu valstybė skirtų po 1000 eurų? 1 milijono užtektų 1 tūkstančiui naujų verslininkų.

Beje, tokia investicija mažintų ir šešėlį, nes skatintų pradėti veiklą legaliai.

Pernai naujų mažųjų bendrijų buvo įsteigta daugiau nei naujų UAB. Tai rodo, kad mažosios bendrijos žmonėms yra vis dar patraukli forma pradėti verslą. Ji po praėjusios krizės atsirado būtent kaip galimybė žmonėms kuo paprasčiau imtis savo veiklos. Šiandien tai labai reikalinga. Taip pat siūlome mažinti mokesčius ir žmonėms, kurie nutartų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą – valstiečiai ir šią veiklą papildomai apmokestino.

Artimiausiems porai metų mes turime suteikti kuo paprastesnes galimybes kiekvienam norinčiam susikurti savo darbo vietą. Smulkusis verslas suneša apie 50 proc. šalies biudžeto. Skatinkime jį, tai naudinga visai šaliai.

O partijoms laikas pradėti labiau girdėti viena kitą. Valdantieji turi išgristi opozicijos pasiūlymus, taip pat kaip opozicija turi ir priima kompromisinius sprendimus Seime. Šiandien delsimas kasdien lemia praradimus daugumai šeimų. Todėl noriu pakviesti dirbti kartu dėl to, kas svarbiausia – pradėti planuoti ir įgyvendinti priemones, kurios padės Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir jos žmonėms bei jų verslams – padėti kilti į viršų. Šiuo metu mes vis dar smingame žemyn.