V. Čmilytė-Nielsen. Kodėl neskęsta Registrų centro vadovas?

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.

Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.  Premjeras išvis atostogauja ir nemato reikalo jaudintis.

Argi nekeista? Ne, sakysite, S. Urbanavičius Registrų centrui vadovauja tik porą metų, jis ne prie ko, kad tokias brangias ir net gyvybiškai svarbias sistemas talpinantys serveriai buvusių vadovų buvo nerūpestingai numesti rūsyje.  Kurį paskandino vos pusvalandį trukusi liūtis.

Tada pasakykite man, kodėl buvo atsisakyta Valstybės kontrolės vado A. Dulkio paslaugų? Jis ne tik duomenų nesudegino. Priešingai, jis kėlė į viešumą daugybę negerovių ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose. Tame tarpe ir „tamsius“ tos pačios e-sveikatos sistemos kūrimo bei eksploatavimo užkulisius. Bet tai nepadėjo jam išsaugoti posto antrai kadencijai.

O kokius duomenis sudegino ar kokias gyvybiškai svarbias sistemas savaitei dėl aplaidumo „užlaužė“ buvęs Muitinės departamento vadovas A. Adomėnas? Jam taip pat buvo uždegta raudona šviesa, teko palikti vadovo postą. Tiesa, yra viena maža detalė. Prie jo Muitinės departamentas „Agrokoncernui“ priskaičiavo visus išvengtus muitus, taip šuniui po uodega pasiųsdamas šio koncerno kelių metų pelną. R. Karbauskiui turėjo labai skaudėti. Bet valstybė dėl tokio principingo žingsnio nenukentėjo, o priešingai – jos iždas pasipildė keliais milijonais eurų. Ilgai neradus “tinkamos” pamainos A. Adomėnui, netgi prastumtos įstatymo pataisos, kurios leis naują direktorių skirti be konkurso. Kaip patogu vienam koncernui, ar ne?

O ką sudegino Valstybinės kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas, kurį „skaidrusis” susisiekimo ministras atleido ne tik staigiai, bet ir paslapčia? Gal jis tiesiog neapdairiai mėgino sugriauti ką tik užgimusias „premjerinių keliukų” tiesimo tradicijas?

Tai – tik pora pavyzdžių, kaip savo postų neteko efektyviai dirbę profesionalai.

Tikri profesionalai, o ne butaforiniai, iš valstiečių sąrašo. Taigi, kas „stoguoja” Registrų centro vadovą? Šį teisėsaugininkų ir jų priešininkų žodį vartoju ne be reikalo.

Mes matome, kaip valstybės tarnyboje tvarkosi valstiečiai. Gana greitai ir be skrupulų. O čia niekas net pikčiau nepasižiūrėjo į asmenį, kuriam vadovaujant atsitiko vienas didžiausių Lietuvos e-kolapsų.

Taip, S. Urbanavičius savo poste yra tik dvejus metus. Tačiau prisiminkime, šis žmogus atėjo iš STT vadovo krėslo. Tai yra labai griežtų taisyklių ir greito veikimo tarnyba (ypač ji žinoma savo greitais startais, bet tiek to). Ir per dvejus metus nebuvo laiko nustatyti, kokios didžiausios grėsmės tyko Registrų centro duomenų bazių? Nebuvo laiko susivokti, koks tai trapus dalykas, ypač, kai nedaromos rezervinės kopijos?

Šis žmogus dirbo sistemoje, kurios esmė – laiku nustatinėti grėsmes ir laiku imtis priemonių, kad tos grėsmės netaptų realybe.

Ir čia man ramybės neduoda dar vienas „sutapimas“. Per pastaruosius kelerius metus iš postų buvo patraukta daug savarankiškų ir stiprių vadovų. Kurių veikla buvo naudinga valstybei, bet netiko valstiečiams.

Nekokia persprektyva.

Labai norėčiau, kad tai būtų tik sutapimas.