V. Čmilytė-Nielsen. Dar viena pergalė. Ne valstiečių, sveiko proto.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vakar pavyko nežengti 30 metų atgal į planinės ekonomikos glėbį. Pavyko atlaikyti valstybinių vaistinių brukimą. Valdantiesiems teks nuryti dar vieną karčią demokratijos piliulę.

Jau prieš tai sakiau, kad sveikas protas neleistų sujaukti vaistų rinkos. Esu už kuo didesnį vaistų prieinamumą, ir už kuo mažesnes jų kainas. Tačiau tai, ką sugalvojo R. Karbauskis su šalininkais nesprendžia esamų problemų.

Prieinamumo argumentas yra tik mitas, iš kurios pusės bežiūrėtum. Pagal gyventojų skaičių, Lietuvoje vaistinių yra beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis.

Antrasis klausimas dar klastingesnis. Ekspertai skaičiuoja, kad vienos vaistinės įrengimas su reikalaujamų vaistų kiekio užtikrinimu, kainuoja apie 1,5 milijono eurų.

Bet tai irgi tik viena medalio pusė. Kita yra ta, kad dabar vaistinės gyvena ne iš vaistų prekybos. Taip, kad ir kaip tai keistai skambėtų. Vaistų antkainiai yra reguliuojami valstybės.

Ar pastebėjote, kur pirma patenkate, įėjęs į vaistinę? Taip, tarp grožio prekių, maisto papildų ir kitų dalykų, kurie su vaistais nedaug bendro turi. Tai ir yra vaistinių uždarbis. Kitą kartą būdami vaistinėje, pasižiūrėkite, kiek ploto užima vaistams skirta vaistinės dalis.

Todėl pasakos apie pigesnius vaistus tik ir lieka pasakomis. O gal valstybė spjautų į savo nustatytas tvarkas ir „savo“ vaistinėms taikytų kitas taisykles?

Tada mums valstybinės vaistinės, gavus ES baudas taip pabrangtų, kad „džiaugtumėmės“ dar ilgai.

Štai kodėl šiandieninį veiksmą vertinu kaip sveiko proto pergalę. Kad ir kaip valstiečiai mėgino jį užtemdyti socializmo rūku, šį kartą nepavyko.