Mūsų šalyje gyvena apie 2872000 žmonių. Nors gimstamumas mažėja toliau, vis dėlto nuo 2019 m. auga kitas populiacijos auginimo šaltinis – į Lietuvą gyventi daugiau asmenų atvyksta negu išvyksta. Čia grįžta ne tik anksčiau emigravę lietuviai, mūsų šalis namais tampa daliai nuo karo pabėgusių užsieniečių ir kvalifikuotiems darbuotojams iš kitų kraštų.
Nuo 2019 m. į Lietuvą kasmet atvyksta apie 45–50 tūkst., iš jų – daugiau kaip pusė iš emigracijos grįžtantys lietuviai su šeimomis. Išvyksta vos po kelis tūkstančius. Vis dėlto netgi nepaisant augančios migracijos, kovo mėnesį pristatytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje įspėjama, kad Lietuvos ateityje laukia ne tiek demografiniai sunkumai, o tiesiai šviesiai – sukrėtimas.
Ką daryti, kad pasekmės būtų švelnesnės? Reikėtų daryti ne tai, ką dabar daro kairiųjų dauguma.
Tikintis išvengti didelio demografinio šoko, anot EBPO, reikia toliau užtikrinti visų kvalifikacijų darbuotojų imigraciją, skatinti grįžtamąją migraciją, vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą, sudaryti sąlygas aktyviau naudotis privačiomis pensijų sistemomis ir ekonomiškai efektyviai gerinti sveikatos priežiūros sistemą – toliau racionalizuoti ligoninių tinklą bei įvairiomis formomis skatinti sveikesnį visuomenės gyvenimo būdą.
Atitinkami politikos tikslai buvo numatyti ir Seimo rezoliucijoje dėl Lietuvos demografijos politikos ateities, kurią priėmėme praėjusią kadenciją, 2023 m. birželį. Jau tada Seimas tarė, kad būtina pritraukti aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei trūkstamų darbuotojų kartu juos integruojant ir kruopščiai kontroliuojant imigracijos procesą. Tiesa, atvykėlių kraujo neužteks.
Kaip įspėja leidinio „The Guardian“ vasarį paskelbta analizė, Lietuvai numatoma demografinė projekcija ypač karti: kai daugelyje Europos šalių atvykėliai iš kitų pasaulio kraštų padės išlaikyti populiacijos dydį, tik Lietuvoje, kaip Latvijoje ir Rumunijoje, išlaikyti stabilios populiacijos nepadės net imigrantai.
Todėl, kaip ir nurodė Seimo rezoliucija, lygia greta turi eiti efektyvi šeimos ir gimstamumo politika, lietuviškos tapatybės stiprinimas, lietuvių emigrantų sugrąžinimo priemonės.
Ar kairieji paiso 2023 m. rezoliucijos? Ne. Valdantieji su socialdemokratais priešakyje iš esmės veikia atvirkščiai, negu siūlo EBPO ir nutarė praėjęs Seimas. Naikindami priemokas už medicinines paslaugas, jie rizikuoja sujaukti sveikatos priežiūros sistemą ir padaryti ją ekonomiškai dar neefektyvesnę. Leisdami išsiimti dalį pinigų iš pensijų fondų, toli gražu neskatina draudėjų naudotis privačiomis pensijų sistemomis ir ardo dabartinių dirbančiųjų ateities garantijas.
Pagal Vyriausybės priemonių planą, vyresnio amžiaus gyventojų užimtumui (verslumui) ir programoms trūkstamų kompetencijų migrantams bei Lietuvos diasporos specialistams pritraukti valdantieji dėmesio skirs tik 2028 m. III ketvirtį, tai yra baigiantis kadencijai, prieš pat kitus Seimo rinkimus. Per ateinančius trejus metus Lietuvoje gyventojų dar sumažės. Dar kyla klausimas, ar iki tol laiko net šitie dabartinės Vyriausybės įsipareigojimai dėl dirbančių pensininkų ir grįžtamosios migracijos nepasimirš (mes, liberalai, priminsime).
Nors skambanti patraukliai, kairiųjų priemonė skatinti gimstamumą vaiko pinigais taip pat yra netaikli. Tai pabrėžia ir sociologai, ir praktika šalies savivaldybėse: gimstamumą didina ne pašalpos, o galimybės derinti karjerą su motinyste, prieinamos paslaugos vaikams. Todėl reikia toliau auginti ekonomiką ir gerinti jaunimo galimybes darbo rinkoje, o ne bandyti juos papirkti pinigais. Sudarykime sąlygas, kad motinystę pasirinkusios motinos po metų ar dvejų vaiko priežiūros metų galėtų sklandžiai grįžti į savo darbo vietą. Kad būtų prieinami darželiai ir toliau kompensuojamos auklių paslaugos, ir pan.
Liberalų sąjūdžio supratimu, pagal dabartinės Vyriausybės numatytas migracijos, motinystės ir pensijų politikos priemones, Lietuva ne išvengs demografinio sukrėtimo, o tik dar giliau ners į demografinę duobę.
Liberalų sąjūdis prabrėžia, kad demografijos sukrėtimą sušvelnins ne Socialinės apsaugos ir pašalpų ministerija, o rūpestis vyresnio amžiaus žmonių darbingumu ir gera sveikata senatvėje, būdai derinti motinystę su profesinėmis svajonėmis, čia apsigyvenusių ukrainiečių pabėgėlių pritapimas mūsų visuomenėje, medicinos paslaugų pasirinkimas ir kokybė, patikimi ir gerą grąžą garantuojantys pensijų fondai – tai yra ne valdžios labdara, o kuo didesnės galimybės ir individualios atsakomybės mūsų pačių rankose.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
