Svarbiausi sesijos darbai – švietimas, bausmių proporcingumas, atsakingas mokestinių įstatymų keitimas

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalų sąjūdžio pirmininkės, frakcijos Seime seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pavasario Seimo sesijai Liberalų sąjūdis nusistatė šiuos prioritetus:

  1. Inicijuoti įstatymų pakeitimus dėl bausmių proporcingumo. Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad bausmių sistema ir jų proporcingumas Lietuvoje yra ydingi.
  2. Bendromis jėgomis parengti kokybišką nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
  3. Iš mirties taško pajudinti nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus.
  4. Grąžinti diskusiją dėl stabilesnės mokestinės aplinkos kūrimo. Ne priimtų įstatymų gausa, o jų kokybė užtikrina sėkmingą šalies raidą. Seimui dar kartą teiksime pataisas Teisėkūros pagrindų įstatymui. Jos turėtų užtikrinti, kad bet kokie su mokesčių pakeitimais susiję įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po pusės metų.
  5. Atsižvelgiant į pastaruoju metu šalį drebinusius gamtos teršimo skandalus, įteisinti Seimo statuto pakeitimą, pagal kurį kiekvienas teisės aktas privalomai būtų vertinamas dėl JT Darnaus vystymosi tikslų atitikimo.

Liberalų Sąjūdžio pirmininkės teigimu, šios temos būtinos, bet bus ir daugiau iniciatyvų, kurių imsis liberalai.

„Akivaizdu, jog būtina atsižvelgti ir į koronaviruso įtaką mūsų verslui. Jau šiuo metu kai kurie sektoriai patiria sunkumus, dėl to nuostolių neišvengs ne tik verslininkai, bet šimtus tūkstančių praras ir šalies biudžetas. Jei valstiečiai su epidemija kovos tik taip, kaip iki šiol, vasarą pamatysime, kad mūsų ekonomika lėtėja. O rudeniop galime sulaukti ir rimtesnių sukrėtimų“, - teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė, frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, negalima ignoruoti ir kai kurių smulkesnių iniciatyvų. Pavyzdžiui, reikia labai atsakingai vertinti dalies valdančiųjų stumiamą daugiabučių valdymo reformą, kurios tikslas turėtų būti gyvenimo pagerinimas daugiabučių gyventojams, o ne pataikavimas atskiroms interesų grupėms.

„Laikas nustoti dangstytis silpnais argumentais ir imtis realių veiksmų dėl daugelio įsisenėjusių problemų sprendimo. Vardas ir pavardė yra asmens, ne valstybės nuosavybė, todėl sieksime pakeisti nelietuviškų vardų rašybą asmens dokumentuose. Raginsime Seimą grįžti ir prie diskusijos - mažinti amžiaus cenzą iki 21 metų norintiems patekti į Parlamentą. Šioje sesijoje mūsų taip pat laukia nelengvų, tačiau būtinų sprendimų paieškos dėl asmens persekiojimo reglamentavimo, įstrigusios Stambulo konvencijos ratifikavimo, Partnerystės ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų. Taigi darbo apstu. Nesame naivūs, suprantame, kad valdantieji ir toliau blokuos mūsų iniciatyvas. Tačiau tikimės, kad bent jau nepasisavins, kaip jau buvo ne kartą“, - sako V. Čmilytė-Nielsen.