SGD terminalas perkamas Lietuvos vaikų ateities sąskaita

Seimo sprendimas leisti „Klaipėdos naftai“ valstybės vardu pasiskolinti beveik 300 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo „Independence“ išpirkimui yra sąmoningai daroma klaida Lietuvos ateities sąskaita, įsitikinęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.

Nepritardamas tokiam sprendimui, parlamentaras pažymi, kad valstybė prisiima ilgalaikius įsipareigojimus dirbtinai finansuoti iškastinio kuro vartojimą bei visus terminalo išlaikymo kaštus užkrauna Lietuvos gyventojams, užuot šia našta pasidalinusi su kitomis Baltijos šalimis.

„Nesu nei prieš terminalą, nei prieš valstybės norą jį įsigyti. Esu prieš tai, kokiomis priemonėmis tai daroma ir koks galutinis rezultatas gaunasi. Mes galime metų metus diskutuoti dėl mažareikšmių dalykų, tačiau štai šimtamilijoninius projektus „palaiminame“ per kelias savaites. Sąmoningai ar ne, bet Vyriausybė įstūmė šį Seimą į tokią situaciją, kuomet per 3 savaites parlamentarai yra verčiami  įvertinti, apsvarstyti ir pritarti projektui, pagal kurį valstybės vardu prisiimami beveik 300 mln. eurų įsipareigojimai 25 metams. Į vieną katilą kažin kodėl suplakamos net 2 paskolos – 135 mln. eurų vadinamajai SGD saugumo dedamajai užtikrinti ir 160 mln. – terminalo išpirkimui. Jei pirmąją paskolą skubama užsitikrinti vien tam, kad priešrinkiminiais metais būtų galima pasigirti, jog beveik 18 proc. yra sumažinta dujų kaina, tai antrąja paskola yra užkraunami šimtamilijoniniai įsipareigojimai net nebe mūsų vaikams, o anūkams. Vis dėlto, didžiausias paradoksas yra tai, kad Lietuva tai daro žinodama Europos Komisijos sprendimą iki 2050 metų turėti klimatui neutralią ekonomiką Europos Sąjungoje, tačiau nepaisant to vis tiek keliasdešimčiai metų apsiima dirbtinai finansuoti iškastinio kuro vartojimą, užuot  investavusi į atsinaujinančią energetiką“, - teigia Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.

Parlamentaras pabrėžia, kad praktika parodė, jog dabartinis SGD terminalas Lietuvos ekonomikai yra per didelis. Neįgyvendinta liko ir idėja turėti regioninį – visoms Baltijos valstybės skirtą ir visų trijų šalių solidariai finansuojamą terminalą.

„Pastarojo laikotarpio SGD terminalo eksploatavimas atskleidė neūkišką Vyriausybės požiūrį – terminalo išlaikymas užkrautas šalies gyventojams ir verslui, tuo tarpu Lietuvos mokesčių mokėtojų subsidijuojamomis paslaugomis mielai naudojasi verslą darantys kaimynai latviai bei estai. Seimas, su valstybės garantija leidžiantis nusipirkti iš esmės Lietuvai per didelį terminalą, ilgiems metams tik užtvirtina tokią nelygiavertę verslo aplinką“, -  pastebi parlamentaras E. Gentvilas.

Seimo narys atkreipia dėmesį į neargumentuotą skubą – trūks plyš valstybės garantijas paskoloms reikalaujama gauti dar šiais metais, kai realiai pinigų SGD terminalo išpirkimui reikės tik 2025 m. Parlamentaras taip pat skandalinga laiko aplinkybę, jog „Klaipėdos nafta“ iš anksto dirbtinai užaukština būsimo pirkinio kainą.

„Kas galėtų paneigti, kad Vyriausybės skuba dėl paskolų yra susijusi su tuo, kad stambius infrastruktūrinius projektus Europoje finansuojantys bankai, artimiausioje ateityje tiesiog nebeskolins iškastinio kuro projektams. Apie tai, beje, jau yra viešai pranešę Europos rekonstrukcijų ir plėtros (ERPB) bei Europos investicijų (EIB) bankai. Tą gali padaryti ir dabartinis Vyriausybės partneris terminalo įsigijimo projekte, Šiaurės investicijų bankas (NIB). Dar skandalingiau yra tai, kad verslo plane dėl galimo terminalo įsigijimo, konsultantai „Klaipėdos naftai“ rekomendavo skolintis iki 140 mln. eurų, tačiau jau po kelių savaičių Vyriausybė į savo teikiamą projektą Seimui įrašo 160 mln. eurų sumą  Kodėl planuojamos išlaidos terminalui pirkti staiga išbrango 20 mln. eurų ir apie kokią strategiją derantis dėl kainos galima kalbėti, kuomet pardavėjas iš anksto žino, kad valstybė pirkiniui jau rezervavo 160 mln. eurų?“, - klausia  Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.