Seimo pavasario darbotvarkė nepaiso realybės

Seimas ketvirtadienį patvirtino pavasario sesijos darbų programą. Tai galėjo būti įprasta darbų programa kaip kitos, tačiau taip nėra: Seimo artimiausių mėnesių darbai nesutampa su Vyriausybės numatomais projektais dėl gynybos. Todėl Seimo darbai nedera ne tik su Vyriausybės darbais – Seimo artimiausio laikotarpio darbotvarkė nedera su pačia realybe.

Kokia toji realybė? Realybė tokia, kad Lietuva patiria didžiulių saugumo iššūkių, kuriuos turėtume aptarti ir Seime – aukščiausioje valstybės institucijoje. Tačiau valstybės patiriami iššūkiai pavasario sesijos darbotvarkėje neatsispindi. Pasigendu Seimo pavasario sesijoje įstatymų projektų, kurie realiai reguliuotų krašto gynybą – mokesčių pakeitimus, Valstybės gynybos fondą, Vokietijos brigados sklandų ir skubų priėmimą.

Kai 1940 m. Didžiosios Britanijos premjeru tapo Winstonas Churchillis, britų ginkluotės gamyba vos per pusantro mėnesio aplenkė nacių gamybą. Naujoji Gintauto Palucko Vyriausybė dirba daugiau kaip tris mėnesius ir ji dar nepasivijo net minimalių savo pažadų.

Maža to, pavasario sesijoje netgi registruotieji projektai nedera su realybe: plūsta lengvatas siūlančios pataisos – nuo vygės iki karsto, nuo vystyklų iki įkapių, visur vien lengvatos. Tarkime, šitaip auginama gerovės valstybė.

Tačiau išgirskime, ką LRT laidoje tarė profesorius Gintautas Mažeikis: gerovės valstybės naratyvą dabar turime keisti saugumo valstybės naratyvu. Profesorius Rimvydas Petrauskas papildė: atsparumo valstybės naratyvu. Dabar svarbiausia rūpintis ir išsaugoti tai, ką Lietuvoje jau esame pasiekę.

Palyginkime mus su Vokietija, kuri ilgus dešimtmečius gyveno gerovės valstybėje apsižiojusi pigių rusiškų dujų vamzdį. Dabar šalis priversta, atsižvelgdama į žiaurią realybę, pasukti kitu keliu ir skubiai didinti gynybos finansavimą.

Tiesa, kaip neseniai liberalai siūlė, Vyriausybė pagaliau nurodė kiekvienai ministerijai mažinti planuojamas išlaidas, net jeigu šis įsipareigojimas prieštarauja vos prieš du mėnesius, sausio 22 d., paties premjero G. Palucko ištartam pasakymui, kad „einamosios valstybės išlaidos nebus mažinamos, pensijos, švietimo finansavimo klausimai nebus aukojami ir tikrai diržų veržtis nereikės“. Praėjo du mėnesiai ir premjerui paaiškėja: pasirodo, reikės. Nes tokia, pasirodo, realybė.

Vien vokiečių brigadai priimti Lietuva iki 2027 m. pabaigos turės pastatyti 402 infrastruktūros objektus. Kol galioja dabartinis teisinis reguliavimas (statybų, teritorijų planavimo, viešųjų pirkimų įstatymai), to padaryti neįmanoma – teisinė bazė kol kas neleidžia kurti karinių bazių vokiečių kariams. Todėl jau nuo Naujųjų metų laukėme: duokite pagaliau įstatymų projektus, už kuriuos galėtume balsuoti. Jų vis dar nesulaukėme net ir Seimo pavasario sesijoje.

Dabar gyvenu viltimi, kad šiuos Lietuvos atsparumui būtinus projektus Vyriausybė įtrauks į darbų programą bent pavasario sesijos eigoje ir jų parlamento posėdžių salėje sulauksime – geriau vėliau, negu niekada.