fbpx

Seimas ketina steigti žvalgybos ombudsmeno institutą

RAIMUNDAS LOPATA

Seime registruojamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parengtas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas. Naujo įstatymo tikslas – sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų visuomeninės priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą, teisėtumo vertinimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, kartu nepažeidžiant žvalgybos tarnybų veiklos efektyvumo siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.

„Tarptautinė praktika rodo, kad nepriklausomos žvalgybų ir saugumo tarnybų priežiūros ir kontrolės institucijos skaitmeninėje ir hibridinių grėsmių eroje vaidina vis svarbesnį vaidmenį demokratinėse valstybėse. Intensyvėjančios esančios ir kylančios naujos rizikos, pavojai ir grėsmės, reikalauja aktyvesnio žvalgybų ir saugumo tarnybų įsitraukimo, tačiau kartu turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei bendra žvalgybų ir saugumo tarnybų kontrolė“, – dėstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys prof. R. Lopata.

Dar 2010 m. Valstybės gynimo taryba patvirtino Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją, o įgyvendinant šią koncepciją 2012 m. spalio 17 d. Seime buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Tačiau dalis pasiūlymų liko neįgyvendinta – vienas iš neįgyvendintų klausimų buvo sprendimas dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto.

Šiuo metu žvalgybos institucijų – VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – veiklos kontrolės pagrindus ir būdus nustato Žvalgybos įstatymas. Pagal jį Seimo kontrolieriams, be visų kitų funkcijų, yra priskirta įstatymo nustatyta tvarka tirti ir nagrinėti skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Tačiau Žvalgybos įstatyme nėra numatyta nepriklausoma išorinė išskirtinai žvalgybos tarnybų veiklos priežiūros institucija, užtikrinanti būtent žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo vertinimą bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

„Priežiūra gali būti reaktyvi, kada žvalgybos institucijų kontrolę atliekanti įstaiga tiesiog reaguoja į gautus skundus ar į viešojoje erdvėje iškilusią informaciją apie galimai neteisėtą žvalgybos institucijų veiklą ir pan. Bet ji taip pat gali būti ir proaktyvi, kada kontrolieriaus įstaiga pati savo iniciatyva nuolat vykdo žvalgybos institucijų veiklos ir jų priimamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolę, aktyviai reaguoja, jei žvalgybos institucijos galimai piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais ar pažeidžia žmogaus teises ir imasi tyrimo“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis prof. R. Lopata.

Anot politiko, dabartinės parlamentinės priežiūros nepakanka, nes specializuoti žvalgybų ir saugumo tarnybų parlamentinės priežiūros komitetai negali atlikti reguliarios ir detalios žvalgybų ir saugumo tarnybų veiklos priežiūros dėl savo „politinės prigimties“, papildomų laiko sąnaudų ir specialiųjų žinių bei kompetencijų nebuvimo. Žvalgybinės veiklos priežiūra turi būti nuolatinė, nuodugni ir operatyvi. Būtent tuo ir skiriasi žvalgybos priežiūra nuo plataus mandato bendrosios paskirties parlamento ombudsmenas vykdomos priežiūros.

Naujai teikiamu Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektu nustatomi Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo teisiniai pagrindai ir įgaliojimai, skyrimo ir atleidimo tvarka bei atskaitomybė, taip pat santykis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, atsakingu už parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę, ir kitais žvalgybos institucijų veiklos kontrolės subjektais.

Europos Taryba yra pabrėžusi, kad valstybės privalo užtikrinti, jog jų priežiūros sistemose būtų nepriklausoma struktūra, kuri nagrinėtų skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos.

Analogiškos žvalgybos priežiūros institucijos steigiasi ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Suomijoje, 2019 m. sustiprinus žvalgybos institucijų galias rinkti žvalgybinę informaciją, buvo sustiprinta ir jų veiklos priežiūra. Iki tol žvalgybos institucijų veiklą iš dalies prižiūrėdavo tik už žmogaus teisių apsaugą atsakingas parlamento ombudsmenas. Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Šiaurės Makedonijoje žvalgybos ombudsmeno nėra, tačiau iš dalies analogiškas nepriklausomo priežiūros funkcijas atlieka specialios institucijos ar pareigūnai – įgaliotiniai, komisarai, specialieji komitetai, priežiūros valdybos, tarybos. Visose šiose valstybėse, išskyrus Švediją, veikia ir specializuotos žvalgybos institucijų parlamentinės priežiūros struktūros.