S. Gentvilas: „Baltarusiškas biokuras Lietuvos jėgainėse tampa radioaktyviomis atliekomis“

Simonas Gentvilas

Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas, kartu su Žaliosios politikos instituto vadove Ieva Budraite, pirmadienį spaudos konferencijoje ragino atsakingas institucijas nedelsiant imtis veiksmų dėl naudojamo baltarusiško biokuro Lietuvos jėgainės.

„Pigiausia kaina visada turi paslapčių. Šiandien lietuvišką biokurą išstumia radiacija užterštas baltarusiškas biokuras. Latvijoje du metus vykdyti bandymai atskleidė, kad deginant baltarusišką biokurą, pelenai virsta radioaktyvia atlieka, viršijančia 10 000 bekerelių kilograme užterštumo lygį. Rugpjūčio mėnesį vyksta biokuro aukcionai „Baltpool“ biržoje žiemos sezonui apsirūpinti. Beveik visus juos laimi biokuras iš Baltarusijos. Raginu energetikos ministeriją, sveikatos apsaugos ministeriją, aplinkos ministeriją ir „Baltpool“ biržą skubiai imtis veiksmų, kad žalingas biokuras nebūtų deginamas Lietuvos jėgainėse ir neužterštų mūsų aplinkos“, – teigė aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.

Latvijoje po atliktų tyrimų išsiaiškinta, jog sudeginus biokurą pelenuose radioaktyvumas padidėja net 1000 kartų lyginant su pirminiu biokuro užterštumu. Būtent, todėl buvo sugriežtinti radioaktyvumo reikalavimai pirminiam biokurui, numatant 10 bekerelių kilogramui (Lietuvoje galioja 30 bekerelių kilogramui). Iš Baltarusijos importuojamas biokuras beveik visada viršija 10 bekerelių kilogramui leidžiamą normą. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo radioaktyvių išmetimų, Rygoje, didžiausiame šalies šilumos gamintojo jėgainėje buvo įrengta technika, kurios pagalba kiekvieną kartą prieš deginant biokurą bus galimybė pamatuoti radiacijos kiekį jame.

„Biokuro diegimas centriniame šildyme yra mūsų šalies sėkmės istorija Europos ir pasaulio mastu. Pakeitus importines dujas biokuru, per penkiolika metų, mes daugiau nei 60 proc. sumažinome  CO2 emisijas. Taip pat šiame sektoriuje sukurta daugiau nei 15 tūkstančių darbo vietų, o metinė apyvarta siekia apie 400 milijonus eurų. Tačiau visai šiai sėkmės istorijai kyla grėsmė, jei nesugebėsime užtikrinti efektyvios biokuro radiacinės saugos kontrolės. Visuomenei, kuri šiuo metu yra labai susirūpinusi ekologija, klimato kaita ir bendrai visuomeninės sveikatos būkle, šitie klausimai yra svarbūs ir jei nesugebėsime patenkinti šių lūkesčių, žmonės pradės bijoti net ir Lietuvos sėkmės istorijos. Radiacijos klausimas dėl Astravo atominės elektrinės yra itin jautrus ir kai Latvijoje imamasi konkrečių veiksmų, kyla spaudimas jas spręsti ir Lietuvoje“, – teigė Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktorė, Sąjūdžio prieš Astravo AE steigėja ir tarybos narė.

VGTU mokslininkė dr. Renata Boris pridūrė, kad deginant biokurą, jo pelenuose kaupiasi itin radioaktyvūs elementai, todėl būtina imtis griežtos kontrolės, žinant tai, kad šie pelenai yra naudojami kaip žaliava kitiems produktams.

„Lietuvoje eksploatuojama labai daug energetinių įrenginių, kuriuose naudojamas biokuras. Po viso šito proceso kaupiasi didžiuliai kiekiai pelenų, o pelenuose kaupiasi pavojingi radioaktyvūs, kalio stroncio ir cezio elementai. Šiuose elementuose radioaktyvių medžiagų koncentracija yra iki tūkstančių kartų didesnė negu naudojamoje medienoje. Šie pelenai naudojami dirvožemio tręšimui ir statybinių medžiagų gamybai. Būtent dėl šios priežasties reikėtų dar labiau imtis kontrolės naudojamuose pelenuose“, – teigė VGTU mokslininkė dr. Renata Boris.