Raimondas Imbrasas. Gynybos mokesčio idėja virsta mokesčių didinimu

Lietuvos politikoje atstumas nuo žodžių iki veiksmų yra kaip nuo Žemės iki Marso. Vertinant paskutinius valdžios sprendimus, atrodo, kad distancija dar labiau ilgėja ir jos įveikti nebepajėgios net Elono Musko raketos.

Pavyzdžiui, jau nuo neatmenamų laikų kiekvienas save gerbiantis politikas būtinai pasisako apie tai, kad Lietuvai reikia aiškesnės, paprastesnės ir efektyviai administruojamos mokesčių sistemos. Tačiau, kai reikalas prieina prie sprendimų valstybės lygiu, elgiamasi radikaliai priešingai.

Kaip jūs manote, ar naujai Vyriausybės lipdytas, perlipdytas ir galų gale sulypdytas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio fiziniams asmenims įstatymo projektas, kuriam Seimas po pateikimo pritarė, prisidės prie aiškesnės ir skaidresnės mokesčių sistemos Lietuvoje? Vienareikšmiškai ne. Jis tik dar labiau suvels ir taip supainiotą mokesčių sistemą.

Vien jau tai, kad NT galutinio mokesčio savininko turtui nustatymo procese dalyvauja ir Registrų centras, atlikdamas NT verčių skaičiavimus, ir Seimas, įstatymu nustatydamas tarifo intervalus, dalyvauja ir savivaldybės, kurioms palikta teisė spręsti dėl NT mokesčio taikymo „grindų“ pirmajam būstui bei parinkinėti konkretų mokesčio dydį 0,1–1 procento intervale, suponuoja, kad įstatymo įgyvendinimas bus problematiškas ir chaotiškas.

Pakeliui į Seimą staiga NT mokesčio įstatyme atsiranda vis naujų išimčių. Penkeriems metams nuo NT mokesčio atleidžiami savininkai, kurių turtas buvo naudojamas žemės ūkyje. Kodėl išskiriama tik viena sritis? Ir kaip čia bus įrodinėjama, kad viename ar kitame name buvo laikomos bulvės?

Dar didesnė painiava atsiranda su žmogaus pirmojo būsto apmokestinimu. Pirmiausia, kiekvienoje savivaldybėje NT vertė, nuo kurios bus skaičiuojamas mokestis, skirsis. Juo labiau, kad paskutiniame įstatymo projekto variante pirmam būstui yra paliktos 10 tūkst. eurų neapmokestinamos grindys, o savivaldybės galės savo nuožiūra jas didinti.
Dar paradoksaliau yra tai, kad socialdemokratai, kurie skelbia save sunkiau gyvenančių žmonių gynėjais, juos labiau ir skriaudžia, nes antram būstui siūloma nustatyti jau 50 tūkst. eurų neapmokestinamą ribą. Tai reiškia, kad turtingesni žmonės bus apmokestinami mažiau, nes būtent pasiturintys žmonės turi daugiau turto ir jie, persiregistruodami savo gyvenamąją vietą, galės pasirinkti, kuris iš jų būstų bus apmokestinamas mažiau.

Žmonės, kurie turi daugiau negu vieną būstą, norėdami mokėti mažesnį mokestį arba iš viso jo išvengti, ims registruotis gyvenamąją vietą tame būste, kuris yra pigesnis. Bent jau dokumentuose Lietuvoje prasidės didysis kraustymasis.

Vis dėlto, sunku suprasti, kodėl einama tokiu sudėtingu keliu. Jeigu jau Lietuva nori gražiai atrodyti prieš tarptautines organizacijas ir įtikti Europos Sąjungai, galėtų tiesiog nustatyti visiems universalų, minimalų NT mokesčio tarifą nuo turto vertės. Ir niekam nekiltų jokių problemų. Panašiai šiuo metu yra su žemės mokesčiu. Šis mokestis žmonėms yra santykinai nedidelis ir žmonės jį sumoka, neieškodami būdų, kaip jo išvengti. Administravimas būtų paprastas, pigiau kainuotų ir niekam galva neskaudėtų. Kodėl taip negalima pasielgti ir su NT mokesčiu?

Valstybėje galiojančių mokesčių dydis turi atitikti realias žmogaus galimybes jį sumokėti. Jeigu siekiame, kad žmogus norėtų mokėti mokesčius valstybei ir jų nevengtų, pirmiausia turime mažinti jų dydžius. O dabar projektuojamas NT mokestis yra žmonėms per didelis.

Kita esminė problema yra tai, kad šis mokestis socialiai ir ekonomiškai yra neteisingas. Nes siūloma apmokestinti žmonių nuosavybę, kurią įsigydami, žmonės jau sumokėjo pajamų mokesčius. Tokiu būdu yra kuriamas dvigubas žmonių apmokestinimas.

Nereikia pamiršti ir kito svarbaus fakto. Prisidengdama dideliu ir kilniu tikslu – valstybės gynybos poreikiais – iš tiesų dabartinė valdžia vykdo mokesčių reformą, paremtą mokesčių didinimu. Tuo pačiu žmonės yra maitinami pažadais, kad padidėjusios žmonių išlaidos neva bus kompensuojamos didesnėmis socialinėmis išmokomis. Kylant mokesčiams, kažkas gaus didesnes išmokas, o kažkas vos galą su galu sudurs, siekdami nelikti skolingi valstybei.

Kam viso to reikia? Kodėl yra kuriama pašalpų ir išlaikytinių valstybė? Kodėl žmonės neskatinami dirbti ir užsidirbti? Valdžia, užuot optimizavusi mokesčių dydį ir nustatyčiusi mokesčius, kuriuos žmonės būtų pajėgūs susimokėti, ji verčia žmones būti išlaikytiniais ir priklausyti nuo valdžios malonės. Tai yra pavojinga tendencija. Kas atsitiks tada, kai dėl blogesnės ekonominės situacijos valdžia nebebus pajėgi vykdyti savo prisiimtų socialinių įsipareigojimų? Deja, bet iš gerovės valstybės po truputį virstame pašalpų valstybe, kur socialinė išmoka tampa didesne vertybe negu darbas ir atlygis.

Jeigu tikrasis tiklsas yra gynybos finansavimo didinimas, tai reikiamus pinigus galima būtų surinkti neveliant visos mokesčių sistemos ir neįvedinėjant naujų mokesčių. Tiesiog reikiamą sumą galima būtų surinkti vienu procentu padidinus pelno ar pridėtinės vertės mokesčius ir tai turėtų būti gynybos mokestis.

Ir pabaigai. Prie Lietuvos saugumo privalo prisidėti visi. Ne tik turto savininkai ar saldumynų mėgėjai. Kodėl prie Lietuvos gynybos stiprinimo realiai neprisideda pati valdžia, gerokai apkarpydama savo išlaidas? Kodėl visą papildomą naštą norima užkrauti žmonėms per naujus ar padidintus esamus mokesčius? Kodėl nemažinamos valdžios valdymo išlaidos? Ir toliau, kaip niekur nieko, valdiškos institucijos planuoja savo reprezentacines išlaidas, finansuoja komandiruotes, nemažina tarnautojų skaičiaus, neatsisako dalies patalpų ar automobilių. Dar daugiau, valdančioji dauguma planuoja kitais metais steigti naują Regionų ministeriją, kuriai, kad ir ką kas sakytų, tikrai reikės papildomų milijonų iš biudžeto.