fbpx

R. Vaitkus: „Šaliname biurokratines kliūtis atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai“

viber_image_2021-12-14_20-41-23-791

Šiandien Seimo darbotvarkėje priimti net du įstatymų projektų pakeitimų siūlymai orientuoti į žalesnę ir tvaresnę valstybės ateitį. Teritorijų planavimo įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų esmė – palengvinti atsinaujinančios energijos šaltinių integravimo procesus pramonėje, kur sunaudojami dideli energijos kaštai.

Liberalų frakcijos bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos nario Romualdo Vaitkaus manymu, nors konkrečių vėjo elektrinių eksploatavimas dažniausiai susijęs su privataus intereso tenkinimu, tačiau atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijai gaminti, atsinaujinančių išteklių gamybos plėtra yra viešasis interesas. Parlamentaras apgailestauja, kad atsinaujinančios energijos plėtrą iki šiol stabdė biurokratiniai procesai.

Energetikos ministerija yra nurodžiusi, kad 2017 m. Lietuvoje atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios elektrinės pagamino beveik 2,4 TWh elektros energijos iš kurių daugiau kaip pusę pagamino vėjo energiją naudojančios elektrinės. O Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimais, iš vėjo 2020 metais buvo pagaminta maždaug tiek elektros energijos, kiek jos pagaminama iš visų kitų atsinaujinančių išteklių kartu sudėjus. Taigi, vėjo elektrinės yra bene svarbiausias elektros energiją gaminantis šaltinis naudojant atsinaujinančius energetinius išteklius.

„Valstybė jau yra patvirtinusi strategiją didinti vidaus energijos gamybą vykdant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, siekiant, kad tokia energija taptų pagrindine visuose sektoriuose. Visgi, iki šiol įstatymo imperatyvas neleido daryti faktiškai nieko. Vienas naujausių pavyzdžių – Liškiavos vienuolyno ansamblis: finansinė parama gauta saulės jėgainių įrengimui, tačiau procesą trikdė biurokratiniai nuostatai, todėl šalia planuojamas statyti karkasinis pastatas, kurio statybai bus išleidžiami papildomi finansai. Taigi, šie pakeitimai leis išvengti tokių absurdiškų situacijų ateityje, nes turime visas technologijas leidžiančias jėgaines tvarkingai įmontuoti į pastatus tariantis su vyriausiais architektais, kultūros paveldo specialistais ir kt.“,– teigia liberalas R. Vaitkus.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra nustatyta, jog vienas pagrindinių šio įstatymo uždavinių – siekti, kad 2025 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 38 procentus. Taigi, priimti pakeitimai leis šią dalį ir toliau didinti panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. 

Parlamentaras R. Vaitkus taip pat pastebi, jog atsinaujinančių šaltinių energetika išsiskiria tuo, kad esminės išlaidos patiriamos tik jų statymo metu, pavyzdžiui, vėjo elektrinių statybos metu. Visgi, ši eksploatacija reikalauja palyginti nedidelių kaštų. Galimybė užtikrinti mažesnę elektros energijos kainą, plečiant vėjo energetikos pajėgumas, neabejotinai yra viešasis interesas, nes mažesnėmis elektros energijos kainomis yra suinteresuoti tiek fiziniai asmenys, tiek ir verslas.

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės energetiniu ir visuomenės saugumu, elektros energetikos sistemos darbo saugumu ir patikimumu, elektros energetikos sektoriaus neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, energijos išteklių diversifikavimu ir kitais šiame įstatyme numatytais darnios elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslais. „Taigi, šie pakeitimai leis ne tik išvengti vis dažniau pasitaikančių naftos naudojimo apribojimų, bet kiekvienos elektrinės pastatymas taip pat padidins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, o tai – nacionalinio saugumo garantas“, – sako Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys, liberalas R. Vaitkus.