R. Lopatos vadovaujama tarpparlamentinė grupė su Sakartvelu pirmoji parėmė kreipimąsi dėl buvusio Sakartvelo Prezidento M. Saakašvilio paleidimo į laisvę

Liberalų sąjūdžio frakcijos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Tarptautinių ryšių su Sakartvelu grupės pirmininkas Raimundas Lopata kartu su buvusia Sakartvelo Užsienio reikalų ministre Eka Tkeshelashvili kreipėsi į Europos vadovų tarybos pirmininką Charles Michelį, Europos komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen bei Europos parlamento pirmininką Davidą Maria Sassolį, prašydami paramos dėl buvusio Sakartvelo Prezidento Michailo Saakašvilio paleidimo į laisvę. Parlamentaro teigimu, buvusio Sakartvelo Prezidento sulaikymas paremtas tik politiniais motyvais ir nėra teisiškai pagrįstas, o mesti kaltinimai – įsišaknijusio politinio persekiojimo šalyje dalis.

Atvirame laiške, kurį pasirašė daugiau nei septynios dešimtys politikos lyderių iš visos Europos, teigiama, kad Prezidentas M. Saakašvilis turėtų būti paleistas ir būtų sudarytos sąlygos atnaujintam stabilizacijos susitarimui, kuriuo siekiama užbaigti krizę šalyje.

„Atsižvelgiant į tai, kad Prezidentas M. Saakašvilis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir siekiant užtikrinti Sakartvelo demokratijos atsigavimą po dabartinės politinės krizės, M. Saakašvilio įkalinimas turėtų būti sustabdytas, kol jis sąžiningo teismo proceso metu bus teisiamas dėl bet kokių jam pareikštų kaltinimų“, – rašoma kreipimesi.

Seimo nario R. Lopatos teigimu, pasitikėjimas Sakartvelo teisingumo sistema – labai trapus. O kiekviena Sakartvelo vyriausybės vykdomo politiškai motyvuoto savo politinių konkurentų ir pirmtakų baudžiamojo persekiojimo ir įkalinimo diena tik dar labiau pablogina itin didelio politinio susiskaldymo ciklą. Todėl būtina užtikrinti tam tikrą tarptautinį stebėjimo elementą, kuris padėtų sumažinti įtampą, kol politiškai motyvuoto teisingumo era šalyje galiausiai baigsis.

„Buvusio Prezidento M. Saakašvilio sulaikymas tik gilina Sakartvelo politinę krizę, kurioje šalis atsidūrė po daugelio metų trukusio itin didelio susiskaldymo, kilusio dėl mėginimų kontroliuoti laisvą spaudą; bauginti ir persekioti žurnalistus, opozicijos politikus, aktyvistus ir net užsienio diplomatus bei apriboti erdvę ir išteklius valdžios politinei opozicijai“, – dėsto Tarptautinių ryšių su Sakartvelu grupės pirmininkas R. Lopata, kuris pabrėžia, kad dabar Europa neturi galimybės tylėti.

Kreipimąsi pasirašė daugiau nei 70 Europos valstybių lyderių, tarp jų: Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Ukrainos Prezidentas Viktor Yushchenko, Švedijos ministras Pirmininkas Carl Bildt bei kiti Europos ir Lietuvos politikai.

Atvirame laiške primenama, kad po 2003 m. įvykusios Rožių revoliucijos, naujoji Sakartvelo vyriausybė parėmė reformas, kuriomis siekiama užtikrinti saugumą, ekonominę ir politinę integraciją į vakarus, kurios norėjo Gruzijos žmonės. Tačiau praėjus beveik 20 metų, lengva pamiršti paskesniais metais pasiektą nepaprastą pažangą. Nors dar daug buvo nepadaryta, kai 2008 m. Rusija įsiveržė į Gruziją. 2012 m. rinkėjai nusprendė, kad pats laikas kitai valdančiajai partijai suteikti galimybę įgyvendinti labai reikalingas teisingumo reformas ir toliau siekti visiškos Vakarų integracijos. Ir tuometinis Prezidentas Michailas Saakašvilis atliko svarbų vaidmenį kuriant regioninį precedentą: jis pasirūpino, kad jo paties partijai pralaimėjimą atnešę rinkimai vyktų laisvai ir sąžiningai ir valdžią naujai vyriausybei perdavė taikiai ir demokratiškai. Oponentai jį nuteisė už akių ir kuomet 2021 m. spalio 1 d. Prezidentas M. Saakašvilis grįžo į šalį, buvo nedelsiant suimtas, kad atliktų laisvės atėmimo bausmę.