fbpx

R. Lopata Seime pristatė Lietuvos ateities projektavimo iššūkius

raimundas lopata

Baigiant pavasario sesiją Seimo plenariniame posėdyje Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata perskaitė pranešimą svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais – „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiai“, kuriame buvo apžvelgta šalies strateginio planavimo sistema bei pateiktos politinės ir teisinės rekomendacijos Lietuvai.

„Turime šūsnį įvairiausių strategijų, neretai viena kitai prieštaraujančių, kurias mažai kas perskaito iki galo. Praktiškai visa šiandieninė strateginio valdymo sistema kol kas mažai gyvybinga ir orientuota į administracinių dokumentų kūrimą ir vidinę apyvartą“, – teigė prof. R. Lopata.

Kaip teigia Ateities komiteto pirmininkas, tikrovė Lietuvoje yra tokia, kad politinis procesas neretai praranda ir principus, ir idėjas, todėl biurokratija ar vadinamasis ekspertinis valdymas turi itin didelę įtaką nustatydamas politinio proceso programą.

„Mes turime problemų su atstovaujamąja demokratija, nacionalinė valdžia iš esmės atlieka einamojo politinio proceso administratoriaus funkcijas, o tokiomis sąlygomis daugelio mūsų ilgalaikių strategijų reikšmė mažai kuo skiriasi nuo šakėmis ant vandens rašomų tekstų reikšmės. Tokios nedidelės valstybės kaip Lietuva yra labai priklausomos ir nuo Briuselio sprendimų“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis prof. R. Lopata.

Svarstymai apie Lietuvos ateitį yra nuolatinės diskusijos, tačiau pirmiausia, tai priklauso nuo atsakymų į pamatinius klausimus – kas yra valstybė? Ar mums valstybė yra valdžia? Ar mums valstybė yra žmonės?

„Nyksta piliečių tapatinimasis su politinės bendruomenės reikalais. Nors jie turi savo gyvenimo sampratas, tačiau praranda dalyvavimo patirtį. Mes patiriame vertybių bendrystės idėjos krizę, kuri neleidžia piliečiui jaustis dalimi kažko, kas supranta jo poreikius. Tokią būklę ir gali pakeisti ateities projektavimo procesas“, – kalbėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas.

Pranešime teigiama, kad tokiai nedidelei šaliai, kaip Lietuva, tam, kad išlikti intelektualiai nepriklausoma ir gebančia palaikyti dialogą ne tik tarpusavyje, bet ir Europoje, būtina investuoti į turimo intelekto puoselėjimą.

„Lietuva išgyvena intelektualinio savarankiškumo praradimo laikotarpį. Veikiama globalių permainų ji tapo paviršutiniško prisitaikymo prie išorinių aplinkybių šalimi, be autentiško intelektualų įsipareigojimo, be viešų intelektualių valstybės klausimų svarstymų. Minties savarankiškumą pakeitė intelektualinis konformizmas“, – pagrindines problemas akcentavo prof. R. Lopata.