R. Lopata prašo Generalinės prokuratūros įvardyti, kaip buvo apsaugota „Pranešėjo“ tapatybė

Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę prašydamas paaiškinti, kokių sprendimų ėmėsi prokuratūra knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ cituojamam pranešėjui, buvusiam Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnui, apsaugoti pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.

R. Lopatos pastebėjimu, įstatymas nurodo užtikrinti pranešėjų konfidencialumą ir draudžia jiems daryti neigiamą poveikį. „Šiuo atveju žinome, kad bent trys esami ar buvę VSD pareigūnai per tarpininką atskleidė knygoje anonimiškai cituojamo pranešėjo tapatybę ir teikė informaciją, kuri metė šešėlį knygos šaltiniui ir jo šeimos nariams. Prokuratūra turėtų išsiaiškinti, kas buvo tie asmenys, nustatyti jų teisinę atsakomybę, taip pat ar jie galėjo veikti VSD arba jos atskirų pareigūnų nurodymu“, – teigia R. Lopata.

Žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo politinės publicistikos knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ vadinamojo „Pranešėjo“ tapatybė nutylėta, tačiau ją, vadovaudamasis anoniminių šaltinių pateikta informacija, atskleidė žurnalistas Marius Laurinavičius.

Todėl Seimo narys Generalinės prokuratūros prašo aiškintis, kokia galėjo būti VSD arba jo pareigūnų atsakomybė, kad nepavyko užtikrini pranešėjo konfidencialumo, bei kas atsakingas už padarytą žalą pranešėjo reputacijai, paskleistas abejones dėl jo kompetencijos ir kt.

R. Lopata kartu klausia, ar atsižvelgus į naują viešą informaciją Generalinė prokuratūra nesiruošia atnaujinti tyrimo ir įvertinti institucijų veiklos teisėtumo pagal pranešėjo liudijimus. Anksčiau Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą, kad pranešėjo pateikta informacija nepasitvirtino.

Seimo nario rašte taip pat klausiama, kas sudarė ir VSD direktoriui atnešė tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos sąrašus, kam buvo perduota surinkta informacija bei ar tai padaryta teisėtai. Rašte dar prašoma atskleisti informaciją apie knygoje įvardijamus epizodus dėl Vygaudo Ušacko, Jono Vaičaičio, Valdo Sutkaus, brolių Andriaus ir Viliaus Nikitinų.

„Galų gale, norėtume iš generalinės prokurorės išgirsti, ar prokuratūra tyrė, kad VSD direktorius galimai klaidino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ar teisėtai tikrino VSD direktoriaus draugo draugę ir kokios buvo aplinkybės leidžiant tuomečiam Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui dirbti su slapta informacija“, – sako R. Lopata.

Seimo nario įsitikinimu, knygoje įvardijama saugumo institucijos įtaka prezidento rinkimams ir kilęs atgarsis turės lemiamą įtaką pranešėjo institutui Lietuvoje, todėl Seimas kartu su Generaline prokuratūra turėtų tobulinti pranešėjų apsaugą.