R. Lopata. Palucko ir Vaičiūno Astravo šešėliai

Žygimanto Vaičiūno sugrįžimas į energetikos ministrus iš stambaus saulės energetikos verslo kelia klausimų apie galimus interesų konfliktus bei dar vieną jam prezidento netaikomą reikalavimą atvėsti.

Yra dar viena šiandien kiek primiršta tema, kurioje būsimas premjeras Gintautas Paluckas kartu su Ž. Vaičiūnu buvo aktyvūs dalyviai.

Apie G. Palucko politinius ir kitokius vingius nemažai prirašyta: nuo vadinamosios „žiurkių bylos“ iki Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skilimo peripetijų dėl partijos sąskaitos.

Yra ir dar viena aplinkybė – Aliaksandro Lukašenkos (Vladimiro Putino) Astravo atominė elektrinė (AE).

Būdamas socdemų lyderiu G. Paluckas nuosekliai ragino glaudžiau bendradarbiauti su Minsku ir atkakliai siūlė pirkti būsimą, esą pigesnę Astravo AE elektrą.

Tuomet klausta, ar tai tik G. Palucko pozicija, konkuruojant su Vyteniu Andriukaičiu, kuris iš jų yra prorusiškesnis, ar visos LSDP? Kitaip tariant, ar tik G. Paluckas ragino nevykdyti Seimo dar 2017 m. priimtų įstatymų dėl nešvarios ir brangios elektros nepatekimo į Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) rinką, ar tai ragino daryti ir visa socialdemokratų partija? Nes dar 2016 m. tuo metu valdančioji LSDP paskelbė pareiškimą, siūlydama bendromis Baltijos šalių pastangomis riboti Astravo AE jėgainėje pagamintos elektros pateikimą į ES biržą, o Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir dujines kogeneracines elektrines panaudoti ne Astravui palaikyti, o naujiems savo gamybos pajėgumams išnaudoti.

O G. Paluckas sakė, kad „kitoje kadencijoje šis Astravo „blokados“ farsas turės būti užbaigtas, nes jis nepasiekė jokių tikslų – elektrinė stovi, pradeda veikti, o Lietuva dėl politinių motyvų atsisako galimybės įsigyti galimai pigesnės elektros savo žmonėms ir verslams.“ Sakė tuomet, kai Lietuvos energetikų jau buvo apskaičiuota, kad baltarusiškos elektros pigumas yra tik mitas G. Palucko galvoje.

Todėl ir kilo klausimas, kodėl G. Paluckas tuomet siekė mūsų rinkoje prekiauti brangesne baltarusiška elektra ir išstumti skandinavišką? Ar jis tikėjosi, kad Rusija privers Baltarusiją dempinguoti elektros kainą, o rusai su baltarusiais draugiškai išsiaiškins, kas mokės už dempingą? O gal tai, G. Palucko nuomone, turėjo padaryti lietuviai?

Šiandien tarp kandidatų į ministrus yra Ž. Vaičiūnas, pretenduojantis tapti Energetikos ministerijos vadovu. Liberalų sąjūdis ne kartą kėlė klausimą apie pragaištingas Lietuvai ir ES derybas, kurias savo laiku vedė tuometinis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas su Latvija ir Estija dėl bendrų Baltijos šalių elektros importo iš trečiųjų šalių principų ir metodikos, reikalavo sustabdyti jo kaip derybininko įgaliojimus.

Tik tuometinės opozicijos ir Užsienio reikalų ministerijos pastangomis, S. Skvernelio Vyriausybė nepatvirtino Rusijai naudingo Ž. Vaičiūno suderėto pražūtingo Lietuvai „Maišiagala-2“ vadinto susitarimo.

Mat, Baltarusijai pradėjus elektros gamybą Astravo AE, Lietuva nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos ir taip įgyvendino Seimo priimtuose įstatymuose nustatytą reikalavimą visiškai blokuoti elektros patekimą į Lietuvos rinką per Lietuvos–Baltarusijos linijas, užkirsti kelią Astravo poreikiams naudoti šalies elektros energetikos infrastruktūrą. Tačiau Ž. Vaičiūnas derybų su Latvija bei Estija nenutraukė ir toliau kvestionavo 2018 m. pasirašytą trišalę metodiką. Tai neleido Lietuvai būti užtikrintai, jog Astravo AE gaminama elektra nepateks į Baltijos šalių, t. y. ES, elektros rinką ir ja nebus prekiaujama. Tuo metu Ž. Vaičiūnas siūlė Lietuvai ir ES pripažinti Maskvos išduotus elektros kilmės sertifikatus kaip įrodymus, kad teisi Rusija, o ne Lietuva.

Dėl to, kad Astravas buvo rusų ataka per Latvijos energetikus prieš Lietuvą ir ES, nėra abejonių. Koks vaidmuo šioje operacijoje buvo skirtas G. Paluckui ir Ž. Vaičiūnui, atsakys istorija. Abejonių išlieka, ar G. Paluckas ir Ž. Vaičiūnas bus laisvi atstovauti Lietuvos valstybės interesams naujoje Vyriausybėje.