R. Lopata. Kremliui naudinga naujoji migracijos isterija

Gyvename Rusijos ir Baltarusijos hibridinės atakos metu ir laukiame dronų, sabotažo, kibernetinių atakų. Bet mažiau kreipiame dėmesio į informacinio poveikio operacijas, ypač psichologinio – per migrantų baimės skatinimą, siekiant pakeisti Lietuvos tapatybę, kolektyvinę sąmonę ir taip gilinti visuomenės susiskaldymą.

Tam nebūtina veikti per įtakos agentūras. Lietuvoje yra pakankamai „naudingų idiotų“, kurie savanoriškai kartoja pasakojimus, visiškai atitinkančius Rusijos kognityvinio karo tikslus – paveikti tai, kaip visuomenė suvokia tikrovę, kam priskiria kaltę. Daugėja tokių migracijos baimės politinių verslininkų, vietinių Rusijai naudingo kognityvinio poveikio daugintojų, per kurių veiklą, artėjant rinkimams, kuriamas ilgalaikis vidaus kultūrinis karas.

Būtent taip veikia šūkis apie „nevaldomą masinę migraciją“ ir kvietimas į protestus. Čia iš anksto pateikiamos dvi išvados: migracija esą jau yra masinė, o valstybė jos esą nebevaldo. Žmogui siūloma rinktis, ar jis yra „už Lietuvą“, ar „už migrantus“. Tai klasikinis žmogaus protą veikiantis metodas: sudėtingas valstybės politikos klausimas paverčiamas tapatybės ir išdavystės konfliktu.

Ypatingą dėmesį turėtų kelti migracijos temos aštrinimo laikas. Lietuvoje migracija iki šiol nebuvo tapusi pagrindine partijų konkurencijos konflikto ašimi. Artėjant 2027 m. savivaldos rinkimams, atsiranda politinių jėgų, suinteresuotų padėtį pakeisti ir rinkėjus mobilizuoti baime. Kremliui nereikia dirbtinai kurti konflikto. Belieka sustiprinti radikaliausias žinutes, pavienius įvykius pateikti kaip valstybės žlugimo įrodymą, o kitų Europos šalių problemas perkelti į Lietuvą kaip jau vykstančią tikrovę.

Priešiška atmosfera niekada nesustoja ties riba, kurią jai nubrėžia politikai. Iš pradžių sakoma, kad kalbama tik apie musulmonus ar darbo migrantus, vėliau įtarimas persikelia kiekvienam kitaip atrodančiam ar svetima kalba gatvėje bendraujančiam žmogui. Tokioje atmosferoje nejauku pasidaro ir ukrainiečiams. Žmogui nereikia fiziškai grasinti, kad jis suprastų, jog tapo nepageidaujamas. Kartais pakanka nuolat girdėti, kad tokie, kaip jis, yra invazija, grėsmė arba svetimos civilizacijos placdarmas.

Lenkijos patirtis rodo, kuo gali baigtis ilgai politiškai kurstomas priešiškumas. 2026 m. pirmąjį pusmetį Lenkijos policija gavo 180 pranešimų apie galimus neapykantos nusikaltimus prieš Ukrainos piliečius.

Lietuvos Seimo nariai, prieš eidami į gatves parėkauti apie neva masinę, nekontroliuojamą imigraciją, turėtų įsidėmėti keletą dalykų.

Pirmąją migrantų krizę Lietuva patyrė, kai Rusijos marionetė Aliaksandras Lukašenka organizavo masinį migrantų iš Artimųjų Rytų ir kitų kraštų gabenimą prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų kaip geopolitinio spaudimo įrankį. Ši institucionalizuota hibridinė ataka tebesitęsia.

Patyrėme informacinę ataką, nukreiptą prieš baltarusių politinę opoziciją, baltarusių imigrantus ir kurstančią baimę imigrantais apskritai. Ėmė sklisti pasakojimai apie privilegijuotą baltarusių opozicijos padėtį, jos finansavimą Lietuvos sąskaita. Sviatlana Cichanouskaja buvo išprašyta iš Lietuvos.

Išprašyta ir tų Lietuvos politikų pastangomis, kurie šiandien prabilo apie masinę ir nekontroliuojamą imigraciją, šį kartą siedami ją su darbo imigrantais ir reikalavimais apriboti į šalį įsileidžiamą užsienio darbo jėgą. Bandoma kalbėti apie imigrantus taip, lyg jie turėtų būti ne valdomas socialinis ir ekonominis reiškinys, o šalį užklupusi stichinė nelaimė.

Lietuva per pastaruosius kelerius metus patyrė didelį imigracijos šuolį dėl karo Ukrainoje ir procesų rytinėje kaimynystėje. Žmonės nerimauja dėl jo poveikio tautai. Imigracija skatina kultūrinę ir demografinę baimes. Susirūpinimas dėl imigracijos susipynęs ir su bendresne baime dėl saugumo. Tai natūralu.

Visais istorijos tarpsniais imigracija buvo vertinama priešiškai, nors istoriškai imigracija sustiprino tautas. Svarbiausia tinkamai įvertinti imigracijos keliamą įtampą, ypač kai atvykėlių skaičius sparčiai padidėja.

Racionalios imigracijos politikos principai suformuluoti dar 2023 m. priimtoje, o šiais metais iš esmės pakartotoje Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“. Politikams būtina perskaityti tai, už ką jie balsavo, ir tą įgyvendinti, o ne kviesti žmones į gatves.

Rezoliucijose įrašyta visa tai, ką šiandien kai kas bando pateikti kaip naują išmintį: valdyti ir kontroliuoti imigracijos procesą, aktyviai ieškoti darbo imigrantų iš krikščioniškų šalių, riboti imigraciją iš posovietinės erdvės, išskyrus Ukrainą, mažinti rusų kalbos kaip lingua franca vaidmenį, neleisti formuotis izoliuotoms kultūrinėms bei religinėms bendruomenėms, integruoti atvykusius žmones, sudaryti jiems realią prieigą prie lietuvių kalbos mokymosi, darbo jėgos poreikį derinti su demografiniais ir integracijos tikslais, nustatyti ilgalaikes imigracijos kvotas.

Visa tai jau buvo. Visa tai yra. Jokių konceptualių atradimų čia neįvyko. Su imigrantais – jų pastaraisiais metais nedaugėja.

Kvotos įteisintos. Jos skirtos palaikyti sistemą, ją valdyti, o ne esmingai didinti atvykstančiųjų skaičių. 2026 metams nustatyta 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvota. Ji sudaro apie 0,9 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus. Įstatyme nustatyta ir viršutinė riba – metinė kvota negali būti didesnė kaip 1,4 proc. gyventojų skaičiaus. Kvotos dydis nustatomas atsižvelgiant į darbo rinkos būklę ir jos prognozes. Šiais metais kvota jau išnaudota. Jai pasibaigus, darbo pagrindu leidimai išduodami tik esant papildomoms sąlygoms, tarp jų – gerokai aukštesniam atlyginimui arba trūkstamai aukštą pridėtinę vertę kuriančiai profesijai.

Kadangi Lietuvos gyventojų skaičius mažėja, visuomenė sensta, o gimstamumo augimo nenusimato, artimiausioje ateityje vienintelė reali išeitis – palaikyti ekonomiką pasitelkiant kontroliuojamą imigraciją, pabrėžiant žodį „kontroliuojamą“. Mažai kas abejoja, kad išsiskiriantis Lietuvos ekonomikos augimas pasiektas ir darbo imigrantų dėka. Imigracija išliks vienu pagrindinių augimo veiksnių.

Bauginimas imigrantais yra patogus politinės mobilizacijos instrumentas, bet Lietuvai jis gali kainuoti ekonomikos augimą ir rimtą visuomenės susipriešinimą besitęsiančios hibridinės atakos metu.